Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė Agnė Širinskienė išgirdusi klausimą, kaip vertina valdančiųjų pasiūlymą skirti V. Landsbergiui valstybės vadovo statusą, nusijuokė ir atsakė, kad pirma mintis, kuri aplankė pamačius šį pasiūlymą ta, kad „valdantieji visiškai prieš vasarą neturi, ką veikti, išsisėmė visos jų galimybės“.
Jos teigimu, Vyriausybė turi pradėti spręsti realias valstybės problemas ir neužsiiminėti nereikalingais siūlymais.
„Ir tualetų reforma, ir Partnerystės įstatymas, ir Stambulo konvencija, ir dar daug beverčių dalykų šitame politiniame kontekste. Dabar mes turime gana griežtas nevyriausybinių organizacijų pastabas dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo plano.
Praktiškai visos institucijos, kurios kovoja su korupcija, sako, kad mūsų šalis gauna tik vieną balą iš šešių galimų. Normalūs valdantieji pultų tvarkyti tą planą, ji skaidrinti, kad jis daugiau nekeltų jokių abejonių. Lietuvai artimiausiu dešimtmečiu tie darbai yra labai svarbūs, tačiau jų nedarome“, – pasakoja A. Širinskienė.
Pasiūlymas ne kartą buvo atmestas
Istorinė tiesa, anot politikės, nepaneigiama – V. Landsbergis buvo aukščiausias tarybos vadovas – aukščiausias pareigūnas ir tai įvardija laikinasis įstatymas: „Bet net ir tada įstatymas nevadino jo valstybės vadovu“, — priduria A. Širinskienė.
Jos teigimu, Seimas dabar bus priverstas kuistis po visus istorinius puslapius, kurie jau buvo nagrinėti, o visuomenė bus ir toliau kiršinama.
„Gi tas klausimas jau buvo keltas, bet nebuvo rastas joks sutarimas. To meto istorinėje situacijoje tuometinis parlamentas apsisprendė jam vadovo statuso nesuteikti. Ir mes atsibundame po 30 metų ir bandome perrašinėti istorinę tiesą. Man labai apmaudu, kad tie darbai, kurie yra išties labai svarbūs, jie tiesiog stovi.
Manau, kad ponui Landsbergiui, kurio tas istorinis indėlis yra didelis, garbės neprideda“, — teigia ji.
Jai antrina ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, sakydama, kad nors ir vertina profesoriaus indėlį į nepriklausomybės atkūrimą, tačiau faktas vienas — jis buvo Aukščiausios tarybos pirmininkas.
„Su didžiausia pagarba jam, manau, kad valdantieji daro klaidą teikdami siūlymus suteikti valstybės vadovo statusą matant realijas. Vargu, ar tai reiktų daryti, juolab, kai tie klausimai jau ne kartą buvo keliami.
Tikrai nelabai suprantu, ką tai pakeistų profesoriaus Landsbergio gyvenime, jo vertinime, todėl tikrai tai nėra pasiteisinantys siūlymas, kurį siūlo liberalai ir konservatoriai“, – sako V. Blinkevičiūtė.
Tiek A. Širinskienė, tiek V. Blinkevičiūtę neabejoja – baigiantis Seimo pavasario sesijai pas valdančiuosius per daug sprendimų.
„Rytoj skubos tvarka spręs daugelį klausimų ir visiškai tai nesuprantami dalykai. Atrodo nesolidžiai ir tikrai šiuo atveju jiems pritrūksta ne tik gyvenimiškos, bet ir politinės išminties“, – pabrėžia LSDP pirmininkė.
Siūlo suteikti V. Landsbergiui šalies vadovo statusą
Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso projektą registravo Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnė Seimo narė Ieva Pakarklytė, konservatorė Paulė Kuzmickienė.
Projekte siūloma įtvirtinti, kad „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“.
Įstatyme būtų įrašyta, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas pagal 1990 metų kovo 11 dienos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą buvo aukščiausiu Lietuvos pareigūnu ir „nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. lapkričio 25 d. turėjo ir vykdė konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus“.
Iniciatoriai teigia projektą parengę „įvertinę politines, istorines ir teisines aplinkybes ir atliktą darbą, lėmusius Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko išskirtinį konstitucinį, politinį ir teisinį statusą, vykdant tautos atstovų jam pavestą darbą“.
Aiškinamajame rašte pažymima, kad Aukščiausiosios Tarybos vadovas turėjo įgaliojimus atstovauti Lietuvai tarptautiniuose santykiuose, pasirašyti įstatymus, derėtis ir pasirašyti tarptautines sutartis, priimti užsienio diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus ir t. t.
„Taigi, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui, kaip aukščiausiajam Lietuvos pareigūnui, Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme priskirti įgaliojimai ir atliktas darbas rodo, kad jis vykdė įgaliojimus ir atliko darbą, kuriuos turi ir vykdo valstybių vadovai“, – konstatuojama aiškinamajame rašte.
Jame tarp įstatymo projekto iniciatorių papildomai įvardijami ir premjerė Ingrida Šimonytė, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Seime jau buvo bandoma suteikti valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui praėjusią kadenciją, tačiau tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva nesulaukė buvusių valdančiųjų politinio palaikymo.
