tautiškumas
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „tautiškumas“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „tautiškumas“.
Monika Pundziūtė apie Lietuvos herojus: norėčiau ir aš būti viena jų
TV3 televizija jau aštuntus metus iš eilės kvietė kartu švęsti Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Visi lietuviai, visuose pasaulio vakar trečiadienį buvo kviečiami giedoti Lietuvos „Tautišką giesmę“. Ne išimtis ir garsūs lietuviai. Prie akcijos prisijungė ir muzikinio projekto „X Faktorius“ nugalėtoja Monika Pundziūtė. Mergina tikino, kad himną traukė iš širdies, mat iš prigimties yra tikra patriotė. „Didžiuojuosi, kad esu lietuvė. Didžiuojuosi mūsų tautos istorija, protėvių drąsa.
Atsakymas į V. Normano „atsakymą“ apie skurdą ir tautiškumą
Šiaip nesu linkęs diskutuoti su žmonėmis, kurie nemoka klausyti, nekalba argumentais ar tiesiog nemąsto adekvačiai. Tačiau žiniasklaida yra toks dalykas, kur reikia būti tiksliems ir nuosekliems. Nes bet kokia nepaneigta informacija, ištraukta po keleto metų gali būti cituojama kaip tikra šventa tiesa, kurios oponentas nepaneigė, nes jam tiesiog pritrūko argumentų.
Vapsvos efektas: apie gamtos ir žmonių beprotybes
Vapsvos ir drugio simbiozė – gamtinis reiškinys, kurį stebėjęs Charlzas Darwinas pagrįstai suabejojo, ar Dievas, kuris yra absoliutus gėris, summum bonum, – tikrasis siaubo filmo apie vabzdžių gyvenimą Kūrėjas? Šiuolaikinė filmavimo kamera ir teleskopas leidžia dar kruopščiau ištirti dramą. Štai vapsva prakiurdo nieko nenutuokiančios riebios kirmėlės odą ir prifarširuoja kūną kiaušinėlių. Kiaušinėliai pamažėle virsta lervomis.
Lietuviai – emigrantų ir klajoklių tauta
Lietuviai pastaraisiais metais vis ieško laimės svetur. Gentainių, puoselėjančių viltį prasigyventi, galima sutikti ir Europoje, ir Amerikoje.
Iš principo tai nieko naujo. Lietuvius nuo senų senovės galima priskirti prie klajoklių. Dar ne taip seniai būta netgi entuziastų ieškoti vietos „naujajai Lietuvai“. Geopolitinė Lietuvos padėtis, prijungimai, okupacijos, besiritantys frontai kai kuriems mūsų šviesuoliams nedavė ramybės.
Išeiviai reikalauja ignoruoti Konstituciją
Pasaulio lietuvių bendruomenė nerimauja, kad nyksta ryšiai su Lietuva, esą juos atnaujintų tik dvigubos pilietybės įteisinimas.
Pasaulio lietuvių bendruomenė ragina Lietuvos valdžią nepaisyti Konstitucijos ir įteisinti dvigubą pilietybę. Emigrantai tikina, kad jų netenkintų ir vadinamoji lietuvio korta, nes ji nesuteiktų tiek teisių, kiek Lietuvos Respublikos pasas.
Naujoji PLB vadovė D. Navickienė: daliai naujųjų išeivių nelabai rūpi Lietuva
Naujoji Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė 68 metų Danguolė Navickienė, gyvenanti Los Andžele (JAV), sako pastebinti, kad nemažai naujai į JAV atvykusių mūsų tautiečių pastaruoju metu vengia ryšių su Lietuva.
„Girdžiu gatvėje kalbant lietuviškai, žinau, kad tame mieste telkiasi didelė atvykėlių iš Lietuvos grupė, bet jie kažkodėl vengia įsitraukti į bendruomenės veiklą.
Spaudos apžvalga: patriotizmas ir tautiškumas išmesti iš mokyklų
„Būtina kuo skubiau peržiūrėti visas mokymo programas. Pirmiausia į jas reikia grąžinti visa tai, kas susiję su tautiškumu, su patriotizmu, su meile Lietuvai. Jeigu mes neišugdysime patriotinės jaunosios kartos, vadinasi, lietuvių tauta neturi ateities. Neatmesčiau tikimybės, kad to dabar ir siekiama, nors daugelį nesąmonių mūsų valdininkai padaro ir iš nežinojimo, nesiorientavimo situacijoje, iš nuolankaus paklusnumo viskam, kas brukama iš šalies.
