Dalies politikų, žurnalistų, politikos apžvalgininkų pastangomis pastaruoju metu Lietuvoje kryptigai propaguojamas ekstremalios padėties scenarijus. Ypač tos tendencijos sustiprėjo po tragiškų Norvegijos įvykių.
Vyksta vos ne konkurencinė kova kas pateiks juodesnį scenarijų ir prognozes Lietuvai. Teigiama, kad „masinių žudynių generalinės repeticijos ženklų – nors vežimu vežk“. Vaizdas toks, jog, atrodo, politiniais, žurnalistiniais ar kitais sumetimais kai kam galbūt būtų ir naudinga Lietuvoje sukurti ekstremalią padėtį. Tik kažkodėl ekstremalios padėties piešėjai, apeliuodami į Norvegijos tragiškus įvykius, neprisimena tragedijos Lietuvoje, Draučių kaime, 1998-aisiais.
Vienu pagrindinių pavojų, galinčių sudaryti ekstremalią padėtį ar lemti tragiškus įvykius Lietuvoje, įvardijami neva įsivyraujantys ksenofobijos, ekstremizmo, nacizmo požymiai. Tenka pastebėti, kad tautiškumo, patriotiškumo, lietuvybės propagavimas paskutiniu metu, sąmoningai ar ne, vis dažniau painiojamas su šiomis blogybėmis. Taip prie keliančių pavojų ir galinčių lemti ekstremalią padėtį Lietuvoje priskiriamos ir kai kurios jaunimo organizacijos. Jos įvardijamos ir ksenofobijos, ekstremizmo, nacizmo priežastimi Lietuvoje.
Net ir sutikus su tokiu formuojamu požiūriu, vadinti tas jaunimo organizacijas minėtų blogybių priežastimi būtų neteisinga. Priežastis yra valdžios politika, primesta globalizacija, kurią valdžios priėmė, nors mažoms tautoms ir valstybėms ji yra pražūtinga.
Tautiškumas ar nacionalizmas kaip tik yra priešprieša globalizacijai. Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai taip pat diegia globalizacija bei laisvos rinkos laukiniu liberalizmu paremtus projektus, kuriuose neatsiranda deramos vietos tautiškumo, patriotiškumo, lietuviškumo, valstybingumo programoms. Proginiai renginiai, minėtinos datos dažnai organizuojami tik tam, jog valdžia pasidėtų paukščiuką. Todėl logiška, kad jaunimas, kuriam patriotiškumas, tautiškumas, valstybingumas yra vertybė, matydamas, jog valdžia vadovaujasi kitomis vertybėmis bei nuostatomis, renginius, paminėjimus organizuoja taip, kaip jie supranta ir įsivaizduoja.
Galbūt stengdamiesi net kompensuoti tai, ko nesulaukė iš aukščiausių šalies pareigūnų. Jeigu valdžios ir dabartinio vadinamo elito požiūris į valstybę, piliečius, tautiškumą, valstybingumą artimiausiu metu nesikeis, labai tikėtina, jog nacionalizmas radikalės. Tačiau tai vėlgi bus atsakas į valdžios neatsakingą požiūrį bei politiką.
Arvydas Akstinavičius, Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas
