sąjūdis
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „sąjūdis“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „sąjūdis“.
Šalies vadovai: Bronislovas Genzelis prisidėjo prie Sąjūdžio ir pasaulėžiūros formavimo
Anapilin iškeliavęs Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Bronislovas Genzelis prisidėjo ne tik prie Sąjūdžio, bet ir jo pasaulėžiūros suformavimo, sako šalies vadovai.
„B. Genzelis buvo laisvamanis politikas, sunkiai telpantis į politines lentynėles. Tai žmogus, kuris prisidėjo ne tik prie paties Sąjūdžio, bet ir jo pasaulėžiūros suformavimo. Visada prisiminsime jo jautrumą neteisingumui ir norą visiems padėti“, – rašoma prezidento Gitano Nausėdos užuojautoje.
Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ prašo atkurti miškų urėdijas regionuose
Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ valdžios institucijų prašo atkurti miškų urėdijas regionuose, penktadienį pranešė sąjūdis.
„Šiuo metu Aplinkos ministerija svarsto Miškų įstatymo (...) pakeitimo projektą. Raginame Vyriausybę ir Seimą atkurti miškų urėdijas regionuose. (...) Miškų urėdijos privalo turėti struktūrinius padalinius – girininkijas“, – Seimui, Vyriausybei, prezidentui ir Aplinkos ministerijai įteiktoje rezoliucijoje teigė sąjūdis.
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pasidalino skaudžia žinia: mirė jos tėtis
Skaudi netektis parlamentarės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės šeimoje. Mirė jos tėtis Eligijus Juvencijus Morkūnas.
Žinia apie netektį Seimo narė pasidalino feisbuke:
„Šiandien, prieš kelias valandas, mano Tėtis sukniubo savo gimtųjų mylimųjų Kėdainių sode ir iškeliavo į Amžinuosius Sodus.Šeštadienį dar sėdėjome drauge susiglaudę Sąjūdžio minėjime Kėdainiuose(iš čia ir nuotrauka). Giedant himną, kaip visada, Tėtis graudinos.
Vytautas Landsbergis prakalbo apie KGB informatorių Sąjūdyje: bedė į du žmones
Profesorius Vytautas Landsbergis pasidalino KGB dokumentų ištraukomis, kuriose užsimenama apie informatorių „R“, bendravusį su okupacinės valdžios slaptosiomis tarnybomis. Aukščiausios Tarybos pirmininkas svarsto, ar informatoriumi negalėjo būti vienas iš Sąjūdžio žmonių – Vytautas Radžvilas arba Raimundas Rajeckas.
Pateikiame V. Landsbergio įrašą, kurį profesorius paskelbė savo „Facebook“ paskyroje:
„Istorija, kuri nenueina į praeitį.
Landsbergis pasisakė dėl čekiukų skandalo: tegul pirmas meta akmenį, kuris niekad nenugvelbė kombikormo maišelio
Lietuva mini Sąjūdžio įkūrimo 35-ąsias metines. Ta proga surengtas iškilmingas minėjimas Seime. Valstybės vadovai savo kalbose susiejo sąjūdiečių principus ir kovą dėl laisvės su ukrainiečių kova už savo šalį. O Sąjūdžio garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis atkreipė dėmesį į dabar Lietuvos politinę padangę drebinantį čekiukų skandalą. Jis užstojo galimai nesąžiningai pinigus ėmusius politikus ir pakvietė visiems pažvelgti į save.
TV3 Žinios. Lietuva mini Sąjūdžio įkūrimo metines; Kraupios avarijos detalės; Ukraina ruošiasi kontrpuolimui
Lietuva mini Sąjūdžio įkūrimo 35-ąsias metines. Ta proga surengtas iškilmingas minėjimas Seime. Valstybės vadovai savo kalbose susiejo sąjūdiečių principus ir kovą dėl laisvės su ukrainiečių kova už savo šalį.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gi sako, kad jo šalis pasiruošusi pradėti kontrpuolimą ir negali ilgiau laukti tikėdamasi daugiau ginklų iš Vakarų. Kyjivas neslepia, kad ir partizaninių atakų pačios Rusijos teritorijoje šiuo metu gali būti daugiau.
