išeiviai

 Dvigubos pilietybės dilemą išeivijos lietuviai siūlo spręsti leidžiant išlaikyti gimimu įgytą Lietuvos pilietybę, kai yra to asmens pateiktas prašymas. Diskusijoje Seme trečiadienį šį siūlymą pristačiusi Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) vadovė Dalia Henke pabrėžė, kad tokiu būdu kitos valstybės pilietybę gavusiems asmenims Lietuvos pilietybė nebūtų paliekama automatiškai, o kiekvienas tiesioginis asmeninis prašymas leisti išsaugoti pilietybę būtų atskiras atvejis.

Vladimiro Putino režimas stojo į galutinę krizės stadiją. Ir, jeigu nenutiks kokių nors stebuklų, neįsitenkančių į racionalių įvykių ribas, tokių kaip naftos kainų šuolis, netikėtas sankcijų atšaukimas, migrantų „Europos užkariavimas“ ar JAV karas su Kinija, Rusijoje įsitvirtinusio politinio režimo krachas yra neišvengiamas. Šios „ekonominės apokalipsės“ prognozės išsipildymas gali tęstis nuo kelių mėnesių (2016-ųjų pavasario) iki 1,5-2 metų.

Šiaulių universiteto garbės narė, Lietuvos garbės konsulė JAV, žinoma išeivijos lietuvė verslininkė Ingrida Gertrūda Bublys interviu „Šiaulių kraštui“ pabrėžė, kad pasiekti dabartinių aukštumų jai padėjo aktyvi visuomeninė veikla ir nuolatinis bendravimas. „Vienas žmogus negali nieko“, – sakė iš Šiaulių kilusi penkių vaikų mama ir vienuolikos anūkų močiutė.

Likus vos savaitei iki Kūčių, Lietuvos atstovybės ir lietuvių bendruomenės visame pasaulyje prisimena senovinius Kūčių ir Kalėdų papročius ir kartu pasitinka didžiąsias metų šventes. Gruodžio 15 dieną Almatos Švenčiausiosios Trejybės katedroje pirmą kartą Kazachstane šventosios Mišios buvo aukojamos lietuvių kalba. Mišias laikė Talgaro Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų parapijos klebonas kunigas Kastytis Šulčius.

Neslopstant emigracijai augantis  poreikis vaikams mokytis nuotoliniu būdu skatina ir Panevėžį pagalvoti apie bent vieną galinčią to imtis mokyklą. Paprastai vienam iš tėvų išvykus uždarbiauti į užsienį, po kurio laiko emigruoja ir visa šeima. Tačiau nekuriant planų ilgam įsikurti užsienyje, ne vienas nori, kad jų vaikai vis dėlto mokytųsi lietuviškose mokyklose. Tai nuotoliniu būdu padaryti šiuo metu galima keliuose šalies miestuose.

Pirmąjį spalio mėn. savaitgalį “Angelų miesto" lietuviai rinkosi tradiciniame renginyje Šv. Kazimiero parapijos kieme - vos kelių mylių atstumu nuo garsiojo Hollywoodo. Kai 1987-ųjų metų rudenį Edmundas Kulikauskas su keliais bendraminčiais sugalvojo atnaujinti prieš tris dešimtmečius pradėtas rengti ir ilgainiui užgęsusias “Lietuvių dienas" Los Angeles, šio miesto lituanistinės mokyklos vadove tapo Marytė Sandanavičiūtė-Newsom. Šv.

Pasaulio lietuvių bendruomenė nerimauja, kad nyksta ryšiai su Lietuva, esą juos atnaujintų tik dvigubos pilietybės įteisinimas. Pasaulio lietuvių bendruomenė ragina Lietuvos valdžią nepaisyti Konstitucijos ir įteisinti dvigubą pilietybę. Emigrantai tikina, kad jų netenkintų ir vadinamoji lietuvio korta, nes ji nesuteiktų tiek teisių, kiek Lietuvos Respublikos pasas.

Lietuvybės pamatus griauna ne tik išeiviai, bet ir pati valstybė. Įvykiai Garliavoje parodė, kad žmogus Lietuvoje ne visada gali jaustis saugus. Taip teigia JAV lietuvių bendruomenės atstovė Ligija Tautkuvienė. Pavojaus varpai – Kaip JAV keičiasi lietuvių bendruomenės veidas? – „Balsas.lt savaitė“ pasiteiravo JAV lietuvių visuomeninio komiteto „Už dvigumą pilietybę“ pirmininkės L. Tautkuvienės. – Kalbėsiu taip, kaip yra.

Vilniuje posėdžiavęs Pasaulio lietuvių bendruomenės XIV-asis Seimas Lietuvos valdžios atstovams uždavė ne vieną nepatogų klausimą. Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Regina Narušienė „Balsas.lt savaitei“ sakė esanti įsitikinusi, kad vienas svarbiausių užsienio lietuviams klausimų – dvigubos pilietybės įteisinimas – anksčiau ar vėliau bus išspręstas.

