Nežinau, ar mano kartai šis klausimas tinkamas. Kokias dar „pamokas“ gali išmokti 5-10 metų vaikai? Tik po kurio laiko mums pasakė, kad tai, kas vyko, yra pamokos.
Jei tikėsime, kad mokymasis – sąmoningas procesas, pagrįstas analize, tai mūsų kartai Sausio 13osios pamokas buvo dėstomos tik po kelerių metų. Ir visos jos buvo subjektyvios: po sukruvinta vėliava užteko vietos ir džiaugsmui, ir baimei, ir nusivylimui.
Mus mokė, kad žmogus stipresnis už tanką, o Lietuva iš praeities stiprybę semia. Mokė, kad esame nepriklausomi. Jei neišmokdavai, kad esi nepriklausomas, gaudavai dvejetą.
Niekada neužmiršiu pavyzdžio, kurį davė vienas tuomet gerbtinas žmogus, norėjęs iliustruoti nepriklausomybę: „Vaikai, nepriklausomybė yra tada, kai šunelis, pabėgęs nuo vieno šeimininko, renkasi, pas kokį šeimininką eiti“.
Ar pabėgome nuo to, nuo ko bėgome? Šeimininkas pasirinko mus ar mes – šeimininką? Kodėl per beveik dvidešimt nepriklausomybės metų iš šunelių tepatapome darbiniais mulais, skustagalvėmis beždžionėmis, įsiutusiais pitbuliais?
Matyt, pamokų neišmokome. Bet ką gali kaltinti: nebuvo laiko, kada mokytis – reikėjo gyventi gyvenimą. Reikėjo prisitaikyti prie naujų taisyklių.
Mokytis niekada nevėlu?
Julius Naščenkovas