Nausėda: Vakarų civilizacijos gynyba nuo seno buvo Lietuvos misija
Vakarų civilizacijos gynyba nuo seno buvo Lietuvos misija ir šiandien šalies pareiga yra padėti Ukrainai apginti jos laisvę, šeštadienį minint išsivadavimo iš sovietų imperijos judėjimo, Sąjūdžio, įkūrimo 35-metį sako prezidentas Gitanas Nausėda.
Ingrida Šimonytė: Sąjūdis vien tiesos sakymu išardė blogio imperiją
Sąjūdis vien tiesos sakymu išardė blogio imperiją, šalies žmones sveikindama šio judėjimo įkūrimo 35-ųjų metinių proga sako premjerė Ingrida Šimonytė.
„1988 metų birželio 3 dieną gimė tautinis judėjimas. Tą vasarą mitingų bangos nuvilnijo per visą Lietuvą – Sąjūdis iškart tapo vieninga ir galinga jėga, griaunančia visas abejonių užkardas ir ryžtingai kviečiančia eiti Nepriklausomybės keliu.
Sprendžia, ar Landsbergį pripažinti valstybės vadovu, gyventojai rėžia: „Jis nuėmė traukinį iš Mažeikių į Klaipėdą“
Seime – vėl siūlymai buvusiam Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą. Valdantieji nemato tam kliūčių, tačiau Seimo opozicija iniciatyvą vadina istorijos klastojimu. Pats profesorius tikina, kad pripažinti tokias pareigas ėjusį žmogų šalies vadovu yra valstybės prestižo reikalas.
„Dar vienas klausimas, kurį čia aptarėme.
Lietuvos medikų sąjūdis: visi veiksmai buvo daromi per lėtai
Lietuvos medikai išplatino kreipimąsi dėl darbo sąlygų ir saugumo. Gydytojų teigimu, padėtis yra blogesnė, nei viešai skelbiama iš politinių tribūnų. Kokia yra tikrojis padėtis?
Apie tikrąją padėtį kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius ir Lietuvos medikų sąjūdžio vadovo pavaduotoja Jurgita Sejoniene.
Lietuvos medikų sąjūdis, medicinos bendruomenės vardu išreiškė nepasitikėjimą ministru A.Veryga ir tuo, kaip tvarkomasi su ekstremalia situacija.
REKLAMA
REKLAMA
Andrius Kubilius: naminukė mus atvedė į Europos Sąjungą
Nuo tvarkdario Sąjūdžio mitinguose iki Lietuvos premjero – Andriaus Kubiliaus karjera per pirmuosius dešimt nepriklausomybės metų šovė į viršų kaip raketa. Naujienų portalui tv3.lt buvęs Vyriausybės vadovas pasakojo, kad pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės dešimtmetis buvo paženklintas purvo ir skandalų, tačiau taip pat buvo romantinis laikas, kai šalis turėjo aiškią kryptį.
Laiko mašina atgal į praeitį: politinės intrigos, apraizgiusios Kovo 11-ąją
Istorinė 1990-ųjų Kovo 11-oji ir tos dienos kulminacija – atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Taip Lietuva atsikrato penkis dešimtmečius ją slėgusios okupacinės naštos ir tampa pirmąja šalimi, pradėjusia griauti Sovietų Sąjungą.
Anot istoriko Algimanto Kasparavičiaus, Lietuvai Kovo 11-oji – ne tik Nepriklausomybės atkūrimo, bet ir istorinės misijos diena.
„1990 m. Kovo 11 d. iš esmės tuometinei Sovietų sąjungai reiškė, aš manau, geopolitinę katastrofą.
