jav lb

„Kuo pasižymėjo šis renginys, ko trūko ir kokias išvadas priėjote po simpoziumo ateičiai“ – liko dar neatsakytas paskutinis man užduotas klausimas ir kartu su juo priminimas, kam simpoziumo reikėjo, nes jau 1969-tais, taigi prieš 40 metų, lietuvių organizacijų Amerikoje buvo daug. Taip, priminimas tikslus, ir tos organizacijos buvo viena iš didesnių trukdžių Pirmajam mokslo ir kūrybos simpoziumui įvykti.

„Tai buvo mano mintis, kurią reikėjo perkelti į gyvenimą“ – žodžiai, kuriais baigiau pirmąją šio rašinio dalį apie JAV lietuviškos visuomenės ir jaunų lietuvių mokslininkų santykius. Apie tai pradėjau tartis su gerai man pažįstamu politinių mokslų daktaru Vytautu Vardžiu. Mintis gera, ją vystyti reikia, samprotavo Vytautas Vardys, tačiau, savo užimtumą turėdamas prieš akis, suabejojo, ar pirmuoju smuiku jis galėtų groti. Pažadėjo apie tai pagalvoti.

Pirmiausia – kas tie mes? Šiuo atveju – Šiaurės Amerikoje gyvenantys lietuviai išeiviai, sakykim – paprasti žmonės. O kas mokslininkai? Čia ir Lietuvoje gyvenantis labiausiai išsilavinęs, aukščiausius mokslo laipsnius įsigijęs, įvairiose mokslo srityse dirbantis, lietuvių tautos elitas. O kodėl tokia tema? Dėl to, kad už keturių savaičių, Padėkos dienos savaitgalio laikotarpiu, Lemonte, Pasaulio lietuvių centre, bus mūsų, paprastų žmonių, ir jų, mokslininkų, susitikimas bei pabendravimas.

Niujorko lietuviai džiaugėsi, sveikindami pas juos atvykusį premjerą Gediminą Kirkilą ir dėkojo jam už paramą, patyrę, kad kaip tik šiomis Amerikoje svečiavimosi dienomis Lietuvos Seimas didele balsų persvara priėmė dvigubos pilietybės įstatymą. Susitikimas malonus abiem pusėm. Tačiau jis gali būti ir per ankstyvas, nes vos tik balsavimui pasibaigus - 78 už , 4 prieš, 9 susilaikė - tuojau pat pasigirdo ūžimas prieš.

“Lietuva turėtų rasti išmintingą kompromisą, kuris leistų per pilietybės institutą išsaugoti ryšį su po visą pasaulį išsibarsčiusiais, užsienio valstybėje gyvenančiais tautiečiais. Tokią galimybę numatė, mano vadovautos darbo grupės 2000 m. parengtas Pilietybės įstatymas.

JAV Lietuvių Bendruomenės Krašto valdyba yra sulaukusi daugybės pasisakymų ir laiškų iš JAV LB apylinkių ir pavienių lietuvių, konstatuoja, kad Vyriausybės skelbtame siūlyme įsteigti „ypatingo ryšio su valstybe“ institutą, kuris tarsi atstotų anksčiau galimą turėti dvigubą pilietybę, neatsižvelgiama į aiškiai išsakytus užsienio lietuvių lūkesčius. Šiuo siūlymu nei ginama Lietuvos valstybė, nei globojama lietuvių tauta.

Sausio antros dienos rytą atsisukau televiziją stebėti buvusio prezidento G. Fordo laidotuvių apeigų ir taip pasitaikė, kad išgirdau kalbant H.Kissingerį - dar labiau girgždančiu balsu, kuriuo jis dar būdamas jaunesnis pasižymėjo ir dėl to balso net papuolęs į seksualiausių vyrų sąrašą. Netikėtai išgirdau jį tariant „Lithuanian seaman...“. Visada malonu išgirsti minint Lietuvos vardą, bet šį kartą lietuvio paminėjimas gražino mane trisdešimtmečiu atgal.

Dėl prelato Mykolo Krupavičiaus pomirtinio apdovanojimo Šiemet sueina 120 metų nuo prelato Mykolo Krupavičiaus gimimo (1885-10-01, Balbieriškis) ir 35 metai nuo jo mirties (1970-12-04, Čikaga). 1992 m. gegužės 30 d. Vilniuje, baigiamajame Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) suvažiavime, Lietuvos valstybės vardu buvo padėkota šiai organizacijai, kuri 48 metus atstovavo pavergtai Lietuvai, kalbėjo jos vardu, gynė Lietuvos laisvės bylą.