regina narušienė

Vilniuje vykstančiame Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Seime svarstytas beveik 50 metų leidžiamo „Pasaulio lietuvio“ likimas. Pasiūlymas taupant PLB lėšas nutraukti šio nuo 1963 metų leidžiamo ir spalvoto mėnesinio žurnalo formatą įgavusio leidinio leidybą buvo sutiktas prieštaringai.

Pasaulio lietuviai trečiadienį Seime tęsė vakar pradėtas diskusijas apie emigrantų dabartį ir ateitį. Nors dauguma pasisakiusiųjų kalbėjo abstrakčiai, tačiau buvo prieita prie išvados, kad emigracijos problemos, nieko nedarant, ateityje gali būti sunkiai išsprendžiamos. Nepraranda lietuviškumo JAV gyvenanti Regina Narušienė pabrėžė, kad Lietuvos bendruomenę sudaro tiek lietuviai, tiek emigrantai: „Visi, kurių venose teka lietuviškas kraujas – lietuviai.

Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė tvirtina, kad aktyviau dalyvauti Lietuvos gyvenime užsienyje gyvenantiems lietuviams leistų galimybė balsuoti internetu. „Gaila, kad Seimas nesiryžta žengti šio žingsnio. Mūsų atstumai dideli, balsavimo laikas labai trumpas, tai dažnai daugelis mūsų žmonių net negali nuvažiuoti balsuoti. Mes prašėme, kad leistų balsuoti internetu nors mūsų apygardoje, pirmoje“, – žurnalistams sakė Vilniuje viešinti R. Narušienė.

Kalbėdama pirmajame antradienį Vilniuje prasidėjusio PLB XIV Seimo posėdyje Lietuvos Seimo pirmininkė Irena Degutienė sakė mananti, kad padidėjusi emigracija – laikinas reiškinys, ir ekonomikai sustiprėjus dalis žmonių grįš į Lietuvą. Tuo metu PLB valdybos pirmininkė Regina Narušienė tvirtina, kad viskas priklauso nuo Lietuvos.

Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė įsitikinusi, kad vienas svarbiausių klausimų užsienio lietuviams – dvigubos pilietybės įteisinimas – anksčiau ar vėliau bus išspręstas teigiamai. „Žinoma, kad įvyks, tik kada, bus politinė valia.  Šiame Seime dar nebuvo, bet tai nereiškia, kad kitame  Seime irgi nebus. Lietuvos žmonės ir Seimas pradės suprasti, kad čia yra tautos tęstinumo klausimas.

Rugpjūčio 7 dieną Seimo rūmuose pradėjo posėdžiauti XIV Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas. Nors rytą kaip iš kibiro pylęs lietus sutrukdė jo dalyviams pakelti PLB vėliavą, susirinkusieji salėje pradėdami pirmąjį posėdį darniai sugiedojo Lietuvos himną. Po trumpos maldos ir tylos minutės, skirtos pagerbti anapilin išėjusius bendruomenės narius, PLB valdybos pirmininkė Regina Narušienė pristatė Seimo atstovus iš keliasdešimt Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Australijos žemynų.

Kam svetur gyvenantiems lietuviams, turintiems kitos šalies pilietybę, reikalinga ir gimtoji? Tam, kad tai būtų tiltas į Tėvynę ir norintiems galimybė sugrįžti. Pagaliau tam, kad žmogus nesijaustų atskirtas nuo Lietuvos.Pastaruoju metu dvigubos pilietybės tema nuolatos mirga Lietuvos žiniasklaidoje, o šis klausimas sukelia diskusijų audrą.

Lietuvos pilietė Asta Buračaitė, Šiauliuose baigusi universitetą, gyvena ir dirba Čikagoje. Ji – Gedimino lituanistinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja, muzikos mokytoja, renginių organizatorė.

Seime darbą pradėjo bendra Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija, kuri pirmadienį aptarė, kiek pasistūmėta sprendžiant dvigubos pilietybės klausimą. Užsienio lietuviai nebe pirmus metus piktinasi griežtu dvigubos pilietybės ribojimu, rašo "Lietuvos žinios". Piktų žodžių ir pirmadienį negailėjo PLB valdybos pirmininkė Regina Narušienė. Pasak jos, kitos šalys randa galimybių savo piliečiams užtikrinti teisę į kilmės pilietybę, o Lietuvoje esą slepiamasi už Konstitucijos.

Išeivijos atstovai norėtų, kad dar šiais metais būtų parengtas naujos redakcijos Pilietybės įstatymas, kuris leistų išlaikyti Lietuvos pilietybę visiems lietuvių kilmės asmenims. "Norėtume, kad įstatymu būtų leista visiems lietuvių kilmės piliečiams išlaikyti savo prigimtinę teisę - Lietuvos pilietybę", - penktadienį parlamento rūmuose vykstančiame Pasaulio lietuvių bendruomenės XIII Seime sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Regina Narušienė.

