Seimas antradienį apsispręs dėl prezidento vetuoto Pilietybės įstatymo, pagal kurį užsienyje gimę išeivių vaikai ir ES ar NATO valstybių pilietybę įgyjantys lietuviai galėtų turėti du pasus.
Praėjusią savaitę vetuodamas įstatymą prezidentas pabrėžė gavęs teisininkų išvadas, kad šis įstatymas „prieštarauja Konstitucijai ir kartu apeina griežtą Konstitucinio Teismo nutarimą“.
„Teisinėje valstybėje niekam nevalia pažeidinėti pagrindinio įstatymo. Konstitucija yra viršiausia tarp visų kitų įstatymų. Nepaisydamas įvairių vertinimų ar emocijų, visada stovėsiu jos pusėje“, - penktadienį kalbėjo V.Adamkus.
Tokį prezidento sprendimą griežtai sukritikavo Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Regina Narušienė, pareiškusi, jog prezidento patarėjai nekompetetingi ir turėtų atsistatydinti.
R.Narušienė piktinosi, jog prezidentas vetavo Pilietybės įstatymą, nors vienas jo patarėjų Česlovas Atkočaitis dalyvavo įstatymą rengusios darbo grupės darbe ir kartu rengė projektą.
Anot šalies vadovo, Seimo birželį priimtame naujame Pilietybės įstatyme nebuvo paisoma konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės piliečiu tik ypač retais - išimtiniais - atvejais. Priešingai - įstatyme dar labiau išplečiamos dvigubos pilietybės suteikimo ir išsaugojimo galimybės.
Įstatyme numatytos galimybės išsaugoti Lietuvos pilietybę asmenims, įgijusiems Europos Sąjungos ar NATO valstybės narės pilietybę, prezidento nuomone, pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą.
Prezidentas siūlo pakeisti įstatymo nuostatą, dabar skelbiančią, kad lietuvių kilmės asmenys, gyvenantys kitose valstybėse, „teisę į Lietuvos pilietybę įgyvendina, kai atsisako turimos kitos valstybės pilietybės. Ši sąlyga netaikoma lietuvių kilmės asmenims, tradiciškai gyvenantiems valstybėse, su kuriomis Lietuvos skiria valstybės siena“.
Prezidentas siūlo atsisakyti pastarosios išimties.
Taip pat siūloma atsisakyti nuostatos, kad asmenys Lietuvos pilietybę išsaugo tais atvejais, kai jie įgija Europos Sąjungos ir NATO valstybės narės pilietybę. Bet siūloma palikti nuostatą, kad Lietuvos pilietybę išlaikytų asmenys, gavę pilietybę tos valstybės, su kuria Lietuva yra pasirašiusi sutartį dėl dvigubos pilietybės.
Tiesa, iki šiol Lietuva tokių sutarčių nėra pasirašiusi.
V.Adamkus taip pat ragina nustatyti terminą šio įstatymo galiojimui ir užtikrinti, kad iki nustatyto termino būtų parengtas iš esmės naujas, juridinės technikos reikalavimus atitinkantis Pilietybės įstatymas. Prezidentas siūlo nustatyti įstatymo galiojimo terminą iki 2010 metų sausio 1 dienos.
Pagal naująjį prezidento vetuotą įstatymą, dvigubą pilietybę buvo numatoma suteikti iš viso 7 grupėms: ES ar NATO valstybių piliečiams, politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų trijų kartų atžaloms, sovietų okupacijos metu iš Lietuvos pasitraukusiesiems bei jų palikuonims, tradiciškai gausiai „salelėse“ kaimyninėse valstybėse gyvenantiems lietuviams, išimties tvarka gavusiems lietuvišką pasą, šalia jau kitos valstybės turimo dokumento, taip pat Lietuvos piliečių vaikams bei tų valstybių piliečiams, su kuriomis Lietuva pasirašytų tarptautinę sutartį dėl dvigubos pilietybės. Šiuo metu Lietuva nėra sudariusi nė vienos panašaus pobūdžio sutarties.
Svarstant daug prieštaravimų sukėlusi įstatymą, daugiausia ginčų kilo dėl numatytos dvigubos pilietybės ES ar NATO valstybėse gyvenantiems lietuviams. Kai kurie parlamentarai šią nuostatą vadino diskriminacine kitų valstybių - pavyzdžiui, Australijos, Naujosios Zelandijos, Ukrainos - išeivių atžvilgiu.
Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje galimybė turėti dvigubą pilietybę numatoma tik išimtiniais atvejais, tačiau šis klausimas yra itin aktualus užsienio lietuviams - tapę valstybės, kurioje gyvena, piliečiais jie iškart praranda Lietuvos pasą.
2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančius pagrindiniam šalies įstatymui.