Lenkijos lietuvių bendruomenė Ščecine: lietuvybę puoselėti vis sunkiau
Negausi Ščecino (Lenkija) lietuvių bendruomenė per metus susitinka du kartus – liepą renkasi Dariaus ir Girėno žūties vietoje, Pšelnike, ir drauge švenčia Vasario 16-ąją. Pasiilgę bendravimo lietuvių kalba, tautiečiai pripažįsta, jog puoselėti lietuvybę sekasi vis sunkiau.
Ščecino lietuviai kasmet organizuoja Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą minėjimo renginius ir tai jiems viena iš progų susitikti ir pabendrauti su iš Lietuvos atvykusiais tautiečiais.
Pasaulio lietuviai vėl kviečiami giedoti himną
Liepos 6-ąją, Valstybės dieną, 21 valandą jau ketvirtą kartą lietuviai visame pasaulyje bus kviečiami giedoti „Tautišką giesmę“. Prie šios unikalios tradicijos prisijungia ir „Lietuvos paštas“, kuris specialiu spaudu, kviečiančiu giedoti Lietuvos himną, antspauduos ne tik Lietuvoje, bet ir į užsienio šalis siunčiamą korespondenciją.
Mažosios Lietuvos nacionalinis atgimimas
Po 1871 m. Vokietijos suvienijimo Mažojoje Lietuvoje labai paspartėjo germanizacijos procesai. Tiek prievartinės jos priemonės, tiek ekonominiai procesai, lėmę savanorišką jaunesnės kartos lietuvių nutautėjimą, darė savo: kiekvienas surašymas rodydavo vis mažesnį lietuviais save laikančių Mažosios Lietuvos gyventojų skaičių.
Lietuvybės išnykimas per kelis dešimtmečius germanizacijos vykdytojams atrodė neabejotinas. Tačiau iškilusi grėsmė išnykti ne visus lietuvininkus gniuždė.
REKLAMA
REKLAMA
„The Economist“: tarp Lietuvos ir Lenkijos – kurčiųjų dialogas
Kaip šios dvi šalys, turinčios bendrą istoriją ir daugybę bendrų interesų, gali taip prastai sutarti? Ar tai tik asmeniniai nesutarimai taip kai kurių aukštųjų pareigūnų, ar vis dėlto, viskas remiasi į draudimą rašyti lenkiškas pavardes originalo kalba? – klausia The Economist“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas.
Sunku būtų rasti bet vieną lietuvį, pritariantį, kad Vilniaus valdžios organai nuo pat pradžių tobulai sprendė minėtąją problemą.
Zita Čepaitė: „Lietuviais esame mes gimę...“ O kaip toliau?
Viena mano bičiulė po švenčių iš tėvynės grįžo pasipiktinusi. Pasidalijo įspūdžiais apie Lietuvoje tuntais besiveisiančias blogybes ir parypavo, kad nieko šventa ten nebelikę.
Kad nieko šventa nebelikę, nenuostabu, nes visa, kas šventa, turbūt išsivežėme į Angliją, o kas nešventa, palikome. Tai tipiškas keliauninko elgesys – juk netampysi su savim, ko tau nereikia ir kas kuprą spaudžia.
Kita vertus, peikti Lietuvą gyvenant emigracijoje, mano galva, yra labai normalu ir žmogiška.
Emigranto akimis: apie Lietuvą-pamotę ir emigrantinius įžeidumus
Prieš gerą pusę metų savaitraštyje „Mano Anglija“ buvo išspausdintas straipsnis apie lietuvaitę, dirbančią „Harrods“ parduotuvėje. Straipsnis buvo pavadintas taip – „Lietuvė Harrodse grindų nevalo“. Kokia reakcija? Atspėti nesunku – straipsnio komentaruose išsirikiavo ilga įsižeidimų virtinė.
Pamokslai išeivijai – moralė ar cinizmas? (APKLAUSA)
Seimo pirmininko galios Lietuvoje daugiau simbolinės, bet tai nėra blogiausia. Prasčiau, kai simboliais imama erzinti visuomenę ir jai pamokslauti.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė norom ar nenorom įgėlė emigrantams: „Man šis klausimas tikrai nesuprantamas. Negaliu atsakyti, nes nelabai suvokiu, kaip vien finansiškai galima matuoti valstybės gyvenimą.
