lietuvos nacionalinis muziejus

Lietuvos nacionalinis muziejus kovo mėn. 27 d. Gedimino kalno papėdėje atidaro patį naujausią padalinį – Pilininko namą. Jame veiksianti ekspozicija „Suprasti Lietuvą“ pristatys Lietuvos istoriją ir kultūrą, taip pat supažindins lankytojus su esminėmis Lietuvos identitetą formavusiomis idėjomis. Pagrindiniai Lietuvos istoriją ir kultūrą lėmę veiksniai Pilininko name pristatomi temomis: Kūryba, Tikėjimai, Kovos, Istorijos lūžiai, Pasauliniai saitai, Veidai.

Kultūros ministerija paskelbė konkursą eiti Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinio direktoriaus pareigas. „Vadovauti šiam muziejui – tai savo žiniomis, gebėjimais, patirtimi bei prisiimta lyderyste aktyviai ir kryptingai, muziejaus rinkinių pagrindu, kurti atvirą kultūrinio ir socialinio dialogo erdvę, kurioje praeities pasakojimai nuolat kintančiai visuomenei leidžia suprasti šių dienų politinius, ekonominius, socialinius ir kultūrinius valstybės pokyčius europiniame ir pasaulin...

Antradienį Lietuvos nacionaliniam muziejui savo Ukrainos institucijų apdovanojimus padovanojo paramos Ukrainai organizatorius Andrius Tapinas, rašoma muziejaus pranešime spaudai. Perduoti muziejui apdovanojimai, simboliniai Ukrainos padėkos ženklai, svariai papildys pradėtą kaupti rinkinį, kuriame jau yra atminimo medalių, numizmatikos ir filatelijos objektų.

Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) Gedimino kalno tvarkymo darbus projektavusiai įmonei „Hidroterra“ turės sumokėti per 0,5 mln. eurų skolos ir delspinigių, nusprendė teismas. Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo „Hidroterra“ ir LNM sudarytos sutarties vienašalis nutraukimas pripažintas neteisėtu, o įmonei iš muziejaus priteista 525,3 tūkst. eurų dydžio skola bei 59,7 tūkst. eurų delspinigių.

Lietuvos nacionalinis muziejus 2024–2026 metais planuoja atnaujinti vieną pagrindinių padalinių – Naująjį arsenalą. Muziejaus atstovo teigimu, dabartiniais skaičiavimais, viso projekto vertė galėtų siekti apie 16 mln. eurų. Nacionalinio muziejaus atstovas Mindaugas Kaikaris sako, kad pastato, esančio Gedimino kalno papėdėje, šalia Katedros, priešais Karaliaus Mindaugo paminklą, rekonstrukcijai ruošiamasi jau dabar – vyksta projektavimo darbai.

Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) apskundė teismo sprendimą, kuriuo buvo patenkintas buvusio Gedimino kalno tvarkymo darbus projektavusios įmonės „Hidroterra“ ieškinys, o muziejus įpareigotas sumokėti už atliktus darbus. Kaip pirmadienį pranešė įstaiga, Lietuvos apeliacinio teismo bus prašoma ieškinį nagrinėti skubos tvarka. „Manome, kad klausimas buvo per daug sudėtingas, kad jį būtų galima išnagrinėti dar pirmos instancijos teisme.

Lietuvos nacionalinis muziejus ketvirtadienį pranešė pralaimėjęs teisminį ginčą su Gedimino kalno tvarkybos darbų projektą parengti turėjusia „Hidroterra“, tačiau svarsto šį sprendimą skųsti. „Mūsų pozicija, jog Vilniaus apygardos teisme priimtas sprendimas yra tik tarpinis ir ne galutinis, – pranešime teigė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Vaidas Petrokas.

Vilniaus savivaldybės taryba nusprendė perimti sovietinius paminklus Antakalnio kapinėse, norėdama jas nukelti. Visgi kol kas paminklų nukelti nepavyks, jos laikinai bus uždengtos.

Lietuvos nacionalinis muziejus paskelbė viešąjį pirkimą Gedimino kalno tvarkybos projektavimo darbams užbaigti. Muziejus pranešė ieškantis projektuotojo, galinčio kaip įmanoma greičiau pakoreguoti projektą ir gauti trūkstamą statybos leidimą. Anot pranešimo, tai leis pradėti darbus siekiant užtikrinti Gedimino kalno stabilumą, kuriam kyla grėsmė esant blogoms oro sąlygoms.

Nuo šalies simboliu tapusio Gedimino kalno ir toliau siunčiami aliarmo signalai. Dėl blogų oro sąlygų pietrytiniame kalno šlaite pirmadienį susiformavo nuošliauža. Nors jį prižiūrinti įstaiga ir Kultūros ministras Simonas Kairys tvirtina, kad atsiradusi nuošliauža esminiam kalno būklės stabilumui grėsmės nekelia, ekspertai įspėja – nesiėmus tinkamų veiksmų situacija gali blogėti.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad problemos, susijusios su koronaviruso valdymu šalyje, išeina už sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio kompetencijos ribų. Šalies vadovo teigimu, Vyriausybei reikia sutvarkyti savo komunikaciją. Prezidentas pakartojo, kad tiki, kad bus pasiektas jo anksčiau iškeltas tikslas – paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų iki vasaros vidurio.

Lietuvos nacionalinis muziejus sulaukė dovanos –  ginkluotės, karinės aprangos ir archyvinių dokumentų kolekcijos. Dešimtmečius kauptą kolekciją muziejui dovanojo Jungtinėse Valstijose (JAV) gyvenantis lietuvių kilmės išeivis Henry'is Lazarus Gaidis. Ją sudaro keli tūkstančiai muziejinių vertybių, daugiausia ginklai: pistoletai, šautuvai, kardai, durtuvai ir durklai, kiti karinės amunicijos pavyzdžiai.

Po 1871 m. Vokietijos suvienijimo Mažojoje Lietuvoje labai paspartėjo germanizacijos procesai. Tiek prievartinės jos priemonės, tiek ekonominiai procesai, lėmę savanorišką jaunesnės kartos lietuvių nutautėjimą, darė savo: kiekvienas surašymas rodydavo vis mažesnį lietuviais save laikančių Mažosios Lietuvos gyventojų skaičių. Lietuvybės išnykimas per kelis dešimtmečius germanizacijos vykdytojams atrodė neabejotinas. Tačiau iškilusi grėsmė išnykti ne visus lietuvininkus gniuždė.

Vyriausybė archeologui, istorikui ir rašytojui Vykintui Vaitkevičiui premiją skyrė už kūrybinę, mokslinę ir švietėjišką veiklą etninės kultūros srityje, etninės kultūros tradicijų plėtojimą. Kasmetinė J. Basanavičiaus premija laureatui iškilmingai įteikta Lietuvos nacionaliniame muziejuje. V. Vaitkevičiui premiją teikė ir sveikino Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, Kultūros ministras Arūnas Gelūnas bei kiti garbūs svečiai.

Lietuvos diplomatų pastangomis į Lietuvą grįžusių Lozoraičių šeimos ir Igno Šeiniaus asmeniniai archyvai perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui ir Lietuvos centriniam valstybės archyvui. Penktadienį Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale, surengta jų perdavimo ceremonija.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje bus pristatoma dailininko, kolekcininko Kazio Varnelio (1917‒2010) dovanotų vertybių paroda, dedikuojama Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai. Ketvirtadienį atidaroma paroda iki rugsėjo 30 dienos kvies apžiūrėti dalį K. Varnelio kolekcijos, daugiausia lituanistines vertybes ‒ senąsias knygas ir žemėlapius, kurie nėra rodomi nuolatinėje Kazio Varnelio namų‒muziejaus ekspozicijoje.