Liberalai pateikė siūlymą: į Seimą – nuo 21 metų
Opozicinė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija siūlo keisti Konstituciją ir į Seimą leisti kandidatuoti asmenims, sulaukusiems 21 metų.
Šiuo metu parlamento nariu gali tapti ne jaunesnis nei 25 metų Lietuvos pilietis.
Pasak Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, jaunimas vis aktyviau įsitraukia į politinę veiklą, tačiau šiuo metu jų interesams atstovaujančių Seimo narių trūksta.
„Yra viena Seimo narė iki 29 metų.
Mirė žurnalistas, fotografas Kazėnas
Eidamas 84-uosius mirė žurnalistas, fotografas, Sąjūdžio metraštininkas Zinas Kazėnas, penktadienį pranešė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
Atsisveikinti su Z. Kazėnu galima pirmadienį nuo 10 iki 14 valandos Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios šarvojimo patalpose.
Zinas Jonas Kazėnas-Zika gimė 1936 metais balandžio 17 dieną Linkuvoje, Šiaulių apskrityje.
1954 metais baigė Pasvalio vidurinę mokyklą.
Legendinis skrydis virš Baltijos kelio – lietuvis pilotas papasakojo, ką matė ir jautė
Glėbiais iš dangaus į rankas ir po kojomis besileidžiančios spalvotos gėlės, perrištos juostelėmis ir apraizgytos atvirukais su palinkėjimais Lietuvai – tokį vaizdą Baltijos kelyje stovėję žmonės pamena iki šiol. O prie šio žygdarbio prisidėjęs pilotas Petras Bėta sakosi ir po 30 metų negalintis pamiršti jausmo, kuris užplūdo iš padangių stebint per visą Lietuvą nusidriekusią gyvąją grandinę ir rankų mišką.
1989 m. rugpjūčio 23 d., kai daugiau nei 2 mln.
Rinkimai liberalų gretose: prasidėjo kandidatų kėlimas
Opozicinis Liberalų sąjūdis pirmą kartą tiesiogiai rinks partijos pirmininką, prasidėjo kandidatų kėlimas. Pretendentų į partijos pirmininkus kandidatūros gali būti keliamos iki liepos 1 dienos, antradienį pranešė Liberalų sąjūdis. Juos gali siūlyti ir pavieniai partijos nariai, ir skyriai, ir regionų koordinacinės tarybos. Kovoti dėl partijos vadovo pozicijos galės tik tam tikrus reikalavimus atitinkantys partijos nariai, o pretendentai kandidatais bus tvirtinami vasarą per tarybos posėdį.
Istorijos pėdsakais: šimtatūkstantinis Sąjūdžio mitingas Vingio parke
TV3 Žinios tęsia reportažų ciklą apie svarbiausias Sąjūdžio 30-mečio sukaktis. Šįkart – apie įsimintiniausią liepos įvykį – didžiuoju sprogimu vadinamą šimtatūkstantinį Sąjūdžio mitingą Vingio parke. Siužete išgirsite apie tai, kaip lietuviai mitingui slapčia siuvo vėliavas ir kas labiausiai įsiminė tuo metu vos ketverių mitingo dalyviui.
Du itin svarbūs Sąjūdžio įvykiai, kurie tiesiog alsavo laisve
Sukanka 30 metų dar dviem svarbiems Sąjūdžio įvykiams. 1988-ųjų liepą sovietinės Lietuvos miestus ir miestelius sudrebino du neregėti dalykai – laisvės dainas traukiantys rokeriai bei radikalūs kovotojai už švarią gamtą – žalieji. Šie jauni žmonės savo drąsa stebino tautą ir sėjo laisvės jausmą. Vaizdo siužete išvysite ne tik, kaip dabartinis aplinkos ministras Kęstutis Navickas slapčia užvirino KGB ryšių centro vartus, bet ir kuo tuometiniai skiauterėti Vilniaus pankai gąsdino kagėbistus.
