Latvijos Seimui išrinkus naują šalies prezidentą Andrį Berzinį, politilogai pasikeitimų Lietuvos ir Latvijos tarpvalstybiniuose santykiuose neprognozuoja. Jie mano, kad santykiai ir toliau išliks draugiški. Politologas Lauras Bielinis mano, kad santykiai tarp Lietuvos ir Latvijos liks maždaug tokie patys, kokie buvo iki šiol: „Lietuva Latvijos atžvilgiu yra nusiteikusi labai geranoriškai, todėl aš manau, kad užsienio politikos pokyčiai, pasikeitus prezidentui, bus labai nedideli. Jei iš viso jų bus.“ Politologo Bernaro Ivanovo nuomone, Latvijoje užsienio politiką lemia kitos valdžios grandys, todėl didelio poveikio mūsų santykiams naujo prezidento išrinkimas neturės. „Pavojaus, kad išrinkus Andrį Berzinį Latvijoje sustiprės prorusiškos jėgos, irgi nesureikšminčiau. Kas buvo iš tikrųjų prorusiškai nusiteikę, išvažiavo iš Latvijos. Latvija vykdo labai griežtą politiką rusakalbių atžvilgiu, todėl kompromisai nepakenktų. Rusakalbiai gal per daug demonizuojami. Aišku, jie nori daugiau teisių turėti, bent Europos Sąjungos kontekste. Išplėtus jų teises, Rusijai būtų išmuštas vienas propagandos polius.“ RESPUBLIKA
Naujai išrinkta valdžia savo užmojais stebina ne tik didmiesčių gyventojus. Klaipėdos rajono mero pavaduotojas Egidijus Skarbalius siekia prie rajono valdžios rūmų iškelti mažosios Lietuvos ir Žemaitijos vėliavas. „Klaipėdos rajonas yra multikultūrinis kraštas ir apima dviejų kultūrų teritorijas – Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos. Mano pareiga, kad Gargždai iš pilko miestelio virstų ryškiu ir spalvų pripildytu miestu“,– aiškino E.Skarbalius. KLAIPĖDA
Į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 23-iųjų metinių minėjimą jo pirmeiviai nebuvo pakviesti. Jau seniai įtaką Lietuvos politiniam gyvenimui praradusio dabartinio Sąjūdžio suvažiavime daugiausia dėmesio skirta valstybės nacionaliniam saugumui, o ne šalies piliečių socialinėms šių dienų bėdoms. „Kova už Lietuvą ir lietuvybę nesibaigia ir nesibaigs“, – tvirtino Europai dirbantis Sąjūdžio garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis. „Garas, kuris reikalingas garvežiui, tėra pakankamas vos jo švilpukui – toks yra šiandieninis Sąjūdis,“ – „Respublikai“ sakė akademikas A.Buračas. A.Buračo įsitikinimu, Sąjūdis šiandien pirmiausia privalo kalbėti prieš valstybę paralyžiavusius oligarchus, socialinę atskirtį, žmonių skurdinimą, korupciją. RESPUBLIKA
Savo lėšomis suremontavę mokyklos klases, 110–ties sostinės pirmokėlių tėvai buvo šokiruoti, atsitiktinai sužinoję, kad nuo rugsėjo jų vaikai išgrūdami į gerokai prastesnes patalpas, o į suremontuotąsias atsikrausto... privati internacionalinė mokykla. „Mes kreipėmės į miesto savivaldybę, prašydami, kad privačiai mokyklai sąlygos nebūtų gerinamos mūsų vaikų sąskaita, tačiau mus išklausę Švietimo departamento vadovai siūlė tartis tarpusavyje. Nepadėjo ir tėvų kreipimasis į Vilniaus merą Artūrą Zuoką“, – apgailestavo vieno iš pirmokų tėtis Algirdas Meškauskas. „Akivaizdu, kad privataus kapitalo mokyklai, kurioje mokosi daug užsieniečių vaikų, miesto valdžia palankesnė nei mūsų, lietuvių vaikams“, – neslėpė apmaudo A.Meškauskas. RESPUBLIKA