JAV prezidentas ragino amerikiečius nepamiršti vienybės
Minint dešimtąsias Rugsėjo 11-osios išpuolių metines, JAV prezidentas Obama paragino amerikiečius būti vieningus.
Teroristai mėgino atimti iš JAV jų vienybę, tačiau įtarinėjimai ir skaldymai neturėjo jokių šansų, sakė B. Obama kassavaitinėje savo kalboje per radiją. Amerikiečiai, anot jo, yra stipresni ir saugesni, kai neatsisako savo vertybių, laisvių ir įvairovės, kas taip išskiria juos iš kitų.
Kartu prezidentas pabrėžė, kad JAV ir toliau ryžtingai tęs kovą su terorizmu.
Mitinge prie Prezidentūros – patriotiški suaugusieji ir išsiblaškę moksleiviai
Daliai mokinių rugsėjo antroji netapo pirmąją pamokų diena: moksleiviai iš jų galėjo ištrūkti į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos prie Prezidentūros rengiamą mitingą „tautinių mažumų mokykloms apginti“. Naujasis Švietimo įstatymas tautinių mažumų mokyklose sustiprins lietuvių kalbos mokymą ir nuo 2013 suvienodins lietuvių kalbos bei literatūros egzaminus su lietuviškų mokyklų abiturientų lygiu.
Mokslo metų pradžiai Anglijoje ruošiasi ir lietuviškos mokyklėlės
Naują gyvenimą svetur pradėję ir su šeimomis Anglijoje įsikūrę lietuviai neskuba pamiršti gimtosios kalbos ir tradicijų. Rudenį mokslo metus mažieji lietuvaičiai pasitiks ne tik angliškose, bet ir lituanistinėse mokyklėlėse.
Europos naujieji dešinieji: laikas sunerimti
Tragiški įvykiai Norvegijoje verčia atidžiau pažvelgti į kraštutinių dešiniųjų partijas ir judėjimus Europoje. Pastaruoju metu jie tampa joje vis populiaresni. Europinio masto rezonansą sukėlė sėkmingas J. Haiderio Laisvės partijos pasirodymas 2008 m. Austrijos parlamento rinkimuose.
A. Akstinavičius: dėl lietuvybės tapatinimo su ksenofobija, ekstremizmu ir nacizmu
Dalies politikų, žurnalistų, politikos apžvalgininkų pastangomis pastaruoju metu Lietuvoje kryptigai propaguojamas ekstremalios padėties scenarijus. Ypač tos tendencijos sustiprėjo po tragiškų Norvegijos įvykių.
Vyksta vos ne konkurencinė kova kas pateiks juodesnį scenarijų ir prognozes Lietuvai.
D. Grybauskaitė: tremtinių išgyvenimai – žmogiškumo, vilties ir tikėjimo pamoka
Gyvu nesunaikinamo žmogiškumo ir drąsos liudijimu Prezidentė Dalia Grybauskaitė pavadino šeštadienį Ariogaloje į sąskrydį „Su Lietuva širdy“ susirinkusius Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovos dalyvius.
„Jūs esate tie, kurių dėka savo širdyje nešiojamės vis dar gyvą mūsų tautos istoriją. Jūs esate lietuvybės ir mūsų tautos vienybės simbolis“, – sakė Prezidentė D. Grybauskaitė.
D. Grybauskaitė: tikėjimas teisingumu mus telkia vienybei
Prieš 20 metų įvykusios Medininkų tragedijos prisiminimas ir tikėjimas teisingumu šiandien, kaip ir anuomet, sutelkia mus vienybei, teigia Lietuvos vadovė.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį dalyvavo Medininkų tragedijos 20-ųjų metinių minėjime, vykusiame prie memorialo žuvusiesiems.
Prezidentė pabrėžė, jog žudynėmis Medininkuose ir Sausio 13-ąją siekta įbauginti tautą, priversti suabejoti ir atsisakyti laisvės, tačiau tai dar labiau sutelkė ir užgrūdino Lietuvos žmones.
