Prieš daugiau nei dešimt metų vyriausiojo derybininko dėl Lietuvos narystės Europos sąjungoje pareigas ėjęs politikas teigė, kad visų valstybinių politinių jėgų ir vadovų strateginiai valstybės tikslai per dešimt metų nublanko.
„Panašu, kad mes užmiršome tai, kas mus vedė ir motyvavo reformoms ir pasiekimams. Dabar pradedame kvestionuoti tuos dalykus iš naujo, - kalbėjo P. Auštrevičius. – Tai yra nevalstybinio požiūrio politinių jėgų kalbėjimo praktikos pavyzdžiai. Neatmetu, kad jų gali būti ir daugiau, nes radikalėjančio populizmo atstovams reikia naujų temų. Deja, jie renkasi atsainiai, ima temas, kurios tuo metu atrodo naudingos, bet nekreipia dėmesio į valstybinius strateginius tikslus“.
Politiko manymu, tokios spekuliacijos ir euroanarchizmo banga Lietuvoje yra mažai kontroliuojama. „Ją eksploatuoja tie, kurie nori būti pamatyti. Nežinau, ar jie patys yra įsitikinę tuo, ką kalba. Atrodo, kad daugiau yra kalbėjimo dėl kalbėjimo, tačiau dalis minčių pasilieka žmonių protuose, - kalbėjo P. Auštrevičius. – Tada visi pradeda tarpusavyje šnabždėtis, kelti klausimus. Tai gali pavirsti į nebūtinai pozityvų viešą diskursą šalyje“.
Liberalo teigimu, tie, kurie kalba, ne visada yra linkę domėtis esama padėtimi. „Nei giliau, nei paviršutiniškai. Jie renkasi temą, kuri, būkime atviri, kai kurių ES šalių politikų galvose jau tapo realybe. Matome Didžiąją Britaniją, Olandiją, Lenkiją. Yra tokių pavyzdžių. Todėl manau, kad yra pasirinkta niša, kuri anksčiau nebuvo užpildyta, - kalbėjo P. Auštrevičius. – Manau, kad euroskeptikai žvelgia į visą tai, kaip į radikalios „naujovės“ įnešimą į viešą diskursą“.
P. Auštrevičius prisiminė, kad vienu metu jau buvo apsiginta nuo ES ir Sovietų sąjungos lyginimo. „Atrodė, kad viską išsiaiškinome, per dešimt metų turėjome pajusti visai kitą realybę, tačiau radikalai ginkluojasi bet kuo. Panašu, kad jiems buvo gerai Sovietų sąjungoje, jeigu negali jos pamiršti, - sakė P. Auštrevičius. – Nuolat yra bandoma primesti gyvenimo arba politikos pavyzdžius visai kitokioms sąjungoms. Jeigu žmonės nenori matyti skirtumų, sunku juos priversti. Manau, kad tai yra politinio nuovargio ir buvimo radikalizuotame politiniame pakraštyje rezultatas“.
Seimo nario teigimu, Lietuva yra labai geras pavyzdys sąjungoje. „Galime pasižiūrėti į skaičius: narystės akivaizdoje mes turėjome 52 proc. nuo bendro ES BVP, tenkančio vienam gyventojui vidurkio, po dešimties metų jau turime 72 proc. Tai yra aiški pažanga, - tikino P. Auštrevičius. - Matome, kas atsitiko per tą laiką Lietuvoje: didžiulės investicijos į infrastruktūrą ateina iš ES, daugeliui dalykų mes tiesiog neturėtume nacionalinių lėšų. Pati ES Baltijos valstybes pateikia kaip puikų pavyzdį. Jos buvo reformuotos, pakliuvusios į gilią krizę, bet iš jos išėjusios su puikiais rezultatais. Be ES mes vis dar makalotumėmes krizėje. Į mus žvelgia kaip į pavyzdį, o staiga pamato, kad pradedame abejoti savo pranašumais“.
„Kuo galima tokiai valstybei padėti? Tik paprašyti atsibusti, - kalbėjo politikas. – Visiems euroanarchistams palinkėčiau nuvažiuoti į valstybes, kurios po šiai dienai stovi prie ES durų, neturėdamos jokių pažadų ir europinių perspektyvų. Tegul nuvyksta į tą pačią Ukrainą, Moldovą, Gruziją. Tegul jie pasišneka su žmonėmis ir pasižiūri į socialinę-ekonominę realybę, kuri ten yra tikrai dešimteriopai sunkesnė negu Lietuvoje. Nustokime svaigti, kad tai yra automatiškai vykstantis procesas, nesusijęs su narystėmis. Gal net pasiūlyčiau jiems suorganizuoti savišvietos keliones, kad grįžtų su tikra informacija“, - sakė P. Auštrevičius.
