JAV Lietuvių Bendruomenės Krašto valdyba yra sulaukusi daugybės pasisakymų ir laiškų iš JAV LB apylinkių ir pavienių lietuvių, konstatuoja, kad Vyriausybės skelbtame siūlyme įsteigti „ypatingo ryšio su valstybe“ institutą, kuris tarsi atstotų anksčiau galimą turėti dvigubą pilietybę, neatsižvelgiama į aiškiai išsakytus užsienio lietuvių lūkesčius. Šiuo siūlymu nei ginama Lietuvos valstybė, nei globojama lietuvių tauta.
JAV lietuviai (ir mūsų žiniomis lietuviai kituose kraštuose) renka parašus, aktyviai pasisako vardan to, kad dvigubos pilietybės galimybė būtų išsaugota užsienyje gyvenantiems lietuviams. Visur, kur mes gyvename, matome asmenis, kurie rūpinasi savo tėvyne, jos ateitimi, ją remia savo investicijomis bei savo visuomenine, kultūrine, švietimo bei labdaringa veikla. Tokių asmenų mūsų tarpe – labai daug ir jų nuopelnai Lietuvoje ryškūs. Jų pilietiniai santykiai su gyvenamąja valstybe, tuo pačiu su jiems brangia tėvyne, taipogi reikšmingi saugojant valstybės interesus užsienyje.
Šiuo metu mažėja piliečių skaičius Lietuvoje, vyksta „protų nutekėjimas“ ir apskritai asmenų judėjimas įgyja naują greitį. Daugybė valstybių imasi priemonių išsaugoti ne vien savo kultūrinį paveldą, o taip pat ir pačius žmones, piliečius, telkdamos juos, lengvinančios jų mobilaus gyvenimo sąlygas. Lietuva turi ypatingą pagrindą rūpintis užsienyje išblaškytos tautos pilietinių teisių įtvirtinimu: gi dvidešimtojo amžiaus okupacija bei tremtis didelę dalį tautos išvietino, o jų vaikai ir vaikaičiai – tebėra potencialūs piliečiai, valstybės atrama.
Tuo tarpu „ypatingas statusas“ jokiu būdu nėra pilietybė–tai yra geriausiu atveju administracinis rūpestis žmogumi jį nupilietinant, atimant teisę balsuoti ir dalyvauti politiniame gyvenime bei valstybės raidoje.
JAV Lietuvių Bendruomenė dėkoja visiems Lietuvos politikams bei vadovams, aiškiai pasisakiusiems už dvigubos pilietybės galimybės išlaikymą–jų tarpe Prezidentui Valdui Adamkui ir Seimo pirmininkui Viktorui Muntianui.
Kreipiamės į Seimo pirmininką ir prašome inicijuoti atitinkamo, visomis teisinėmis galimybėmis paremto, Pilietybės įstatymo projekto rengimą. Tikime, kad žodžiai atsiskleis realiais darbais, ir nauji teisės aktai atspindės tikruosius Lietuvos interesus, vienys mūsų šeimas, augins tautą, o ne smukdys piliečių skaičių.
Pasaulio lietuvių bendruomenės argumentacija dėl pilietybės
Savo 2006 m. gruodžio 20d. potvarkiu Nr. 418 Ministras pirmininkas sudarė darbo grupę klausimams susijusiems su Lietuvos pilietybės samprata. Regina Narušienė, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė, buvo paskirta į šią grupę.
Darbo grupė veikė, nepranešant apie tai PLB pirmininkei. Ji nebuvo informuojama apie posėdžius ar pakviesta dalyvauti diskusijose ir svarstymuose. Artėjant terminui pateikti darbo grupės pasiūlymus, PLB pirmininkė kreipėsi į ministrą pirmininką informacijos dėl darbo grupės veiklos. Sužinojusi, jog darbo grupė jau surašiusi savo pasiūlymus be jokio indelio iš PLB, pirmininkė paprašė darbo grupės pasiūlymų teksto. Jis buvo gautas. Iš karto, vasario 12d., PLB komentarai buvo pateikti darbo grupei ir ministrui pirmininkui. Vasario 27d. spaudoje buvo pranešta apie darbo grupės sprendimus.