Naujoji Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė 68 metų Danguolė Navickienė, gyvenanti Los Andžele (JAV), sako pastebinti, kad nemažai naujai į JAV atvykusių mūsų tautiečių pastaruoju metu vengia ryšių su Lietuva. „Girdžiu gatvėje kalbant lietuviškai, žinau, kad tame mieste telkiasi didelė atvykėlių iš Lietuvos grupė, bet jie kažkodėl vengia įsitraukti į bendruomenės veiklą.

Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė įsitikinusi, kad vienas svarbiausių klausimų užsienio lietuviams – dvigubos pilietybės įteisinimas – anksčiau ar vėliau bus išspręstas teigiamai. „Žinoma, kad įvyks, tik kada, bus politinė valia.  Šiame Seime dar nebuvo, bet tai nereiškia, kad kitame  Seime irgi nebus. Lietuvos žmonės ir Seimas pradės suprasti, kad čia yra tautos tęstinumo klausimas.

Rugpjūčio 7-10 dienomis Seimo III rūmų Konferencijų salėje posėdžiaus XIV Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Seimas, kuriame dalyvaus PLB valdybos nariai, kraštų lietuvių bendruomenių ir jaunimo sąjungų pirmininkai, Lietuvos bendruomenių atstovai. Apie 190 lietuvių net iš trijų dešimčių pasaulio valstybių spręs lietuvių bendruomenių ir aktualius Lietuvos – išeivijos santykių klausimus. PLB Seimas rinks naują organizacijos vadovybę.

Negausi Ščecino (Lenkija) lietuvių bendruomenė per metus susitinka du kartus – liepą renkasi Dariaus ir Girėno žūties vietoje, Pšelnike, ir drauge švenčia Vasario 16-ąją. Pasiilgę bendravimo lietuvių kalba, tautiečiai pripažįsta, jog puoselėti lietuvybę sekasi vis sunkiau. Ščecino lietuviai kasmet organizuoja Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą minėjimo renginius ir tai jiems viena iš progų susitikti ir pabendrauti su iš Lietuvos atvykusiais tautiečiais.

Lietuvoje atliktas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip išeiviai galėtų prisidėti prie šalies vardo garsinimo ir gerovės kūrimo. Bandyta ieškoti atsakymų, kokios priemonės padėtų išlaikyti diasporos (išeivių) ryšius su Lietuva. Kaip vienas pavyzdžių paminėta galimybė suteikti dvigubą pilietybę, bet tokį kelią yra pasirinkusios vos dvi iš aštuonių per tyrimą narstytų valstybių. Bet tyrimo autoriai dėl pasirinktos itin siauros šalių imties taip ir neįrodė šių priemonių veiksmingumo.

Jungtinėse Amerikos Valstijose žadama uždaryti dar vieną lietuviams tarnaujančią šventovę – prieš 105 metus pastatytą Šv. Antano bažnyčią Omahos mieste, Nebraskos valstijoje. Parapijiečių teigimu, ši bažnyčia yra ne tik tikėjimo centras, bet ir Omahos lietuvių bendruomenės susitikimų vieta. Nebraskos valstijoje žadama sujungti tris katalikiškas parapijas, paliekant tik dvi bažnyčias. Prie dviejų pagrindinių parapijų prijungus lietuvišką Šv.

2011 Metų vertėjo krėslas paskirtas vertėjai iš vokiečių kalbos Rūtai Jonynaitei. Laureatė apdovanojama už adekvatų, subtilų ir niuansuotai išraiškingą Vinfrydo Georgo Zėbaldo (Winfried Georg Sebald) knygos „Išeiviai“ („Baltų lankų“ leidykla, 2011) vertimą į lietuvių kalbą. Metų vertėjo krėslo laureatė antradienį bus pagerbta Vilniaus paveikslų galerijoje.

Labai dažnai kalbama apie žmones, dėl vienų ar kitų priežasčių paliekančius Lietuvą, bet kur kas rečiau prabylama apie tuos, kurie sugrįžta. Neseniai Valstybinis studijų fondas (VSF) paskelbė apie paraiškų priėmimą paramai išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikų, vaikaičių, provaikaičių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose gauti. Naujienų portalas „Balsas.lt“ pasidomėjo, kiek žmonių kasmet atsiliepia į šį kvietimą ir kas paskatina jaunus lietuvių kilmės žmones sugrįžti į Lietuvą.

Kiek nekilnojamojo turto Lietuvoje valdo į kitas šalis išvykę lietuviai, suskaičiuoti sunku. Vis dėlto, jiems priklauso apčiuopiama dalis nuomojamų būstų, ypač Vilniaus ir Kauno didmiesčiuose. Dalis nuomoja savo buvusius namus, kuriuos paliko išvažiuodami į užsienį, kiti į nekilnojamąjį turtą tėvynėje yra investavoę svetur uždirbtus pinigus. Skirtingai nei spekuliantai, dauguma išeivių nekilnojamąjį turtą pasirinko kaip ilgalaikę investiciją.

