Lietuvoje atliktas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip išeiviai galėtų prisidėti prie šalies vardo garsinimo ir gerovės kūrimo. Bandyta ieškoti atsakymų, kokios priemonės padėtų išlaikyti diasporos (išeivių) ryšius su Lietuva. Kaip vienas pavyzdžių paminėta galimybė suteikti dvigubą pilietybę, bet tokį kelią yra pasirinkusios vos dvi iš aštuonių per tyrimą narstytų valstybių. Bet tyrimo autoriai dėl pasirinktos itin siauros šalių imties taip ir neįrodė šių priemonių veiksmingumo.
Taip pat kaip rimta problema įvardyta išeivių ir Lietuvoje liekančių žmonių susipriešinimas. Lietuvoje vis dar vyrauja neigiamas požiūris į išeivius, todėl normalus bendravimas ir bendradarbiavimas bent jau šiuo metu sunkiai įsivaizduojamas.
Viceministrė: „Akys turi būti nukreiptos į gimtinę.“
Lietuvos užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė-Liauškienė pasakojo, kad viešoji erdvė pastaraisiais metais yra tiesiog perpildyta klausimais: „Ką daryti? Lietuva emigruoja. Mokesčių nebesurinksime, o po 30 metų Lietuva galbūt apskritai išmirs...“
„Turime suprasti, kad esame išeivių tauta, todėl reikia su tuo susitaikyti. Tikrai nesame vienintelė tokia tauta. Lietuviai yra išsiblaškę po visą pasaulį. Šiuo tyrimu norėjome pabrėžti, kad Lietuvą palikę protai grįžtų ir „cirkuliuotų“ Lietuvos vidiniame gyvenime, o ne užsienio valstybėje“, – pasakojo A. Skaisgirytė-Liauškienė.
Užsienio reikalų viceministrė pabrėžė, kad būtent todėl reikėjo atlikti analizę, kuri padėtų suvaldyti situaciją ir sustyguoti galimus veiksmus. „Nepaisant visų kalbų, atsirandančių priešpriešų tarp išvykstančių ir liekančių Lietuvoje žmonių, visų akys turi būti nukreiptos į gimtąją žemę. Būtent to ir siekiame“, – tikino A. Skaisgirytė-Liauškienė.
Socialinių inovacijų instituto direktorė Ingrida Gečienė per tyrimo pristatymą pabrėžė, kad yra kelios problemos, kurios trukdo užmegzti ryšį su lietuvių diaspora. „Pirmiausia, nėra jokio aktyvumo ir nededama jokių pastangų. Trūksta dėmesio ir informacijos užsienyje gyvenantiems lietuviams. Be to, kaip jau minėta Lietuvoje vyrauja neigiamos visuomeninės nuostatos susijusios su išvykstančiais lietuviais“, – išeivijos problemos vardijo I. Gečienė.
Atlikus tyrimą apibendrintos tolimesnės darbo kryptys. Pirmiausia siūlyta teikti visavertę informaciją, taip pat mažinti susipriešinimą tarp Lietuvoje gyvenančių ir iš šalies išvykusių žmonių. Anot specialistų, dar vienas svarbus uždavinys – orientacija į jaunimą, kurių iniciatyvos Lietuvoje dažnai lieka nepastebėtos. O kai į jauną žmogų nėra kreipiama dėmesio, tada jis dairosi paramos į užsienio valstybes.
Rėmėsi kitų šalių patirtimi
Kaip jau minėta, šiuo tyrimu siekta nustatyti maksimalaus poveikio tikslines priemones, kurios leistų efektyviai sustiprinti Lietuvos išeivių ryšius su gimtine ir paskatintų juos įsitraukti į valstybės gyvenimą ir jos gerovės kūrimą. Šis tyrimas buvo atliktas remiantis ES šalių narių patirtimi.
Per šį tyrimą buvo atlikta septynių ES šalių narių – Airijos, Škotijos, Graikijos, Portugalijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos diasporų įtraukimo politikų lyginamoji analizė. Analizė atlikta pasinaudojant duomenimis, gautais iš valstybinių institucijų svetainių, kitų informacinių svetainių, mokslinių ir žiniasklaidos publikacijų, teisės aktų, apklausus atitinkamų šalių diasporos reikalų ekspertus.
Buvo atlikti interviu su skirtingų išeivijos grupių atstovais siekiant nustatyti veiksnius, trukdančius Lietuvos diasporai įsitraukti į Lietuvos gyvenimą, ir skirtingų Lietuvos diasporos grupių galimybes dalyvauti Lietuvos gyvenime bei jos gerovės kūrime.
Dvigubos pilietybės galimybė
Apklausti diasporos ekspertai išsakė pageidavimus, jog išvykusiems iš Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę įgijusiems asmenims mūsų šalyje būtų sudarytos galimybės išsaugoti Lietuvos pilietybę, tai pasitarnautų stipresnio emocinio ryšio su Lietuva išsaugojimui.
Iš kitos pusės ES šalių narių analizė parodė, kad daugelyje šalių tokia teisė asmenims, tapusiais kitos valstybės piliečiais, nėra suteikiama. Iš tyrinėtų šalių tik Portugalija ir iš dalies Lenkija suteikia tokios dvigubos pilietybės galimybę. Kitų šalių patirtis rodo, kad svarbios yra ir kitos priemonės įsitraukti į valstybės gyvenimą.
Po atlikto tyrimo paaiškėjo, kad Lietuvai derėtų pasinaudoti Airijos ir Škotijos – šalių, kurios savo politiką diasporos atžvilgiu formuoja telkdamos profesionalų ir kitokius diasporos tinklus – patirtimi.
„Profesionalų tinklų nariai, išnaudodami savo patirtį ir ryšius, galėtų prisidėti prie Lietuvos žinomumo užsienyje, padėti Lietuvos įmonių produkcijai įsitvirtinti naujose rinkose, pritraukti investicijas, konsultuoti Lietuvos įmones verslo plėtros užsienyje ir kitais klausimais.
Jie galėtų padėti užsienyje studijuojantiems lietuviams atlikti praktiką sėkmingai veikiančiose Lietuvos verslo kompanijose. Mokslininkų ir menininkų tinklai taip pat pasitarnautų Lietuvos gerovės kūrimui – vykdytų bendrus mokslinių tyrimų projektus, populiarintų Lietuvos mokslą ir kultūrą užsienyje, skatintų kultūrinį turizmą“, – pasakojo tyrimą atlikę ekspertai.