Lietuvoje galima beveik nebaudžiamai nuodyti žmones draudžiamais preparatais. Už steroidų platinimą skiriama nebent administracinė bauda, nors šios medžiagos kenkia sveikatai. Tik dabar susigriebta, kad už tai turėtų grėsti baudžiamoji atsakomybė. Paradoksalu, bet šiuo metu už nelegalių steroidų platinimą nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Iniciatyvos taisyti padėtį ėmėsi Seimo narys Vydas Gedvilas. Jis pasiūlė papildyti Baudžiamąjį kodeksą, kriminalizuoti draudžiamų preparatų platinimą, gabenimą, laikymą ir gamybą. „Man tiesiog keista, kodėl niekas nebandė to daryti anksčiau. Galbūt buvo kas nors suinteresuotas. Žmonės, kurie platina šituos dalykus“, – svarstė V.Gedvilas. VAKARO ŽINIOS
30 metų soprano A.Grigorian debiutai pagrindiniais vaidmenimis Berlyno „Komische Oper“ ir Kelno operoje sulaukė vokiečių kritikų liaupsių. „Herojė šiame spektaklyje tokia ryški, kad būtų sąžininga jį pervadinti iš „Voceko“ į „Vocekas ir Marija“, – pasiūlė „Online Musik Magazin“ kritikas, pasižiūrėjęs Albano Bergo „Voceko“ premjerą „Palladium“ salėje Kelne (tai viena laikinų scenų, kurioje rodomi renovuojamos Kelno operos spektakliai). Marijos vaidmenį šiame spektaklyje kuria A.Grigorian. Jos partneris – žymus vokiečių baritonas Florianas Boeschas. Kitą Asmik debiutą – pasirodymą Berlyno „Komische Oper“ – plačiai aprašė „Oper Aktuell“. A.Grigorian pasirašė kontraktą su Austrijos agentūra „Hollaender–Calix“. Šiemet jos dar laukia Lizos vaidmuo „Pikų damoje“ Graco teatre (Austrija). LIETUVOS RYTAS
Vakar Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, baigta rodyti beveik du mėnesius trukusi ir didelio susidomėjimo sulaukusi pasaulinio garso dailininko Stasio Eidrigevičiaus paroda „Veidas ant kaukės“. Parodoje buvo eksponuojama apie du šimtus 1974–2010 m. Varšuvoje gyvenančio dailininko sukurtų darbų (aliejinė tapyba, pastelės, kaukės, miniatiūros, skulptūra, estampai, akvarelės, piešiniai bei fotografijos). Stasys apie kūrybą: „Kai šviesa keliauja aplinkui, ji turi savo gyvenimą, taip kaip vakare žmogus, vaikščiodamas su šviesa. Varšuvoje, pavyzdžiui, turiu didelę dirbtuvę, kurią stebuklingais ženklais iš dangaus man kažkas paskyrė, aš ja visai nesigiriu, bet jeigu kas nori pas mane ateiti, nuvedu kalbą į kitą pusę. Nes tai – mano šventovė. Aš ten ir kuriu, ir miegu ir... aš gyvenu.“ RESPUBLIKA
Visą savaitgalį Klaipėdoje skambėjo džiazas – XVII Klaipėdos pilies džiazo festivalis pritraukė tūkstančius šios muzikos gerbėjų. Startas festivaliui tradiciškai buvo duotas penktadienio vakarą Klaipėdos piliavietėje. Pirmą kartą trimitu šventės atidarymo ceremonijoje grojo ne festivalio sumanytojas Vytautas Grubliauskas, o jo bičiuliai – „Trumpack“ kolektyvas iš Olandijos. V.Grubliauskas – šįkart kaip miesto meras – aidint patrankų salvėms kėlė Klaipėdos vėliavą. Po atidarymo ceremonijos džiazo siautulys visus sukvietė į Teatro aikštę. Klaipėda gyveno džiazo ritmu. KLAIPĖDA