Sąjūdžio 30-metį prisimenant: įtemptas ir emocingas 1988-ųjų birželis
TV3 Žinios pradeda reportažų ciklą apie Lietuvos istoriją prieš 30 metų pakeitusius Sąjūdžio įvykius. Šįsyk apie labai įtemptą ir emocijų kupiną 1988-ųjų birželį, kai prasiveržė mitingų ir protestų banga, į orą tūkstantinėse miniose pradėjo kilti vienos pirmųjų vėliavų, skambėti himnas, niauktis sovietinės valdžios veidai. Reportaže kalbame apie tai kaip Trakų paežerės susijusios su Sąjūdžio pradžia ir kodėl Kazimieros Prunskienės dukrai teko lyginti rublius.
V. Landsbergis ir A. Juozaitis pamena Sąjūdžio mitingą Vingio parke: to nesupainiosi su niekuo
1988 metų rugpjūčio 23-čią įvyko didžiausias mitingas Lietuvos istorijoje. Vingio parke susirinko daugiau kaip 250 tūkstančių lietuvių, kurie pasmerkė Molotovo–Ribentropo paktą, per kurį Lietuva prarado laisvę 1940-aisiais, tačiau vasaros pabaigoje ėmė stiprėti nuojauta, kad komunistai gali panaudoti jėgą. 1988-aisiais tai buvo drąsus žingsnis, nes oficiali sovietų valdžia, panašiai kaip dabartinė Rusijos, apie paktą nekalbėjo.
Lemtingasis Sąjūdžio birželis: prasiveržė mitingų banga, į orą kilo pirmosios nelegalios trispalvės
TV3 pradeda reportažų ciklą apie Lietuvos istoriją prieš 30 metų pakeitusius, lemtingus Sąjūdžio įvykius. Šįsyk apie labai įtemptą ir emocijų kupiną 88-ųjų birželį, kai prasiveržė mitingų ir protestų banga, į orą tūkstantinėse miniose kilo pirmosios dar nelegalios Trispalvės, skambėjo „Tautiška giesmė“, pradėjo niauktis sovietinės valdžios veidai ir gimė Lietuvos visuomenė. Galvės ežero pakrantėje, maždaug toje vietoje buvo pradėti statyti namai.
R. Karbauskis priverstas atsiprašyti dėl V. Pranckiečio žodžių
Po prieš savaitę sukritikuotų sąjūdiečių kalbų Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis raginamas atsistatydinti, o Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis priverstas raudonuoti. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) Iniciatyvinė grupė trečiadienį išplatino kreipimąsi, kuriame dėl antisąjūdinio pasisakymo žiniasklaidoje iš posto trauktis ragina V. Pranckietį.
Sąjūdžio iniciatyvinės grupės atstovų pasisakymuose – nerimas dėl Lietuvos
Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) iniciatyvinės grupės atstovai 30-mečio minėjime Seime išsakė nuogąstavimus dėl Lietuvos ateities, didelės emigracijos. Filosofas Vytautas Radžvilas pažymėjo, kad „šiandien iškyla svarbiausias klausimas – turėsime ar neturėsime savo Lietuvą, už kurią buvo kentėta, kovota ir mirta“. „Taip jau yra, kad Lietuva fiziškai yra pernelyg maža, kad ji aprėptų visą pasaulį.
Sąjūdžio 30-mečio minėjime – raginimai piliečiams ir viltys dėl valstybės
Sekmadienį minint Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio trisdešimtmetį, to meto įvykių dalyviai ir liudininkai išsakė viltis dėl didesnio valdžios ir visuomenės dialogo, piliečių aktyvumo. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, filosofas, politologas Vytautas Radžvilas teigia, kad už valstybę atsakomybė tenka piliečiams. „Tokių skandalų ir panašių socialinių blogybių kamuojama valstybė nejučia tampa savotiškais „drebučiais“, kurie lengvai gali tapti bet kieno grobiu.