Išeivijoje bandoma išsaugoti lietuvių kalbą
Šiaulių universiteto docentė Nijolė Bražienė Airijoje vykusiame pasaulio lituanistinių mokyklų festivalyje lietuviškų mokyklų pedagogams vedė seminarą, kaip mokyti lietuvių kalbos pasitelkiant pasakas. Ji įsitikino, kad išeiviai dar bando išsaugoti lietuvybę.
Bendruomenės stiprina ryšius
N. Bražienė, grįžusi iš netoli Dublino vykusio septintojo kasmetinio pasaulio lituanistinių mokyklų festivalio „Draugystės tiltas“, sakė dar jaučianti šilumą, patirtą bendraujant su pasaulio lietuviais.
Kultūrų katile – tik kiaulės koja
„Dabar kiekvieną savaitgalį lenktyniauju su mustangais“, – šypsosi prieš 17 metų į JAV emigravęs šiaulietis muzikantas, dėstytojas, filosofas Geraldas Jankauskas (Džeris).
Kalifornijoje, San Franciske, gyvenantis menininkas mėgaujasi ne tik prerijų laisve, bet ir multikultūrine amerikietiško megapolio aplinka. Įvairiatautėje visuomenėje gyvenantis Džeris nesutinka su nuomone, kad Europos Sąjunga griauna lietuvišką etnosą.
Vyriausybė skyrė lėšų Vasario 16-osios gimnazijai
Vyriausybė paskirstė 3 mln. 290 tūkst. litų iš 2011 metų Privatizavimo fondo. Pusė milijono litų iš šio fondo skirta Vasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje priestato statybai, pagerinant mokymo sąlygas bei infrastruktūrą.
Vyriausybė taip pat skyrė 600 tūkst. litų Saulės mūšio pergalės memorialinio komplekso įamžinimui, pažymint šio istorinio įvykio 775-ąsias metines. 2 mln. 190 tūkst. litų numatyti Meno kūrėjų socialinės apsaugos programai įgyvendinti.
Spaudos apžvalga: tautiškumas nėra nacizmas
Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga šeštadienį Vilniuje, prie Panerių memorialo, eisena pagerbė nacių sušaudytus Vietinės rinktinės karius ir žymaus lietuvybės skleidėjo Endzio Jagomasto šeimos atminimą. Šalies valdžios ir savivaldos atstovai patriotinės jaunimo iniciatyvos apsimetė nepastebėję.
Vietos gyventojai susidomėję stebėjo, kaip jauni žmonės žygiuoja memorialo link, bet prie eisenos neprisidėjo.
D. Grybauskaitė: visi esame atsakingi už gimtosios kalbos ir tautiškumo išsaugojimą
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikina visus, kurie prisideda prie gimtosios kalbos ir lietuviškos knygos puoselėjimo bei spaudos laisvės ir garbingos žurnalistikos stiprinimo.
Ar pasaulio lietuviai – vis dar Lietuvos dalis?
Vis pasigirstant diskusijoms, kiek nebe Lietuvoje gyvenantys lietuvių kilmės asmenys turėtų dalyvauti ir reikštis Lietuvos visuomeniniame gyvenime, švietimo ir mokslo viceministrė, filosofė Nerija Putinaitė yra įsitikinusi, kad jų nuomonė šaliai svarbiais klausimais yra svarbi, o išeiviai yra Lietuvos dalis ir juos svarbu ja išlaikyti.
„Šitie lietuviai yra būtent Lietuvos dalis ir mums rūpi, kad jie būtų ir išliktų Lietuvos dalis, nes jie yra ir labai svarbus mūsų langas į pasaulį.
Ką reikia daryti, kad išsaugotume lietuvybę?
Patriotiniams pranašams rėkiant apie originalių, lotyniškais rašmenimis užrašytų, pavardžių rašymo dokumentuose grėsmę tautinei tapatybei ir vaidilučių nekaltybei, siūlau sudaryti baigtinį pavojų sąrašą. Grėsmes reikia žinoti iš anksto, kade kovotume efektyviau.
Šalia „w”, kurią reiktų nulupti ir nuo tualetų durų, siūlau panaikinti dar vieną neatsargiai įsileistą svetimybę – arabiškus skaitmenis, sugalvojant tautinius.
Prezidentė: Lietuvoje auga agresyvaus nacionalizmo dagai
Nesiliaujant kalboms dėl Kovo 11-ąją vykusių patriotiškai nusiteikusio jaunimo eitynių Vilniuje, prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad tautiškumas turi būti skatinamas, bet rasizmas ir neapykanta kitokiems neturi dominuoti Lietuvos politikoje.
