„Dar vienas klausimas, kurį čia aptarėme. Lietuvos Respublikos informacijos centro įkūrimas“, – sako Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio darbotvarkės pirmaisiais atkurtos Lietuvos metais buvo įtemptos. Landsbergis tuo metu buvo svarbiausias šalies pareigūnas. Jis atstovavo Lietuvai vizitų užsienyje metu.
Seimo valdančiosios partijos, konservatoriai ir liberalai, nusprendė vėl grįžti prie Vytauto Landsbergio klausimo ir įregistravo įstatymo projektą, kuriuo įtvirtintų, kad „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“.
„Šis klausimas turi būti išspręstas. Pradėtas spręsti. Seimas savo sprendimu atsakytų į klausimą, ar 1990–1992 m. Lietuvos valstybė turėjo vadovą. <…> Valstybė tuo metu nebuvo viena, ji turėjo vadovą ir jo komandą, bet tai buvo žmogus, kuris atitinka vadovo statusą“, – teigia konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Visgi daliai opozicijos tokia valdančiųjų iniciatyva nepatiko. Valstiečių frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė aiškina, kad tai – istorijos klastojimas.
„Taip, tai buvo Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, bet priėmus Konstituciją pripažinta, kad valstybės vadovas yra Prezidentas, tuos 2 metus mes Prezidento neturėjome, bet neturėjome ir kito vadovo. <…> Istorijos nereikia klastoti, jos ir nesuklastosime“, – aiškina ji.
„Žinoma, reikia. Tai jis pagrindinis mūsų, kad nepriklausomybę gavome. Aš taip galvoju. Jis visą laiką mums dirbo tik mes to ne visi žinojome.“
„Landsbergis sugriovė kolūkius, viską po plytą išnešiojo, ką jis pridarė žmonėms.“
„Be abejo, žmogus nusipelnė visuomenei.“
„Manau, kad ne. Aš esu pikta ant jo, nes tuomet, kai stojau studijuoti, jis nuėmė traukinį iš Mažeikių į Klaipėdą.“
Mykolo Romerio universiteto profesorius, buvęs Konstitucinio teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius aiškina, kad Landsbergio valstybės vadovu pripažinti nenorintys Seimo nariai painioja 2 dalykus: Prezidento statusą ir faktą, kad Landsbergis prieš 30 metų faktiškai vadovavo Lietuvai.
„Čia reikia skirti dvi sąvokas: valstybės vadovas nėra Prezidentas. Pono Landsbergio titulas būtų Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, bet šitam statusui būtų pridėtas pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas. <….> Jis iš esmės vykdė visus valstybės vadovo įgaliojimus, jis buvo aukščiausias valstybės pareigūnas, jis turėjo teisę atstovauti Lietuvai tarptautiniuose santykiuose, jis pasirašydavo įstatymus priimtus. Teikdavo Ministro Pirmininko kandidatūrą“, – aiškina Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius.
O pats Vytautas Landsbergis teigia, kad žmogų, kuris ėjo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pareigas, pripažinti šalies vadovu yra valstybės prestižo reikalas.
„Mes kažkodėl atsiliekame keliasdešimt metų nuo Estijos. Daug metų. Estija seniai pripažino, kad Aukščiausios Tarybos pirmininkas A. Ruutelis buvo valstybės vadovas. Jie supranta, kad tai buvo valstybė, kuri turėjo ne tik parlamentą, bet ir valstybės vadovą. <…> Aš manau, kad valstybės prestižui tai būtų gerai. O aš galiu numirti ir taip, kaip yra. Man tai čia didelio skirtumo nebus karste“, – teigia pats V. Landsbergis.
Seime praėjusią kadenciją Landsbergiui jau buvo bandoma suteikti valstybės vadovo statusą. Tačiau tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva nesulaukė buvusių valdančiųjų palaikymo.