Lietuvos Sąjūdžiui – 30. TV3 kviečia susivienyti ir švęsti kartu
Jau šį vakarą švęsime Lietuvos Sąjūdžio 30-metį. Visuomeninis judėjimas, prikėlęs mūsų šalį dainuojančiai revoliucijai, vėl sutelks visą šalį sostinės širdyje, Katedros aikštėje, vyksiančiame koncerte. Koncertą tiesiogiai nuo 19.30 val. transliuos TV3 televizija. Prieš tris dešimtmečius įvyko lūžis mūsų šalyje. 1988 m. birželio 3 dieną iškiliausi šalies mokslininkai, kultūros atstovai susirinko Lietuvos mokslų akademijoje ir pradėjo darbą, kuris atvedė Lietuvą iki Nepriklausomybės atkūrimo.
Prezidentė D. Grybauskaitė: tai vienas gražiausių istorinių sutapimų
Lietuvoje sekmadienį minint Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio trisdešimtmetį, prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad tai ypatinga diena šalies piliečiams, šiemet švenčiantiems ir valstybės atkūrimo šimtmetį. „Vienas gražiausių istorinių sutapimų – valstybės atkūrimo šimtmetis ir Sąjūdžio 30-metis, kurį minime šiandien.
Sakantiems „prie ruso buvo geriau“ Vytautas Landsbergis atkerta: užteks kalbėti nesąmones
Šiandien sukanka lygiai 30 metų, kai grupelė Lietuvos valstybingumo atkūrimo siekiančių bendraminčių susibūrė ir įsteigė Lietuvos persitvarkymo sąjūdį. Per porą metų dainomis, atkakliu pasipriešinimu ir krauju lietuviai sugriovė galingiausią praėjusio amžiaus imperiją.
Minimas Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 30-metis: kaip KGB bandė užgniaužti Lietuvos atgimimą
Sekmadienį Lietuvoje minimas Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio trisdešimtmetis. Šiai progai paminėti sekmadienį Mokslų akademijos salėje vyks Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubo organizuojamas minėjimas „Su Sąjūdžio idėjomis už Lietuvą!“ Bus prisimintos to meto patriotiškos visuomenės keltos ir šiandien vėl tapusios aktualios Lietuvos išlikimo problemos bei puoselėtos dvasinio, moralinio ir politinio šalies atgimimo ir valstybės atkūrimo viltys, teigia rengėjai.
Skelbiami KGB dokumentai apie Sąjūdį
Artėjant Sąjūdžio 30-ečiui, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras savo internetinėje svetainėje www.kgbveikla.lt paskelbė KGB dokumentus apie Sąjūdį. Kaip pranešė centras, visuomenei pateikiami sovietų saugumo dokumentai atspindi Sąjūdžio gimimą 1988 metų birželio 3 dieną ir jo veiklą. Svarbiausia, pasak centro, yra tai, kad dokumentai parodo KGB požiūrį į šį politinį sambūrį bei Lietuvoje vykstančius procesus.
Prie Seimo – įpykę medikai: reikalavimas nesikeičia
Ketvirtadienį Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo, į mitingą susirinko keli šimtai medikų ir juos palaikančių žmonių. „Karalius – nuogas!..“, „Ar sveikatos apsauga valstybei – vis dar podukra?“, „Pacientai dėkoja šypsenomis, o valdžia – pašaipomis“, „Kada nustatysite realius ir adekvačius paslaugų įkainius?“ – tokius ir panašius plakatus atsinešė protestuotojai. Mitingas surengtas reikalaujant, kad valdžia teiktų realų prioritetą sveikatos apsaugai, skirdama tam tinkamą finansavimą.
