Vis pasigirstant diskusijoms, kiek nebe Lietuvoje gyvenantys lietuvių kilmės asmenys turėtų dalyvauti ir reikštis Lietuvos visuomeniniame gyvenime, švietimo ir mokslo viceministrė, filosofė Nerija Putinaitė yra įsitikinusi, kad jų nuomonė šaliai svarbiais klausimais yra svarbi, o išeiviai yra Lietuvos dalis ir juos svarbu ja išlaikyti.
„Šitie lietuviai yra būtent Lietuvos dalis ir mums rūpi, kad jie būtų ir išliktų Lietuvos dalis, nes jie yra ir labai svarbus mūsų langas į pasaulį. Jie, būdami kitose šalyse, yra tam tikra prasme ir ambasadoriai, ir gali mums patiems, nuolat gyvenantiems Lietuvoje, daug ką pasakyti apie tai, kokie mes esame, kaip mes atrodome“, – naujienų agentūrai ELTA sakė N. Putinaitė.
Viceministrė dėstė, kad meilė Lietuvai nėra koks nors racionalus dalykas, tai yra sentimentas, o žmonės iš sentimentų daro labai daug kilnių ir neįtikėtinų žygdarbių.
„Kartais gal net ir mes gyvendami Lietuvoje nelabai susimąstome, kokia yra ta tėvynės vertė. Žmonėms, kurie gyvena užsienyje, tas klausimas daug labiau kyla ir galbūt jų atsakymai būtų kitokie. Čia panašiai kaip ir su laisve, – kol žmonės ją turi, tol apie ją nemąsto, bet kai ją praranda, ji tampa be galo aktuali. Taip yra ir su tėvyne. Lietuva, kai žmonės išvyksta į užsienį, jų santykis su ja tampa kitoks, jie pradeda kelti klausimus, ir galbūt net pamato daug daugiau gerųjų pusių nei mes patys būdami Lietuvoje“, – svarstė N. Putinaitė.
Todėl, pasak viceministrės, su pasaulio lietuviais irgi yra svarbu diskutuoti apie Lietuvą, jos perspektyvas, tapatybę. Tam tradiciškai nuo 1969 metų pasaulio lietuviai renkasi į Mokslo ir kūrybos simpoziumus. Šiemet, liepos pradžioje, jau penkioliktasis toks simpoziumas vyks Vilniuje. Šio simpoziumo akcentas bus mokslo ir verslo santykis.
Į jį planuoja atvykti daugybė garbių svečių. Pasak viceministrės, apie dalyvavimą jame jau patvirtino Europos Sąjungos (ES) mokslinių tyrimų ir inovacijų komisarė Merė Gegegan Kvin (Maire Geoghegan–Quinn), buvęs kandidatas į Kolumbijos prezidentus, buvęs Bogotos meras. lietuvių kilmės filosofas matematikas, politikas Antanas Mockus, vieną iš diskusijų ves vienas įtakingiausių pasaulio verslininkų, mobiliųjų aplikacijų kompanijos „GetJar“ įkūrėjas ir vadovas Ilja Laursas, simpoziume dalyvaus ir kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus.
„Mes pasirinkome atvirą formatą, bus daug plenarinių diskusijų įvairiomis temomis, o sekcinių pranešimų, pristatymų nebus tiek daug kiek anksčiau, nes mes norime įtraukti kuo platesnę publiką. Stengsimės patraukti ir gimnazistus, mokytojus, kurie galėtų atvykti bent į vieną kitą simpoziumo dalį. Tikimės, kad iš užsienio atvažiuos lietuvių kilmės jaunimo, tam yra numatytos ir specialios stipendijos“, – sakė N. Putinaitė.
Pasak viceministrės, į simpoziumą stengiamasi pritraukti visus – tiek senosios kartos išeivius, tiek vėliausios kartos emigrantams.
„Dabar dėmesį skiriame ir tiems vėliausios kartos emigrantams, ypač kultūros, mokslo žmonėmis, dabar kai kurie jų labai sėkmingai dirba laboratorijose arba reiškiasi kultūriniame gyvenime. Tai į tuos žmones mes taip pat kreipiame labai didelį dėmesį, tikrai nenorime diferencijuoti skirtingų kartų išeivių, nors jų ir patirtis yra labai skirtinga, ir jų santykis su Lietuva yra labai skirtingas. Norime, kad simpoziume būtų kuo didesnė įvairovė ir mes pamatytume, kokia pati Lietuva, tai yra jos žmonės, yra marga“, – sakė N. Putinaitė.
Pasak viceministrės, svarbu jau tai, kad žmonės sueitų į vieną vietą, o tada susitikus bendraminčiams, tikėtina, gims ir bendrų idėjų.
„Tai, kad žmonės sueina į vieną vietą, jau yra svarbu, nes susipažįsta, užmezga ryšius, atsiranda bendri sumanymai, idėjos, galbūt gims bendras leidinys, kultūrinė idėja, kultūrinis, mokslinis projektas“, – sakė N. Putinaitė.
Į simpoziumą iš užsienio atvyks lietuvių kilmės verslininkų, tikimasi, kad jie pamatys daugiau perspektyvų palaikyti ryšius su Lietuva. pas mus atvyks ir užsienyje dirbančių mokslininkų, kuriems bus pristatomos mūsų šalies galimybės.
„Mes plačiai pristatysime investicijas Lietuvoje, kurias skiriame slėniams, kokia yra kuriama infrastruktūra, kaip mes stengiamės pritraukti verslą, kuriam reikia aukštųjų technologijų, kaip mes norime, kad į mūsų laboratorijas sugrįžtų mokslininkai, kurie dirba užsienyje, gal ne visam laikui, bet bent jau periodiškai, tam tikriems projektams“, – sakė N. Putinaitė.