Vilniuje posėdžiaujantys pasaulio lietuviai, ne vienus metus kovojantys dėl teisės turėti dvigubą pilietybę, savo žvilgsnius kreipia į netrukus prisieksiančią išrinktąją prezidentę Dalią Grybauskaitę. Aptarti lietuvių švietimo užsienyje klausimų, mūsų krašto paramos lietuvybei išlaikyti kitose šalyse, bendruomenių archyvų likimo vakar sostinėje susirinko apie pusantro šimto Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Seimo narių.

Savaitę Seime posėdžiausiantys užsienio lietuvių bendruomenių atstovai tikisi būti išgirsti. Pilietybė ir jos išsaugojimas - svarbiausi klausimai, rūpintys po visą pasaulį išsibarsčiusiam gausiam Lietuvos išeivijos būriui. Ši aktualija akcentuota ir vakar Vilniuje parlamento rūmuose prasidėjusioje Lietuvos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos posėdžių sesijoje.

Užsienyje gyvenantys tautiečiai neįžvelgia noro spręsti jiems rūpimų problemų. Vakar Seimui buvo pateiktas naujasis Pilietybės įstatymas, kurį parengė prezidento Valdo Adamkaus sudaryta darbo grupė. Krašto vadovas su projektu buvo supažindintas dar vasario pradžioje. Tuomet V.Adamkus teigė manąs, kad naujasis įstatymas galėtų padėti išspręsti dvigubos pilietybės problemą bei sumažinti įtampą išeivijoje.

Užsienio lietuviai prašo ne leidimo turėti dvigubą pilietybę, o „prigimtinės teisės“ įtvirtinimo, pabrėžia Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė Regina Narušienė. „Lietuvių kilmės žmogus turi prigimtinę teisę ir negalima jos varžyti. Mes prašome ne dvigubos pilietybės, o kad įteisintų prigimtinę teisę. Negalima be jokios teisinės procedūros atimti Lietuvos pilietybės“, - BNS kalbėjo užsienio lietuvių atstovė, komentuodama naują prezidentui siūlomą Pilietybės įstatymo projektą.

Europos šalyse gyvenantys lietuviai iš naujosios Lietuvos valdžios tikisi ne pažadų, bet konkrečių veiksmų. Jos ignoruojami išeivių prašymai virsta reikalavimais. Vienas tokių žingsnių - pagaliau išspręsti pilietybės problemą.

Vokietijos Hiutenfeldo miestelyje savaitgalį rengiamame Europos lietuvių bendruomenių ir Lietuvos valdžios atstovų susitikime bus ieškoma būdų pagyvinti išeivijos ryšius su gimtine. Apie glaudesnį užsienio lietuvių ryšių su Lietuva palaikymą ir lietuvių bendruomenės dalyvavimo Lietuvos gyvenime aktyvinimą kalbės renginyje dalyvausiantis užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Vokietijos Hiutenfeldo miestelyje savaitgalį rengiamame Europos lietuvių bendruomenių ir Lietuvos valdžios atstovų susitikime bus ieškoma būdų pagyvinti išeivijos ryšius su gimtine. Apie glaudesnį užsienio lietuvių ryšių su Lietuva palaikymą ir lietuvių bendruomenės dalyvavimo Lietuvos gyvenime aktyvinimą kalbės renginyje dalyvausiantis užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Regina Narušienė ir jos pavaduotoja Švietimo reikalų komisijos pirmininkė Loreta Paulauskaitė švietimo ir mokslo ministrui Algirdui Monkevičiui priminė, kad ir lituanistinėms mokykloms reikia paramos. Apie tai – pirmadienio „Respublika“. Per susitikimą ministrui buvo pristatyta bendra situacija: kiek šiuo metu yra lituanistinių mokyklų ir kiek pedagogų jose dirba.

Taip suskirstė išeivius Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus, vetuodamas pilietybės įstatymą, tuo įdrėbdamas dar vieną samtį jovalo į dar vis užsienio lietuvių Pilietybės įstatymą tebeverdantį ir nuolat prisvylantį katilą košės. Tiksliai rašiau prieš dvi savaites šioje skiltyje apie galimą per ankstyvų niujorkiečių džiaugsmą ir padėką juos lankiusiam premjerui Gediminui Kirkilui už paramą šį įstatymą ruošiant bei didele balsų dauguma jį priimant Seime.