Liberalai išplatino netikėtą pranešimą
Liberalų sąjūdis ketvirtadienį paragino teisėsaugą greičiau baigti politinės korupcijos ikiteisminį tyrimą ir bylą perduoti teismui. Liberalai išplatintame pranešime teigia, jog partijos atstovai „visais įmanomais būdais“ bendradarbiavo su teisėsauga, o anksčiau partija buvo informuota, jog byla į teismą turėtų keliauti dar lapkritį.
R. Šimašius traukiasi iš Liberalų sąjūdžio pirmininko pareigų
Vilniaus meras Remigijus Šimašius traukiasi iš Liberalų sąjūdžio pirmininko pareigų. Apie tai jis pranešė savo socialiniame tinkle. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad ketvirtadienį iš Liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojų atsistatydino europarlamentaras Petras Auštrevičius, Seimo narys Vitalijus Gailius bei Marcijonas Urmonas.
Prokurorai patikslino: Eligijus Masiulis įtariamas ir kyšininkavimu
Buvusiam Seimo nariui Eligijui Masiuliui pateikti įtarimai dėl prekybos poveikiu, kyšininkavimo ir neteisėto praturtėjimo, pranešė Generalinė prokuratūra. Antradienį prokuratūra buvo pranešusi, kad politikas įtariamas padaręs dvi nusikalstamas veikas – prekiavęs poveikiu ir neteisėtai praturtėjęs.
Interviu su Antanu Guoga: apie liberalus ir skambius pasisakymus
Pasikvietę sąrašui į Europos parlamento rinkimus atstovauti iš Australijos grįžusį Antaną Guogą, liberalsąjūdiečiai jau pradėjo purkštauti. Jis ne tik senbuvius aplenkė, bet ir tapo nekontroliuojamas. Kalba ką nori, kaip supranta ir su niekuo nieko nederina. Vieną dieną A. Guoga paslaptingai pradėjo kalbėti apie visuomeninį judėjimą. Kitą – paskelbė, kad jam Seimo rinkimai neįdomūs, nors žmonės šneka, kad A. Guoga į prezidentus taiko ir Eligijų Masiulį iš barščių meta.
Kaip Michailas Gorbačiovas bandė Lietuvai sankcijas taikyti
1990-ųjų balandžio 18-ąją Michailas Gorbačiovas, bandydamas išlaikyti Lietuvą Sovietų Sąjungoje, pritaikė respublikai sankcijas – visišką ekonominę bloką, rašoma lenta.ru. Siekdamas išlaikyti „perestroikos“ kursą ir bandydamas bent kaip išsaugoti braškantį sąjungos monstrą, Michailas Gorbačiovas buvo priverstas nuolaidžiauti. Pavyzdžiui, būtent jo iniciatyva buvo įvestos kelios SSRS konstitucijos pataisos, po kurių, 1990 kovo 15-ąją, jis tapo prezidentu.
Žygimantas Pavilionis: Lietuvoje vis dar jaučiasi sovietų laikais išugdytas išlaikytinio kompleksas
Nuo Sąjūdžio laikų valstybę kurianti Lietuva Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) laikoma vienu sėkmingiausių perėjimo į demokratiją pavyzdžių, tačiau vis dar yra sričių, kur jaučiasi sovietų laikais išugdytas išlaikytinio kompleksas. Taip LRT.lt sako Žygimantas Pavilionis, Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV ir Meksikai.
Rugpjūčio 23-sios spalvos (IV d.)
Mūsų valstybės istorijoje nedaug dienų, kurios būtų tokios daugiaprasmės ir daugiaspalvės, kaip rugpjūčio 23-oji. Tai juoda ir balta, okupacija ir laisvės siekis, pavergimas ir išsivadavimas. Tai Juodojo kaspino diena ir V. Molotovo–J. Ribbentropo paktas 1939-siais, kai Vokietijos ir Rusijos susitarimų slaptieji protokolai surakino tris Baltijos valstybes geležiniuose SSRS gniaužtuose.
