Drąsiai tautiškumą viešai deklaruojantys asmenys teigia dėl savo politinių pažiūrų esą neteisėtai atleidžiami iš darbo, persekiojami aukštojo mokslo įstaigose, su jais politiškai susidorojama.
Pirmasis apie politinį persekiojimą dėl dalyvavimo tautinės partijos veikloje naujienų agentūroje ELTA trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje prakalbo žurnalistas Ričardas Čekutis. Savivaldos rinkimuose dalyvaujančios partijos „Jaunoji Lietuva“ narys teigė, kad su partijos kandidatais pradėtas akivaizdus politinis susidorojimas, pažeidžiant daugelį įstatymų reglamentuojančių rinkimų teisę.
„Iš karto, kai paaiškėjo, kad dalyvaujame savivaldos rinkimuose, buvau tiek de facto, tiek de jure atleistas iš Seimo narės Dalios Kuodytės padėjėjo pareigų. Oficiali versija yra ta, kad neva praradau politinį pasitikėjimą. Su ta versija galima ginčytis, bet akivaizdu, jog buvo aiškiai pasakyta, kad visa tai vyko dėl to, kad dalyvauju rinkimuose, būtent “Jaunosios Lietuvos„ sąraše. Mano įsitikinimu, jei dalyvaučiau kokiuose nors kituose sąrašuose to nebūtų“, – kalbėjo R. Čekutis.
Kandidatas į Vilniaus miesto savivaldybę stebėjosi, kad panašūs dalykai vyksta demokratiškoje, nepriklausomoje valstybėje, piktinosi, kad žiniasklaidoje vykdoma šmeižto kampanija.
„Susidūriau su tokiu de javu, kuo pats anksčiau nelabai tikėjau. Maždaug prieš 25 metus už politines pažiūras, lygiai tokias pačias kaip dabar deklaruoju, man mokykloje buvo grasinama, kad iš darbo atleis tėvus, mane išmes iš mokyklos. Pasirodo, kad tai visiškai realu ir visiškai naujoje sistemoje, tiktai raudoną vėliavą pakeitė mėlyna, o pasiliko tie patys nešvarios politikos principai, persekiojimo pagrindai“, – dėstė žurnalistas.
Lietuvių tautinio centro (LTC) vadovas Marius Kundrotas teigė politinį susidorojimą jaučiąs nuo pat savo veiklos pradžios, ypač tai pajutęs aukštojoje mokykloje.
„Keletą kartų buvau bandomas išmesti iš aukštosios mokyklos, tris kartus buvo pradanginti dokumentai – du kartus apie sumokėtą mokestį už mokslą, kartą apie atliktą praktiką. Visi šie trys atvejai grėsė pašalinimu iš aukštosios mokyklos. Ačiū Dievui, turėjau kopijas. Vėliau buvo tiesiai šviesiai pasakyta, kad arba tu baigsi universitetą, arba dalyvausi toliau šitoje nacionalistinėje veikloje. Galų gale, leista suprasti, kad išmesti manęs iš universiteto nebus rizikuojama, tačiau prisidengiant kitais pritemptais kriterijais nebus leista apsiginti diplominio darbo“, – komentavo LTC lyderis.
Politiniai susidorojimai su nacionalistinėmis, tautinėmis, organizacijomis ar jų atstovais, anot M. Kundroto, yra ne atsitiktiniai atvejai, o tendencija. Tiesa, tai parodo, kad tautininkų bijoma, o visuomenė dar klaidingai suvokia nacionalizmo ir tautiškumo terminus. Nacionalizmas tapatinamas su sovietine propaganda, o ne su vakarietiška šio reiškinio versija.
Dėl to kenčia Lietuvos, kaip demokratiškos valstybės, įvaizdis.
„Šiuo atveju kalbame ne apie konkrečius žmones, kurie tarsi užsiima persekiojimu. Kalbame apie visiškai keistą ir nepriimtiną politinę konjunktūrą Lietuvoje, kuri susiklostė per pastaruosius 15 metų, kai realiai nebelieka jokios saviraiškos laisvės oficialiai deklaruojamos ir leidžiamos mūsų Konstitucijoje ir kituose įstatymuose“, – apibendrino R. Čekutis.