Darbo grupės pasiūlymų rengime PLB nedalyvavo. PLB pateikė atskirą ir skirtingą nuomonę dėl darbo grupės rekomendacijos suteikti užsienio lietuviams „ypatingo ryšio su Lietuvą“ statusą. PLB buvo rašiusi savo pastabose, kad toks statusas nėra priimtinas.
PLB kviečia susipažinti su darbo grupės ir PLB pasiūlymais, kurie bus patalpinti PLB interneto svetainėje- www.plbe.org
Užsienio lietuviams “ypatingo ryšio su Lietuva statusas” nėra priimtinas dėl šių ir dar kitų priežasčių:
1. Darbo grupė neieškojo ir nesvarstė jokių alternatyvų savo “ypatingo ryšio” sumanymui, teisinantis, jog tai būtų Konstitucijos ir Konstitucinio teismo“apėjimas”. Nebuvo noro ieškoti kito varianto. Ten kur yra noras, ten ir galima rasti konstituciškai priimtinas teisiškas galimybes.
2. Siūlomas statusas yra užsienio lietuvių ir Lietuvos tautos žeminimas. Toks statusas (neleidžiantis balsuoti bei dalyvauti politiniame gyvenime) yra įvairiose valstybėse teikiamas asmenims kuriais yra nepasitikima - nusikaltusiems asmenims, buvusių okupantų atstovams, dar devynioliktame šimtmetyje - moterims it taip toliau. Tie žmonės yra tuo metu tose šalyje laikomi tarsi antrarūšiais.
3. Be politinių teisių asmuo neturi indelio į tautos ateitį, jis praranda viltį ir solidarumo su bendrapiliečiais jausmą ir atsitolina nuo tėvynės. Grįžimo į Lietuvą tikimybė tik sumažės.
4. Europos Sąjungos šalių (nors ne Lietuvos) piliečiai turi politines teises Lietuvoje - balsuoti ir kandidatuoti į savivaldybių, kuriose jie gyvena, tarybas. Tai yra diskriminacija prieš užsienio lietuvius.
5. Užsienio lietuviai būtų atskirti nuo giminių - vaikai nuo tėvų, senelių, brolių ir seserų, seneliai nuo vaikaičių, nors šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas.
6. Sprendimas sumažintų jau mažą tautą, kurioje su laiku apsigyvens svetimtaučiai, reikia manyti, kad su laiku taps piliečiai, o dabartinių emigrantų bei išeivių pilietybė bus nubraukta..
7. Toks sprendimas neišvengiamai provokuotų piliečius nuslėpti užsienio gyvenamosios šalies pilietybės įgijimą. Žmonės kurie elgsis dorai nukentėtų, o slapukautojai išlaikytų pilnas teises.
8. Tai pakenktų ir gal net griautų Lietuvių Bendruomenei ir kitoms organizacijos užsienyje ideologinius pamatus, nes užsienio lietuviai prarastų norą padėti Lietuvai, kai jai reikės pagalbos. Užsienio lietuviai jausis nebereikalingi valstybei.
9. Kaip ilgai Lietuva finansuos programas tautiečiams užsienyje, kuriems dabar šį statusą siūlo?
10. Pasaulis tapo atviresnis ir glaudesnis. Vis daugiau kraštų randa įvairius būdus įteisinti dvigubą pilietybę, bet Lietuvos valdžia, rodos, net nenori atsižvelgti į tai.
11. Juk yra kitų teisiškų galimybių.
Turime atsiminti kad Lietuva yra parlamentarinė valstybė, kurios politinę raidą nustato Seimas. Kai supainiojame atskirų valdžios dalių kompetencijas, prarandame esminę demokratijos prielaidą.