Rugpjūčio 23-sios spalvos (III d.)
Mūsų valstybės istorijoje nedaug dienų, kurios būtų tokios daugiaprasmės ir daugiaspalvės, kaip rugpjūčio 23-oji. Tai juoda ir balta, okupacija ir laisvės siekis, pavergimas ir išsivadavimas. ai Juodojo kaspino diena ir V. Molotovo–J. Ribbentropo paktas 1939-siais, kai Vokietijos ir Rusijos susitarimų slaptieji protokolai surakino tris Baltijos valstybes geležiniuose SSRS gniaužtuose.
Rugpjūčio 23-sios spalvos (II d.)
Mūsų valstybės istorijoje nedaug dienų, kurios būtų tokios daugiaprasmės ir daugiaspalvės, kaip rugpjūčio 23-oji. Tai juoda ir balta, okupacija ir laisvės siekis, pavergimas ir išsivadavimas. Tai Juodojo kaspino diena ir V. Molotovo–J. Ribbentropo paktas 1939-siais, kai Vokietijos ir Rusijos susitarimų slaptieji protokolai surakino tris Baltijos valstybes geležiniuose SSRS gniaužtuose.
Rugpjūčio 23-sios spalvos (I d.)
Mūsų valstybės istorijoje nedaug dienų, kurios būtų tokios daugiaprasmės ir daugiaspalvės, kaip rugpjūčio 23-oji. Tai juoda ir balta, okupacija ir laisvės siekis, pavergimas ir išsivadavimas. Tai Juodojo kaspino diena ir V. Molotovo–J. Ribbentropo paktas 1939-siais, kai Vokietijos ir Rusijos susitarimų slaptieji protokolai surakino tris Baltijos valstybes geležiniuose SSRS gniaužtuose.
Trijų Kryžių kalnas mini atstatymo 25-metį
Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prieš 25 metus Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyva Vilniuje atstatytas sovietmečiu susprogdintas Trijų kryžių paminklas. Darbus atlikę šiauliečiai statybininkai prisimena kasdien sulaukdavę didelio būrio talkininkų. Šiaulietis statybos inžinierius Antanas Juozaitis sako iki smulkmenų prisimenantis 1988-tųjų pabaigos ir 1989-tųjų įvykius.
Prijaučiantieji V. Putinui šėlsta internete: euromaidano fašistai finansuojami per Sąjūdį
Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Pasak Valstybės saugumo departamento (VSD), šią savaitę internete paskelbta peticija, raginanti Klaipėdos kraštą prijungti prie Rusijos, išplatinta Lietuvoje veikiančios viešosios įstaigos „Būkime vieningi“. „Savaitės“ archyvuose „Būkime vieningi“ išliko kaip aktyvūs kovotojai su „Chevron“, aiškiai prijaučiantys sovietiniams laikams.
V. Savukynas: lietuviai šiandien nežino, kas jie yra iš tiesų
Bandydami pasauliui parodyti, kas esame, nuo Rumšiškių muziejaus eksponatų nupučiame dulkes, tačiau muziejinių vertybių nepavadinsi šių dienų lietuvių tautos tapatybe. Nežinome, kas šiandien esame iš tiesų, todėl išgyvename lietuviškos tapatybės krizę, sako žurnalistas ir kultūros antropologas Virginijus Savukynas. Pasak V. Savukyno, poreikį apibrėžti savo tapatybę lietuvių tauta buvo pajutusi Sąjūdžio laikotarpiu, tačiau neilgai trukus pasididžiavimas Lietuva ir tapatinimasis su ja smuko.
