mažoji lietuva

Rusnės saloje šį savaitgalį kvepėjo žuviene. Vyko šio patiekalo virimo čempionatas. Dėl geriausiųjų virėjų vardo varžėsi 72 komandos, o įvertinti kaip jiems sekasi suplūdo žmonės iš visos Lietuvos. Tiek svečių Rusnė jau seniai nematė. Jau 15 kartą Rusnėje vyko Žuvienės virimo čempionatas. Pernai nugalėtojų komandai skaniausią žuvienę išviręs Darius ir vėl sukosi aplink katilą. Virėjas, kaip ir kiti dalyviai, turi savą, slaptą receptą.

Rusnės saloje šeštadienį įvyks jau 15 tarptautinis žuvienės virimo čempionatas, kuriame dalyvaus apie 80 komandų iš visos Lietuvos. Kaip pranešė organizatoriai, jos išvirs daugiau kaip keturias tonas įvairiausios žuvienės.  Be Pamario krašto komandų dalyvaus svečiai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Trakų, Ignalinos, Šiaulių, Šilalės, Skuodo, Plungės, Jurbarko, Kalvarijos, Lazdijų, Pagėgių, Švenčionių, Kėdainių, Pasvalio ir kitų miestų.

Jonavos teismas trečiadienį pradėjo nagrinėti bylą dėl gaisro, kilusio per festivalį „Granatos Live“ Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Prieš teismą stojo renginio metu, kaip įtariama, fejerverkus leidusi įmonė „Pirotechnikos gaminiai“ bei buvęs šios įmonės darbuotojas Darius Staliauskas. Abu kaltinamieji posėdyje davė parodymus, jie savo kaltės nepripažįsta, BNS pranešė Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų Živilė Martusevičienė. Pirmajame posėdyje buvo apklaustas ir ekspertas.

Kaišiadorių teismui perduota byla dėl gaisro, kilusio pernai per festivalį „Granatos Live“ Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Gaisras, bylos duomenimis, kilo dėl naudotų netinkamų fejerverkų. Turto sunaikinimu dėl neatsargumo byloje kaltinami fizinis ir juridinis asmenys, nė vienas iš jų kaltės nepripažįsta, penktadienį pranešė prokuratūra.

Šį savaitgalį Klaipėdoje vyks dainų šventė, skirta Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventės 90 metų jubiliejui paminėti, o Telšiuose rengiama Telšių krašto dainų šventė „Žemaitija – garsių žemaičių žemė“. Klaiplėdos šventėje dainuos ir šoks per 250 meninių kolektyvų arba daugiau nei 7 tūkst. dalyvių iš visos šalies, pranešė organizatoriai. Vyks atskiri kolektyvų pasirodymai miesto Atgimimo aikštėje, Klaipėdos kariliono muzikos koncertas ir eitynės. Didžioji šventė numatyta sekmadienį 17 val.

Prieš Kalėdas kunigas ir pranciškonų vienuolis Julius Sasnauskas ragina išmokti pastebėti paprastus dalykus ir jais džiaugtis. Kalint KGB kalėjime, paprasčiausia degtuko liepsna jam reiškė Kalėdas, o netikėtai į kalėjimo teritoriją įkritusi paukščio plunksna – laisvę ir tikėjimą. Kunigas neabejoja, kad Dievas veikia per atspindžius, palyginimus, situacijas. Tereikia norėti tai įžvelgti. Vos spėja suktis Nors kunigo J.Sasnausko dienotvarkė ir šiaip įtempta, gruodis jam – dar aktyvesnis.

Lietuva jau turi penkis etnografinius regionus. Greta Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos ir Dzūkijos oficialiai įteisinta ir Mažoji Lietuva, praneša "Lietuvos žinios". Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) į Lietuvos vietovardžių sąrašą įtraukė ir Mažąją Lietuvą. Iki šiol turėjusi tik istorinės vietovės statusą Mažoji Lietuva tapo oficialiu šalies etnografiniu regionu. Oficialų paaiškinimą tuo klausimu VLKK žada pateikti vėliau.

