Užsienio lietuviai prašo ne leidimo turėti dvigubą pilietybę, o „prigimtinės teisės“ įtvirtinimo, pabrėžia Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė Regina Narušienė.
„Lietuvių kilmės žmogus turi prigimtinę teisę ir negalima jos varžyti. Mes prašome ne dvigubos pilietybės, o kad įteisintų prigimtinę teisę. Negalima be jokios teisinės procedūros atimti Lietuvos pilietybės“, - BNS kalbėjo užsienio lietuvių atstovė, komentuodama naują prezidentui siūlomą Pilietybės įstatymo projektą.
Jos teigimu, šiuo projektu nesiūloma nieko naujo, tad užsienio lietuvių požiūris į Lietuvos valdžios sprendimus pilietybės atžvilgiu nesikeičia.
R.Narušienė skeptiškai vertino siūlymus įteisinti vadinamą „Lietuvio kortą“, kuri leistų, anot įstatymo projekto rengėjų, lietuvių kilmės žmonėms bet kada atvykti į Lietuvą, tačiau nesuteiktų teisės dalyvauti politiniame šalies gyvenime.
„Ko bijoma iš užsienio lietuvių - kad jie galės balsuoti? Ar tai naudinga Lietuvai? Kada mes, Lietuva, mirsime - tai laiko klausimas. Ar jie tokie trumparegiai?“, - piktinosi Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Teisės ekspertai pirmadienį pateikė prezidentui darbo grupės parengtą naujos redakcijos Pilietybės įstatymo projektą. Įstatymo projekte siūloma Vyriausybei iki rugsėjo 30 dienos reglamentuoti „Lietuvio kortą“, parengiant atitinkamus teisės aktus.
„Darbo grupė siūlo įteisinti savotišką „Lietuvio pasą“ arba „Lietuvio kortą“ - kad kiekvienas lietuvių kilmės asmuo, turėdamas atitinkamą dokumentą, galėtų bet kada atvykti į Lietuvą ir naudotis visomis čia socialinėmis, ekonominėmis pagrindinėmis Lietuvos piliečių teisėmis, išskyrus politines teises“, - pristatydamas projektą šią savaitę sakė Vilniaus universiteto teisininkas Dainius Žalimas.
Tiesa, Prezidentūra teisininkų parengto ir viešai komentuojamo Pilietybės įstatymo projekto iki šiol nepaviešino.
Įstatymo projekte kiek išplečiama galimybė gauti ar susigrąžinti Lietuvos pilietybę, taip įgyjant dvigubą pilietybę.
Tačiau, anot rengėjų, po 1990 metų kovo 11-ąją atgautos Nepriklausomybės iš Lietuvos išvykę asmenys, išskyrus užsienyje gimusius jų vaikus, dvigubos pilietybės pagal naująją įstatymo redakciją turėti negalėtų, nebent jų atvejai yra išimtys. Tokia tvarka įteisinta ir dabar.
Pasak D.Žalimo, dvigubą pilietybę šiems asmenims turėti būtų galima tik pakeitus Konstituciją, kadangi joje yra įtvirtintas vienos pilietybės principas.
Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė po to, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, jog pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.
Minėtame KT nutarime taip pat buvo pažymėta, jog norint liberalizuoti dvigubos pilietybės suteikimą, būtina keisti Konstituciją ir tai gali būti daroma tik referendumu.
Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje galimybė turėti dvigubą pilietybę numatoma tik išimtiniais atvejais, tačiau šis klausimas yra aktualus užsienio lietuviams - tapę valstybės, kurioje gyvena, piliečiais jie iškart praranda Lietuvos pasą.
Pagal Seimo vasarą patvirtintą naują Pilietybės įstatymą, dvigubą pilietybę gali įgyti užsienyje gimę Lietuvos piliečių vaikai ir tų valstybių piliečiai, su kuriomis Lietuva bus pasirašiusi sutartis dėl dvigubos pilietybės. Iki šiol Lietuva nėra pasirašiusi tokių sutarčių.
Prezidentas šiuo metu svarsto, ar jam priimtinas teisininkų siūlomas įstatymo projektas. Anksčiau šalies vadovas yra siūlęs surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės.