P. Auštrevičius euroskeptikams pasiūlė pažintines ekskursijas į Gruziją, Moldovą bei Ukrainą
„Negali nestebinti ganėtinai keisto pobūdžio diskusija Lietuvoje dėl galimų aplinkybių mūsų narystei Europos sąjungoje tęsti. Keistai skamba kalbos apie išstojimo iš jos rizikas ar galimybes. Manau, kad tai yra neatsakingo politinio kalbėjimo pavyzdžiai“, - balsas.lt sakė Seimo liberalų sąjūdžio frakcijos narys Petras Auštrevičius.
R. Paulausko šalininkai: jei visus privers būti gėjais, teks išstoti iš Europos Sąjungos
„Galiu papasakoti anekdotą. Tupi varna su sūriu snape ant šakos. Atbėgo lapė ir paklausė „Ar balsuosi už konservatorius?“, varna sušuko „Neee“ ir sūris iškrito. Vėliau varna tupėjo ir galvojo „Ar kas nors būtų pasikeitę, jei būtų paklausę, ar balsuosiu už socdemus?“, - taip ketvirtadienį neoficialiai prasidėjo daugiau negu 300 narių vienijančios iniciatyvinės grupės spaudos konferencija.
V. Landsbergis: komunistų valdžia Sąjūdį norėjo paversti sistemos dalimi
Gabija Narušytė, Artūras Matusas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Komunistų partija siekė kontroliuoti Sąjūdį ir paversti sistemos dalimi, tačiau Sąjūdis kontroliuojamas nesidavė. Taip minint Steigiamojo Sąjūdžio suvažiavimo 25-ąsias metines tvirtina pirmasis faktinis nepriklausomybę atkūrusios valstybės vadovas Vytautas Landsbergis.
Baltijos kelio pėdsakas Panevėžio gatvėse
Jau ketvirtis amžiaus praskriejo nuo Sąjūdžio – judėjimo, pašaukusio tautą į svarbiausią laisvės žygį – Baltijos kelią, įkūrimo. Surinkta po kruopelytę Rugpjūčio 23-ioji į Lietuvos istoriją įrašyta ir tamsiomis, ir šviesiomis raidėmis. Juodžiausia ta diena buvo 1939 metais, kai buvo pasirašytas paktas, panaikinantis šalies nepriklausomybę.
LRT atidaryta L. Skirpsto fotografijų paroda Sąjūdžio mitingui paminėti
Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) rūmuose atidaryta žurnalisto Leonardo Skirpsto fotografijų paroda, skirta didžiausio Sąjūdžio mitingo Vilniuje, Vingio parke, 25-mečiui. 1988-tųjų metų rugpjūčio 23 dieną į protesto mitingą susirinko per 150 tūkstančių žmonių. Prieš 25 metus į protesto mitingą sostinės Vingio parke susirinko daugiatūkstantinė žmonių minia.
Kas jums primena Baltijos kelią ir 1989-uosius?
Gal turite trispalvę, Sąjūdžio ženkliuką, žemėlapį, mašinėle spausdintą kvietimą, troleibuso talonėlį, nešiojamąjį radijo aparatą, sudžiovintą gėlytę, dienoraščio įrašą, tautinę juostelę ar žaisliuką, kurį laikėte rankose tą atmintiną dieną? O gal nuotraukų, kuriose stovite susikabinę rankomis Baltijos kelyje arba užstrigę pirmoje Lietuvoje automobilių grūstyje? Visi šie suvenyrai yra svarbūs dokumentai, padedantys įamžinti unikalų istorinį įvykį, kurio dalyviai tuo metu buvome.
Prezidentei D. Grybauskaitei visos eitynės vienodos
„Asmeniškai aš nedalyvauju jokiose eitynėse. Iki šiol nedalyvavau ir nesiruošiu dalyvauti. <…> Nesveikinu jokių eitynių organizatorių, nežadu sveikinti ir šių“, – sakė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė savo metinėje spaudos konferencijoje apie numatomas gėjų eitynes. Manau, kad šis atsakymas yra gana nuoširdus ir puikiai atspindi prezidentės vertybes, prioritetus bei gyvenimo filosofiją.