Valstybinis studijų fondas (toliau – VSF) iki šių metų rugsėjo 15 d. vykdo valstybės paramos skyrimo išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikų, vaikaičių, provaikaičių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose konkursą. VSF teikia paramą lietuvių kilmės užsieniečių ir išeivijos (tiems, kurie užsienio šalyje gyveno ne mažiau kaip tris metus ir atvyko į Lietuvą ne anksčiau kaip į aštuntą klasę) vaikams, vaikaičiams, provaikaičiams, studijuojantiems Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Nuo rugpjūčio 22 d. iki rugsėjo 15 d. Valstybinis studijų fondas priims išeivijos ir lietuvių kilmės vaikų, vaikaičių, provaikaičių prašymus paramai studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose gauti.Pasak Stipendijų ir finansinės paramos skyriaus vedėjos Ilonos Jacob, studentai gali pretenduoti į dviejų rūšių paramą: stipendiją už studijų rezultatus ir vienkartinę socialinę išmoką.

Šiaulių universiteto docentė Nijolė Bražienė Airijoje vykusiame pasaulio lituanistinių mokyklų festivalyje lietuviškų mokyklų pedagogams vedė seminarą, kaip mokyti lietuvių kalbos pasitelkiant pasakas. Ji įsitikino, kad išeiviai dar bando išsaugoti lietuvybę. Bendruomenės stiprina ryšius N. Bražienė, grįžusi iš netoli Dublino vykusio septintojo kasmetinio pasaulio lituanistinių mokyklų festivalio „Draugystės tiltas“, sakė dar jaučianti šilumą, patirtą bendraujant su pasaulio lietuviais.

Vis pasigirstant diskusijoms, kiek nebe Lietuvoje gyvenantys lietuvių kilmės asmenys turėtų dalyvauti ir reikštis Lietuvos visuomeniniame gyvenime, švietimo ir mokslo viceministrė, filosofė Nerija Putinaitė yra įsitikinusi, kad jų nuomonė šaliai svarbiais klausimais yra svarbi, o išeiviai yra Lietuvos dalis ir juos svarbu ja išlaikyti. „Šitie lietuviai yra būtent Lietuvos dalis ir mums rūpi, kad jie būtų ir išliktų Lietuvos dalis, nes jie yra ir labai svarbus mūsų langas į pasaulį.

ietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) informuoja, jog nuo sausio 17 iki vasario 15 dienos, lietuvių kilmės užsieniečiai ir išeiviai, studijuojantys Lietuvos aukštosiose mokyklose, gali teikti paraiškas paramai gauti. Išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikams, vaikaičiams, provaikaičiams gali būti skiriama dviejų rūšių parama: stipendija už studijų rezultatus ir / arba socialinė išmoka.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pasveikino Australijoje gyvenančius tautiečius, švenčiančius savo veiklos 60–metį ir susirinkusius į XXVI Australijos lietuvių dienas Melburne. „Jūsų bendruomenės veikla nusipelno didžios pagarbos ir padėkos žodžių – esate bendros lietuviškos veiklos pavyzdys, visuomeniškumo ir savišalpos tradicijos simbolis.

Dauguma iš trečiadienį Didžiojoje Britanijoje suimtų programišių, kurie pavogė milijonus, yra išeiviai iš buvusios Tarybų Sąjungos. 11 iš 20 suimtų asmenų yra gimę Ukrainoje, Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje ir Gruzijoje, skelbia naujienų agentūra „The Associated Press“. Šios grupuotės nariai įtariami internetiniu sukčiavimu, pranešė šalies naujienų televizijos kanalas „Sky News“. Spėjama, kad šios grupuotės nariai iš Britanijos gyventojų bankų sąskaitų pavogė iki 6 mln. svarų sterlingų.

Prarastoji lietuvių karta – taip pavadinau šios istorijos herojus. Ona ir Martynas nekaltina tėvų, kad neišmokė kalbėti lietuviškai ir niekada nenusivežė į gimtąjį kraštą, apie kurį tiek yra pasakoję. Gimę ir užaugę Didžiojoje Britanijoje, save jie laiko lietuviais. Onos Marijos Paužolis abu tėvai kilę iš Biržų, o  Martyno Kostkevičiaus tėvas – kaunietis. Ona nuo jaunystės buvo hipė, Martynas visada mylėjo motociklus ar dar iki šiol yra baikeris.

Išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių palikuonys gali gauti valstybės paramą studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose. Šių asmenų vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai, siekiantys gauti paramą per šį pavasario semestrą, iki vasario 15 d. turi pateikti prašymus ir reikalingus dokumentus Valstybiniam studijų fondui. Išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikų, vaikaičių, provaikaičių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose gali būti skiriama stipendija arba socialinė išmoka.