Po 1871 m. Vokietijos suvienijimo Mažojoje Lietuvoje labai paspartėjo germanizacijos procesai. Tiek prievartinės jos priemonės, tiek ekonominiai procesai, lėmę savanorišką jaunesnės kartos lietuvių nutautėjimą, darė savo: kiekvienas surašymas rodydavo vis mažesnį lietuviais save laikančių Mažosios Lietuvos gyventojų skaičių.
Lietuvybės išnykimas per kelis dešimtmečius germanizacijos vykdytojams atrodė neabejotinas. Tačiau iškilusi grėsmė išnykti ne visus lietuvininkus gniuždė. Dalį jų ši grėsmė kaip tik prikėlė, pažadino pasipriešinti, aktyviai veikti. Anksčiau tilpęs tik liaudies papročiuose ir tautosakoje kultūrinis lietuvininkų gyvenimas darėsi vis sąmoningesnis, steigiantis įvairioms draugijoms tapo labiau organizuotas.
Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarus. Vasario 23 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Senajame arsenale, Arsenalo g. 3, paskaitą „Mažoji Lietuva nacionalinio atgimimo kontekste“ skaitys filosofas dr. Vacys Bagdonavičius.
