Vilniuje posėdžiavęs Pasaulio lietuvių bendruomenės XIV-asis Seimas Lietuvos valdžios atstovams uždavė ne vieną nepatogų klausimą.
Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Regina Narušienė „Balsas.lt savaitei“ sakė esanti įsitikinusi, kad vienas svarbiausių užsienio lietuviams klausimų – dvigubos pilietybės įteisinimas – anksčiau ar vėliau bus išspręstas.
„Reikia aiškiai atsakyti į klausimą: mes piliečiai ar ne? Jei užsienio lietuviai nebus laikomi visateisiais Lietuvos nariais, kokia ateitis laukia? Tuomet ryšiai gali visiškai nutrūkti. Bent jau dėl susiklosčiusių aplinkybių tokia grėsmė kils“, – tikino R. Narušienė.
Anot jos, tai, kad žmogus priima kitos šalies pilietybę, nereiškia, jog jis atsisako Lietuvos pilietybės.
„Iki šiol visas mūsų pastangas atmetė ir jo ekscelencija Valdas Adamkus, ir dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė. O mūsų Seimo nariams pritrūko politinės valios ką nors pakeisti“, – apgailestavo R. Narušienė.
V. Adamkus: problemą lengva išspręsti
„Man ne biurokratai pilietybę davė, ją gavau gimdamas. Laikau save lietuviu ir noriu išsaugoti pilietybę“, – savo poziciją „Balsas.lt savaitei“ išsakė V. Adamkus.
Prezidentas sakė, kad „įtampa, kuri dabar tvyro tarp išeivijos ir Lietuvoje gyvenančių žmonių, yra logiškai nepateisinama ir lengvai sprendžiama“. Anot jo, šį klausimą reguliuoja Konstitucija, todėl tereikia priimti atitinkamą sprendimą, kuris leistų išspręsti dvigubos pilietybės klausimą.
Nori balsuoti internetu
PLB valdybos pirmininkė R. Narušienė taip pat apgailestavo, kad iki šiol neįteisinta balsavimo internetu procedūra, kuri leistų užsienio lietuviams aktyviau dalyvauti Lietuvos gyvenime.
„Mūsų atstumai dideli, balsavimo laikas labai trumpas, daugelis mūsų žmonių dažnai net negali nuvykti balsuoti. Gaila, kad Seimas nesiryžta įteisinti balsavimo internetu. Kodėl kai kurie priešinasi, sunku pasakyti. Gal jiems geriau, kad mes ne visi balsuojame ir neturime svarios įtakos rinkimams?“ – svarstė R. Narušienė.
Važiuoja, nes „reikia“
Prieš kelerius metus iš Lietuvos išvykusi rašytoja ir žurnalistė Zita Čepaitė sakė, kad emigrantai yra dviejų kategorijų. Vieni į svetimas šalis važiuoja dirbti ir užsidirbti, kiti – tik todėl, kad „reikia išvažiuoti“.
„Kai išvažiavau, maniau, kad visi žinome, kodėl žmonės išvyksta iš Lietuvos. Man tada atrodė, kad yra dvi pagrindinės priežastys – ekonominė ir tam tikra prasme visuomeninė. Tačiau ilgainiui emigrantų motyvai pasikeitė – važiuojama dėl to, kad išvažiuoti. Taip nusiteikusių žmonių pastaruoju metu privažiavo nemažai, jie nelabai supranta arba net nesigilina, ką jie šalyje veiks“, – „Balsas.lt savaitei“ pabrėžė Didžiojoje Britanijoje gyvenanti Z. Čepaitė.
Anot jos, atvykėliai dažniausiai susiduria su trimis problemomis. Pirma – atvykę dirbti žmonės sužino, kad jokio darbo nėra. Antra – nemalonumai, kuriuos atvykėliai patiria ištikus kokiai nors nelaimei. Trečia – netekęs darbo atvykėlis neretai išspiriamas iš nuomojamo būsto.
TIK FAKTAI:
PLB XIV-ojo Seimo darbe Vilniuje dalyvavo beveik 200 lietuvių bendruomenių atstovų iš 30 pasaulio šalių.
Pirmą kartą PLB Seimas susirinko 1958 metais Niujorke (JAV). Pirmuoju PLB valdybos pirmininku tapo Jonas Matulionis.
Pirmą kartą Lietuvos sostinėje Vilniuje PLB Seimas posėdžiavo 1997 metais.