Prezidento Valdo Adamkaus veto, kuriuo jis nesutiko įteisinti dvigubos pilietybės ES ar NATO valstybių pilietybę įgyjantiems lietuviams, įžeidė kitose pasaulio šalyse gyvenančius tautiečius. „Aš nesutinku su prezidentu, čia mums buvo siurprizas“, - ketvirtadienį žurnalistams sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Regina Narušienė. PLB vadovė ketvirtadienį dvigubos pilietybės klausimus aptarė susitikime su premjeru Gediminu Kirkilu.

Seimas gana vieningai pritarė prezidento Valdo Adamkaus pasiūlytoms Pilietybės įstatymo pataisoms, kurios smarkiai apribojo galimybes įgyti du pasus. Šalies vadovo pasiūlytoms pataisoms pritarė 65 parlamentarai, 10 balsavo prieš jas, o 7 Seimo nariai susilaikė. Nuo šiol dvigubą pilietybę galės įgyti užsienyje gimę Lietuvos piliečių vaikai, ji taip pat galės būti suteikta tų valstybių piliečiams, su kuriomis Lietuva bus pasirašiusi atitinkamas sutartis.

Šiandien turėtų paaiškėti, ar Seimas duos atkirtį prezidentui, vetavusiam kaip reta vieningai parlamentarų priimtą naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, rašo antradienio "Lietuvos žinios" (LŽ). Prezidentas Valdas Adamkus įžvelgė, kad ilgai tautiečių užsienyje lauktas įstatymas netobulas, dar daugiau - prieštarauja Konstitucijai. Todėl šalies vadovas jį vetavo. V.Adamkaus nuomonę vakar per plenarinį posėdį Seime pateikė jo patarėjas Lauras Bielinis.

Seimas antradienį apsispręs dėl prezidento vetuoto Pilietybės įstatymo, pagal kurį užsienyje gimę išeivių vaikai ir ES ar NATO valstybių pilietybę įgyjantys lietuviai galėtų turėti du pasus. Praėjusią savaitę vetuodamas įstatymą prezidentas pabrėžė gavęs teisininkų išvadas, kad šis įstatymas „prieštarauja Konstitucijai ir kartu apeina griežtą Konstitucinio Teismo nutarimą“. „Teisinėje valstybėje niekam nevalia pažeidinėti pagrindinio įstatymo.

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Regina Narušienė neslepia nusivylimo dėl prezidento Valdo Adamkaus sprendimo vetuoti dvigubos pilietybės įstatymą. Penktadienį BNS komentuodama prezidento veto, ji taip pat leido suprasti, kad tokį šalies vadovo verdiktą nulėmė jo patarėjai. „Man yra labai skaudu ir esu labai nusivylusi, be to nežinau ką pasiūlė Seimui, bet bandysiu tai išsiaiškinti.

Šiandien garsūs rašytojai, aktoriai, filosofai, politikai, signatarai, pirmosios Vyriausybės ministrai ir kiti visuomenės veikėjai atviru laišku kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos tarybą (LRT) ragindami įpareigoti LRT administraciją atnaujinti Dariaus Kuolio tiesiogiai vedamas laidas Lietuvos radijuje ir televizijoje.

Naujoji sąjunga šių metų birželio 4 d. paskelbė spaudai pranešimą ir pateikė elektroninę peticiją spręsti dvigubos pilietybės problemą, keičiant Konstituciją referendumo būdu. Šiame pranešime nėra pateikiama formuluotė, kaip yra siūloma keisti Konstituciją, ir padaryta neteisinga išvada, kad „Lietuvoje visi pilietybės įstatymo pakeitimo projektai suteikiant dvigubą pilietybę yra antikonstituciniai.“ Tik Lietuvos Konstitucinis Teismas gali nuspręsti, kas yra antikonstitucinis įstatymas.

Šiandien darbą baigia Seimo ir Pasaulio Lietuvių bendruomenės komisija. Svarstyta daug išeiviams aktualių klausimų, svarbiausias - dėl dvigubos pilietybės. Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė ir Lietuvių fronto bičiulių (LFB) Los Andželo sambūrio pirmininkas dr.Rimtautas Marcinkevičius Seimo pirmininkui Česlovui Juršėnui įteikė apie 20 tūkst. išeivių parašų, kuriais palaikomas dvigubos pilietybės reikalavimas.

Seimą netrukus pasieks naujojo Pilietybės įstatymo projektas. Nors tikinama radus būdą spręsti dvigubos pilietybės problemą, jau dabar akivaizdu, kad jis priimtinas ne visiems. Praėjus metams ir keturiems mėnesiams, kai Konstitucinis Teismas (KT) pripažino, kad Pilietybės įstatymo nuostatos dėl dvigubos pilietybės prieštarauja Konstitucijai, parengtas visiškai naujas pilietybės reikalus reglamentuojantis teisės aktas.

