Prie kavos puodelio
Pajūrio kaimai dėl artimos Klaipėdos kaimynystės anksti buvo paveikti miesto kultūros. Kadangi mieste buvo geriama kava, tai kafijos gėrimas tapo neatsiejama pajūrio kaimų žmonių bendravimo dalimi, savotiška miela švente.
„Viena Karklės kaimo gyventoja iš tėvo pasakojimų atsimena, kad 16-ą valandą jų šeimoje visada buvo geriama kava. Tiesa, tikros – kavos pupelių – kafijos iš karto po II pasaulinio karo iš viso nebuvo. Ji atsirado vėliau, bet ir tada buvo geriama tik per didžiąsias šventes (Kalėdas, Velykas), sulaukus svečių“, – pasakojo Pajūrio regioninio parko kultūrologė Judita Nicienė.
Kasdien vietoj kavos pupelių kavos būdavo geriama miežių ar gilių kava. Šventiškumo turėdavo suteikti ne tai, kas geriama, o gėrimo ritualas. Net ir neturtingieji stengėsi kavą svečiams patiekti dailiuose, dažnai užsienietiškuose kavai skirtuose puodeliuose. Šeimininkė kavą pilstydavo iš kavinuko, derančio prie puodelių. Gražiūs porceliano indai, pagaminti Anglijoje ir Vokietijoje, buvo laikomi prabangia interjero puošmena, todėl šeimininkai nenukišdavo jų giliai į spintą, o išrikiuodavo pasipuikuoti savadarbėse komodose, atvirose indaujose ar dailiomis užuolaidėlėmis uždengtose lentynose. Svečiams atėjus, užuolaidėlės būdavo praveriamos. Klaipėdiečiai prabangius indus laikydavo specialiose lentynėlėse virš lovos baldakimo.
Smėlio pyragas
Pavakariu namai pakvipdavo kava, svečiams renkantis skambėdavo skardus juokas. Tačiau vienos kavos ant stalo nepadėsi – reikia ir pyrago. Iki šiol vienas populiariausių pyragų dabartinėje Karklėje, Nemirsetoje, Kalotėje yra sandkuchenas (vok. sandkuchen – smėlio pyragas). Jo receptą, kaip ir kafijos gėrimą, žmonės perėmė iš vokiečių ir išsaugojo iki mūsų dienų.
Kodėl smėlio pyragas? Anot senųjų gyventojų, jis taip vadinamas „ne todėl, kad smėlio reikia dėti, o todėl, kad į smėlį turi būti panašus – gelsvas, birus“. Sandkucheną pajūryje kepdavo ir tebekepa dažna šeimininkė arba net ir šeimininkas. Kaip štai Vilius Pencis, kurio tėvai, seneliai ir net proseneliai, gyvenę dabartinėje Karklėje.
Pajūrio regioninio parko lankytojų centre vykusiose sandkuchenų kepėjų varžytuvėse jis maišė tešlą pagal savo mamos receptą – paprasčiausią, bet autentiškiausią. Įnoringesniems valgytojams labai tiko Bronės Tydekienės, kaime garsėjančios kaip sandkuchenų kepėjos, pyragas. Ji išmokusi kepti iš savo anytos, „tikros prūsės“.
„Karklės sandkuchenų sandkuchenu “ buvo pripažintas pyragas, kurio maždaug trečdalį miltų kiekio sudarė krakmolas. Tai suteikia pyragui purumo ir birumo, taigi jis tampa tikru smėlio pyragu, todėl valgomas šakute. Į skanėstą dedama apelsinų ir migdolų. Šį sandkucheną Rasa Bučienė mokėsi kepti Vokietijoje. Moteris tikina, kad krakmolas yra būtina šio pyrago sudedamoji dalis, tačiau visi senieji pyrago kepėjai jo nededa. Velykoms išsikepkite abiejų – Viliaus ir Rasos – receptų pyragų ir nuspręskite, kuris skanesnis.
Senasis Viliaus sandkucheno receptas
0,5 kg miltų, 0,5 kg sviesto (jo neturint – margarino, Vilius naudoja margariną „Vilnius“ (kepiniams), 250 g ar mažiau cukraus, 5 kiaušiniai, vokiški kepimo milteliai.
Gerai išplakite kiaušinius, sudėkite juos į iki minkštumo ištrintą margariną, suberkite per sietelį persijotus (suteikia pyragui purumo) miltus. Jei miltai labai sausi, įpilkite truputį pieno. Suberkite cukrų, kepimo miltelius. Sudėkite į pailgą formą ir kepkite 150 laipsnių temperatūros orkaitėje apie 1 val.
Karklės sandkuchenų kepėjų varžytuvių nugalėtojos Rasos Bučienės receptas
250 g sviesto, 250 g cukraus, 1 pakelis vanilinio cukraus, 4 kiaušiniai, žiupsnelis druskos, 2 valgomieji šaukštai romo, 200 g miltų, 100 g krakmolo, 1 arbatinis šaukštelis kepimo miltelių, 3 valgomieji šaukštai apelsinų sulčių.
Sviestą iki minkštumo išsukite su cukrumi. Toliau nuolat sukite ir po vieną sudėkite kiaušinius, suberkite per sietelį persijotus miltus, krakmolą, vanilinį cukrų ir kepimo miltelius. Pabaigoje suberkite druską, supilkite romą ir apelsinų sultis. Kepkite 165 laipsnių temperatūros orkaitėje apie 1 val.
Sandkuchenas nepraranda skonio ir pastovėjęs, ir užšaldytas.
Lilija VALATKIENĖ