„Labai gerai, kad yra diskusijos, kad išsakomos įvairios nuomonės.
Nepriklausomybės vaikai
Jiems šiemet — dvidešimt vieneri, kaip ir atkurtai nepriklausomai Lietuvai. Jie — iniciatyvūs, žingeidūs, pasirinkę studijas čia, Lietuvoje, Šiauliuose. Jiems sovietmetis — tik istorijos vadovėliuose likusi praeitis.
Su nepriklausomybės vaikais — Indre Birutyte, Aurimu Šimkumi ir Dariumi Gulbinu — kalbamės apie gyvenimą Lietuvoje ir apie Lietuvą jaunų žmonių gyvenime.
Indrė Birutytė
Gimė: 1990 metų rugpjūčio 5 dieną.
Datos ir simboliai
Minėdami Nepriklausomybės Akto paskelbimo 21-ąsias metines, padiskutuokime apie tai, kas esame, iš ko vieni kitus atpažįstame ir kaip drauge kuriame ateitį.
„Balsas.lt Savaitės“ vaizdo konferencijos svečiai: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, istorikas Arvydas Anušauskas, Vilniaus Pedagoginio Universiteto profesorius, etnologas Libertas Klimka ir poetas Julius Žėkas, kuris prisijungė vėlėliau, nes užtruko ligoninėje, dovanodamas kraujo.
Lietuviai nori didžiuotis, tik nelabai žino, kuo
Lietuvos politikos turinys – lėkštas. Politikai prastėja, jiems trūksta idėjų. Ir kas dar svarbiau – politinės valios šias idėjas įgyvendinti . Tokį liūdną šalies politikos vaizdą piešia LTV debatų laidos „Savaitės atgarsiai“ vedėjas Virginijus Savukynas. Žurnalisto ir mokslininko karjerą derinantis V. Savukynas dalijasi įžvalgomis apie politikų naudojamas įvaizdžių kūrimo technologijas, netikusias viešųjų ryšių specialistų pamokas bei lietuviškos tapatybės paieškas.
Tautiškumą deklaruojantys asmenys teigia esą politiškai persekiojami
Drąsiai tautiškumą viešai deklaruojantys asmenys teigia dėl savo politinių pažiūrų esą neteisėtai atleidžiami iš darbo, persekiojami aukštojo mokslo įstaigose, su jais politiškai susidorojama.
Pirmasis apie politinį persekiojimą dėl dalyvavimo tautinės partijos veikloje naujienų agentūroje ELTA trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje prakalbo žurnalistas Ričardas Čekutis.
Kas emigrantus sugrąžins į Lietuvą?
Gyvąją etninę kultūrą puoselėjantys lietuviai mano, kad emigrantus iš užsienio gali sugrąžinti ne pinigai ir turtai, o etnokultūra. Tuo įsitikino iš Kelmės į Londoną važiavęs Perkūno dienos švęsti etnokultūros žinovas ir skleidėjas Valdas Rutkūnas. „Gal ir keista, bet iš kai kurių lietuvių girdėjau, kad tik išvažiavę į užsienį jie surado Lietuvą“, – sakė lietuviškų papročių puoselėtojas.
„Lenko korta“ ir Lenkijos korta – muštos?
Vilnijos kraštas – nūdienės Lietuvos politikos silpnoji grandis. Įsisenėjęs Seimo ir Vyriausybės neveiklumas virsta chroniška politine ir net tarptautine liga.
Kas atsitiko?
Iš dalies tai dėsninga, nes vadinamasis „lenkų klausimas“ Lietuvai ilgus metus buvo svetimas, lietuvių dauguma nė nesuprato, ką jis byloja. Sunku gyventi buvo tik Vilnijos krašto lietuviams, kurie kasdien susidurdavo su vis agresyvesniu „lenkų klausimo“ eskalavimu.
R. Vaišnorienė: okupaciją kuriame savo noru
Ilgametė Šiaulių Sauliaus Sondeckio konservatorijos pedagogė, žymi kanklininkė, dirigentė Regina Vaišnorienė šiemet mini kūrybinės veiklos 40-metį. Tautinės muzikos puoselėtoja nerimauja, kad, nusigręžę nuo savo šaknų, nebemokėsime nei lietuviškos šnektos, nei dainų. Ji baiminasi, kad lietuviams nenutiktų taip, kaip olandams, kuriuos šiauliečiai mokė dainuoti seną olandų liaudies dainą. Patys olandai jos nebemokėjo.