Vakarų Europos šalyse palydovines antenas kantriai sukinėjantys tautiečiai gali nevargti - "pagauti" kanalą "LTV World" jie neturi jokių galimybių. Užsienio lietuviams skirtas nacionalinio transliuotojo laidas pirmiau išvys mūsų išeiviai Šiaurės Amerikoje, praneša "Lietuvos žinios".  Užsienio lietuviai veltui maigo nuotolinio valdymo pultelius, lipa ant stogų nustatinėti antenų, skambina kabelinės televizijos operatoriams, bandydami išsiaiškinti, kodėl ekranuose nemato vaizdų iš Lietuvos.

Lietuvos Respublikos Prezidentui, gerb. p. Valdui Adamkui, Didžiai gerbiamas Prezidente, Pasaulio Lietuvių Bendruomenė džiaugiasi sužinojusi, jog Lietuvos Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas ir Seimo Vicepirmininkas Andrius Kubilius viešai parėmė Jūsų poziciją, kad užsienio lietuvių pilietybę reikia išsaugoti ne rengiant  referendumą, bet tobulinant Seime Pilietybės įstatymą.

Pilietybės įstatymo projekto negali dorai pakomentuoti nė pats vidaus reikalų ministras. Kokie asmenys galės turėti dvigubą pilietybę, neaišku nei projektą kuriantiems, nei užsienyje gyvenantiems lietuviams, rašoma „Verslo žiniose“. Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Pilietybės įstatymo pakeitimo projektas, Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos valdybų pirmininkų suvažiavime sulaukė kritikos krušos.

Mes, pilietinės akcijos „Neišduok!" iniciatoriai, kviečiame Jus užtikrinti Lietuvos Seimo – Tautos atstovybės – savarankiškumą bei galias, būtinas visoms Konstitucijos parlamentui patikėtoms priedermėms atlikti. Parlamentinė vykdomosios valdžios ir specialiųjų tarnybų kontrolė yra esminė demokratinės santvarkos, kurią ginti prisiekė visi Seimo nariai, sąlyga. Deja, Seimo gebėjimu atlikti šią svarbią priedermę ir diegti krašte demokratinę tvarką piliečiai pastaruoju metu vis labiau nusivilia.

“Tai pareiga ir privilegija – būti Lietuvos pusėje, kurioje vieno žmogaus laisvė ir teisės yra nepalyginamai didesnė vertybė nei visų valdžių, partijų, ypatingųjų institucijų prioritetai, siekiamybės ar paslaptys”, - teigė Lietuvą garsinantis kino režisierius Arūnas Matelis, prisidėjęs prie Piliečių Santalkos ir kultūros žmonių inicijuotos akcijos “Neišduok”. Jau dvidešimt dienų vykstanti pilietinė akcija neatslūgsta. Interneto svetainę www.neisduok.

Užsienyje gyvenantys lietuviai vis garsiau skambina pavojaus varpais, reikalaudami valdžios dėmesio galimybei išsaugoti Lietuvos pilietybę, neatsisakant kitos šalies pilietybės.Pasaulių lietuvių bendruomenė pradėjo rinkti parašus po raginimu išsaugoti dvigubą pilietybę.Jau surinktus 3 tūkst. užsienio lietuvių parašus artimiausiu metu ketinama įteikti Seimo pirmininkui Viktorui Muntianui.

JAV Lietuvių Bendruomenės Krašto valdyba yra sulaukusi daugybės pasisakymų ir laiškų iš JAV LB apylinkių ir pavienių lietuvių, konstatuoja, kad Vyriausybės skelbtame siūlyme įsteigti „ypatingo ryšio su valstybe“ institutą, kuris tarsi atstotų anksčiau galimą turėti dvigubą pilietybę, neatsižvelgiama į aiškiai išsakytus užsienio lietuvių lūkesčius. Šiuo siūlymu nei ginama Lietuvos valstybė, nei globojama lietuvių tauta.

Premjero Gedimino Kirkilo potvarkiu sudaryta darbo grupė siūlo pilietybės problemas spręsti įteisinant ypatingo ryšio su Lietuva  išsaugojimo institutą, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. Toks institutas sudarytų prielaidas kitos valstybės pilietybę įgijusiems išeiviams palaikyti glaudžius ryšius su Lietuva.

Lietuvos didžiosios kunigaikštystės Valdovų rūmų atstatymą parėmusio Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Seimo atstovai pasigedo rūmuose vietos PLB menei. "Vyriausybė priėmė nutarimą dėl Valdovų rūmų atstatymo, kuriame aiškiai pasakė, kad bus pasaulio lietuviams erdvė save pristatyti. Statyba prasidėjo, planai parengti.