Klaipėdos kraštas nuo senų laikų diktavo Lietuvai miestietišką gyvenimo būdą ir kultūrą. Kitų etninių mūsų šalies regionų gyventojai ne tik maistui, bet ir stalo serviravimui buvo ne itin išrankūs. O mažalietuviai savo kafiją gerdavo iš porceliano puodelių, valgydavo vokiškų kraštų skanėstą sandkucheną. Prie kavos puodelio Pajūrio kaimai dėl artimos Klaipėdos kaimynystės anksti buvo paveikti miesto kultūros.

Velykinis stalas neįsivaizduojamas be margučių, žalumynų, avinėlio, kuris kepamas iš tešlos ar daromas iš sviesto, teigia Lietuvos liaudies kultūros centro papročių ir apeigų poskyrio vadovė etnologė Nijolė Marcinkevičienė. Anot jos, kiekvienas daiktas ar valgis, atsidūręs ant šventinio stalo, turėjo gilesnę prasmę, simbolizavo pilnatvę, gerovę, siekį, kad tais metais nieko netrūktų.

Po 1871 m. Vokietijos suvienijimo Mažojoje Lietuvoje labai paspartėjo germanizacijos procesai. Tiek prievartinės jos priemonės, tiek ekonominiai procesai, lėmę savanorišką jaunesnės kartos lietuvių nutautėjimą, darė savo: kiekvienas surašymas rodydavo vis mažesnį lietuviais save laikančių Mažosios Lietuvos gyventojų skaičių. Lietuvybės išnykimas per kelis dešimtmečius germanizacijos vykdytojams atrodė neabejotinas. Tačiau iškilusi grėsmė išnykti ne visus lietuvininkus gniuždė.

Latvijos Seimui išrinkus naują šalies prezidentą Andrį Berzinį, politilogai pasikeitimų Lietuvos ir Latvijos tarpvalstybiniuose santykiuose neprognozuoja. Jie mano, kad santykiai ir toliau išliks draugiški. Politologas Lauras Bielinis mano, kad santykiai tarp Lietuvos ir Latvijos liks maždaug tokie patys, kokie buvo iki šiol: „Lietuva Latvijos atžvilgiu yra nusiteikusi labai geranoriškai, todėl aš manau, kad užsienio politikos pokyčiai, pasikeitus prezidentui, bus labai nedideli.

Balandžio 27 – 28 d. Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos iniciatyva startuos paskutinioji - penktoji vietinio turizmo skatinimo verslo misija po etnografinį Mažosios Lietuvos regioną.

Šilutės bendruomenę ir žiniasklaidą pasiekė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus informacija žiniasklaidai „Regioninio tapatumo stiprinimo programa  mokys vaikus pažinti ir gerbti etnokultūros įvairovę“, kurioje rašoma „Skelbiamas projekto TAPK („Neformaliojo švietimo paslaugų rėmimo sistemos sukūrimas savivaldybėse“) supaprastintas viešasis pirkimo konkursas regioninio tapatumo stiprinimo programai įgyvendinti.

Lietuvos dailės muziejus praneša, kad 2009 m. balandžio 15 d., trečiadienį, 17 val. Klaipėdoje, Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33), atidaroma Evos Labutytės (1938–2003) grafikos paroda „PALIKIMAS“ (veiks iki 2009 m. gegužės 24 d.). Parodos organizatoriai – lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ ir LDM Prano Domšaičio galerija.

Prieš dvidešimt metų, 1989-ųjų naktį iš kovo 2-osios į trečiąją, prie Lenino paminklo susidegino klaipėdietis restauratorius ir tautodailininkas Vytautas Vičiulis. Dar šeimai nesužinojus apie tragišką įvykį, suskubta išvalyti gyvo liepsnojančio fakelo paliktus pelenus, o dienraščiuose pasirodžiusiose žinutėse užsiminta apie „nenustatyto asmens“ bandymą susideginti priešais Muzikinį teatrą.

Buvusi Seimo narė, „darbietė“ Ramunė Visockytė pradėjo dirbti Vaistų kontrolės tarnybos (VKT) atstove spaudai. 2004-2008 metais R.Visockytė atstovavo Darbo partijai Seime, buvo Seimo narkomanijos prevencijos komisijos pirmininkė. Žurnalistės išsilavinimą turinti R. Visockytė nuo 1999-ųjų iki 2004-ųjų vasaros, kai pradėjo ruoštis tų metų Seimo rinkimams, dirbo „Klaipėdos naftos“ atstove spaudai.