Jaučiasi nereikalingi
– Minite 40 kūrybinės veiklos metų.
O.Voverienė: būti patriotu tapo nebemadinga
Patriotų laikymas marginalais yra ilgamečio vietos politikų ir globalistų darbo rezultatas. Būti patriotiškai nusiteikusiu, puoselėti tautinę ideologiją tapo nebemadinga, dėl to gręžiamės į Vakarus ir taip naikiname savo valstybę.
„Buvo labai daug dirbama tam, kad tautos idėja būtų marginalizuota. Buvo suvokta ir ne tik suvokta, bet ir istorija patvirtino, kad tautos idėja ir tautinė ideologija yra labai stipri ir galinga.
Kosmopolitiškumas – tautos moralinis genocidas
Į Lietuvą ateinančios tarptautinės kompanijos, monopolijos, visuomenėje vyraujančios kosmopolitiškumo idėjos naikina tautos kultūrą ir veda jos moralinio genocido link.
Partijos „Jaunoji Lietuva“ atstovas, istorikas Edvardas Kriščiūnas priminė lietuvių tautos nutautinimą sovietmečiu, kai Lietuva buvo rusinama. Atgavus nepriklausomybę, tautiečiai aktyviai reiškėsi patriotizmo srityje, kūrė lietuvišką tautinę valstybę.
Pamaskvėje nyksta mūsų kultūros pėdsakai
Panevėžietis Laimutis Vasilevičius — bene vienintelis lietuvis entuziastas, keliavęs ir kelerius metus tyrinėjęs Pamaskvės baltų palikimą.
Anot L.Vasilevičiaus, Lietuvai, kol ne vėlu, būtina surengti rimtą ekspediciją į tuos kraštus, kuriuose baltų piliakalnius buldozeriukais kasinėja juodieji archeologai, ir kur dar karo metais sidabrines „blėkutes“ rusai iš pilkapių kasdavę kibirais.
Vaizdo klipe „Seniai toli“ – Lietuvos istoriniai simboliai
Liepos mėnesį Jurga pristatė Lietuvos valstybei ir žmonėms skirtą vaizdo klipą „Seniai toli“. Naujausias dainininkės vaizdo klipas yra paremtas istoriniais Lietuvos įvykiais, jame gausu simbolių, įvairių istorijos elementų. Vaizdo klipo režisierius ir animatorius Antanas Skučas atskleidžia kelis iš jų.
Šiame vaizdo klipe laiko tėkmę atspindi vienas iš Vilniaus universiteto laikrodžių.
Ragins stiprinti lietuvišką tapatybę
Visuomenė, užsienio lietuvių bendruomenės bei organizacijos raginamos dalyvauti aptariant Užsienio reikalų ministerijos (URM) inicijuojamo "Globali Lietuva" kūrimo strategijos projektą.
"Globali Lietuva" - lietuvių tautos dalies užsienyje ir Lietuvos valstybės ryšio, pagrįsto pagarba ir partneryste, išlaikymo strateginis planas. Jo tikslas - globalioje erdvėje sudaryti sąlygas ir sukurti prielaidas stiprinti lietuvišką tapatybę.
„Bulgaūru”, arba kiek kainuoja tautinė savigarba?
Gyveno kartą tokie Naūru salos čiabuviai. Gyveno savo laukinį gyvenimą nei gerai, nei blogai – taip pat, kaip ir kiti Okeanijos čiabuviai, kol maždaug prieš du šimtus dešimt metų šios salos neatrado anglų jūrininkai. Daug ką patirti naūriečiams teko ir tuomet, kai salą valdė aukštesnei civilizacijai priklausę ateiviai – vokiečiai, australai ir japonai. Niekas tačiau negalėjo prilygti pokyčiams, susijusiems su fosforitų telkiniais, kurie buvo aptikti saloje XX amžiaus pradžioje.
Laisvės troškimas nepalaužtas
Prieš devyniolika metų besiveržiančius tankus stabdę laisvės gynėjai skaičiuoja centus iki neįgalumo ar senatvės pensijų mokėjimo dienos, nuo skurdo ginasi varstydami labdarą dalijančių organizacijų duris, tačiau jaučiasi tokiais pat patriotais, kokie buvo 1991-aisiais.
Jei iškiltų pavojus Nepriklausomybei, jie neabejodami vėl stotų prieš tankus.
J.Naščenkovas: Sausio 13-osios pamokos
Nežinau, ar mano kartai šis klausimas tinkamas. Kokias dar „pamokas“ gali išmokti 5-10 metų vaikai? Tik po kurio laiko mums pasakė, kad tai, kas vyko, yra pamokos.
Jei tikėsime, kad mokymasis – sąmoningas procesas, pagrįstas analize, tai mūsų kartai Sausio 13osios pamokas buvo dėstomos tik po kelerių metų. Ir visos jos buvo subjektyvios: po sukruvinta vėliava užteko vietos ir džiaugsmui, ir baimei, ir nusivylimui.
V. Radžvilas: Šliaužiantis totalitarizmas
Sąjūdžio pastangomis atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę tikėtasi, kad ji taps demokratine ir laisva šalimi. Priklausomybė civilizuotų ir demokratiškų Vakarų šalių bendrijai turėjo tapti papildoma garantija, jog mūsų šalies piliečiams niekada nebeteks patirti ne tik totalitarinio valdymo baisumų, bet net ir menkiausių jo apraiškų. Atrodė, kad Lietuvoje bus tvirtai ginamos žmogaus ir piliečio teisės, o ypač – Konstitucijoje įtvirtinta sąžinės, minties ir žodžio laisvė.
Istorikas A. Tyla: negalime užmiršti, kad Sausio 13-oji dar nesibaigė
Sausio 13-oji buvo mūsų tautos ir suverenios Lietuvos valstybės priešprieša sovietinės imperijos agresijai, dviejų geopolitikos doktrinų - agresijos ir mūsų valstybinės laisvės - susidūrimas. Sausio 13-oji prasidėjo anaiptol ne 1991 m. sausio 13-ją ir nesibaigė ji tą pačią dieną, sakė istorikas prof. Antanas Tyla savo kalboje "Sausio 13-osios geopolitinis kontekstas" iškilmingame Seimo posėdyje.
Ar išmokome Sausio 13-osios pamokas?
Ar išmokome Sausio 13-osios pamokas, ar išlikome tokie patys, kokie buvome tuomet, ar galime didžiuotis ir džiaugtis tuo, ką pasiekėme per 19 apgintos laisvės metų? Tokios mintys nuskambėjo trečiadienį iš istorinės Seimo Kovo 11-osios salės, tradiciškai minint Laisvės gynėjų dieną.
Iš Seimo tribūnos kalbėję prelegentai, akcentavę moralinių vertybių svarbą, apgailestavo, kad dvasinės vertybės tarsi pasitraukė į antrą planą.
"Tuomet mus vedė ir telkė du žodžiai: laisvė ir nepriklausomybė.
Robertas Povilaitis: nepastebime, kad patys tapome agresoriais
Žuvusio Lietuvos laisvės gynėjo Apolinaro Juozo Povilaičio sūnus Robertas Povilaitis iškilmingame Seimo posėdyje Laisvės gynėjų dienai paminėti pabrėžė, kad išorinė valstybės laisvė, pasiekta prieš 20 metų, yra prielaida siekti savo vidinės laisvės.
S. Tamkevičius: lietuvius galėtų suvienyti Vytis ir Rūpintojėlis
Prisiminęs žmonių maldas ir savo aukotas mišias 1991-ųjų sausį prie atdaro dabartinių Seimo rūmų lango, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius sakė, kad tomis dienomis stovėti prie tuometinės Aukščiausiosios Tarybos rūmų ir Televizijos bokšto reikėjo drąsos, ir maldos parama buvo neįkainojama.
Sausio 13-ji
Kas mes būtume be Sausio 13-sios? Beveidė minia, klajojanti supermarketų dykvietėm, išplėstais vyzdžiais, reginčiais vien savojo ego sukurtus miražus...Kas mes būtume be Kražių skerdynių, 1941-jų sukilimo, Romo Kalantos? Žmonių sambūris, uždarytas gimties ir mirties spąstuose, medituojantis vien haliucinuojančią gerovės vaivorykštę... Be Tėvynės, be tėviškės, be namų slenksčio.