Lietuvos pilietė Asta Buračaitė, Šiauliuose baigusi universitetą, gyvena ir dirba Čikagoje. Ji – Gedimino lituanistinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja, muzikos mokytoja, renginių organizatorė.
Sausio mėnesį Asta pradėjo planuoti vasaros atostogas – parvykti į Lietuvą ir pakeliauti, tačiau birželio 15–ąją tie planai pasikeitė, nes Čikagoje susikūrė „Judėjimas Lietuvos pilietybei išsaugoti“ ir vykstanti į Lietuvą ji buvo įpareigota atstovauti šiam judėjimui ką tik Vilniuje vykusiame Pasaulio lietuvių bendruomenės ir pasaulio jaunimo sąjungos kraštų valdybų pirmininkų suvažiavime.
Suvažiavime, kuriame lietuvių bendruomenių iš 41 šalies atstovai svarstė ir Lietuvos pilietybės išsaugojimo klausimą.
Dviguba pilietybė – ne visiems
„Aš dar turiu galimybę JAV be pilietybės gyventi gal 12 metų (su žaliąja korta be pilietybės galima gyventi 20 metų). Bet ateis laikas ir turėsiu rinktis, nes JAV užsidirbu socialines garantijas, todėl išlaikiusi Lietuvos pilietybę čia grįžusi galėčiau jomis naudotis. Štai todėl, kaip ir kiekvienas užsienin išvykęs lietuvis, esu suinteresuota turėti Lietuvos pilietybę“, – paaiškina Asta Buračaitė, kodėl ji yra „Judėjimo Lietuvos pilietybei išsaugoti“ narė.
Pasirodo, kad įstatymais suteikta teisė atgauti Lietuvos pilietybę jau esanti suteikta emigrantams, kurie iš šalies išvyko iki 1990 metų, bei galimybę išlaikyti pilietybę emigravusiems tarp 2003 ir 2006 metų, o visiems kitiems emigrantams, nesvarbu, kad jie turi prigimtinę teisę, kad jie yra Lietuvoje gimę ir augę, neturi jokios galimybės turėti antrąją – Lietuvos – pilietybę.
Šiai didelei grupei emigrantų ir sakoma, kad jie priimdami kitos šalies pilietybę automatiškai atsisako Lietuvos pilietybės.
Todėl Čikagoje greit ir susiformavo šis savanoriškas lietuvių, kurie norėtų gyvendami užsienyje išsaugoti Lietuvos pilietybę, judėjimas, nes kurie išvyko ją turėdami, jos ir neatsisako. Be to, judėjimas nėra formalus – tai socialiniame tinkle Facebook bendraujanti grupė (beveik du tūkstančiai žmonių) ne tik iš Jungtinių Amerikos Valstijų, bet ir kitų pasaulio šalių, kuriose gyvena ir dirba lietuviai. Be to, aktyvūs ir Lietuvoje gyvenantieji, kurių giminės ir artimieji yra emigravę.
Pateikti teisingą informaciją
Kaip sako Asta Buračaitė, „Judėjimo Lietuvos pilietybei išsaugoti“ tikslas yra sujungti visus lietuvius visose šalyse, taip pat Lietuvos miestuose, miesteliuose ir kaimuose, kad būtų skleidžiama teisinga informacija apie tai, kad užsienyje gyvenantys ir dirbantys lietuviai nori ir stengiasi išsaugoti savo prigimtinę teisę į Lietuvos pilietybę.
O informacijos, pasirodo, trūksta, nes Lietuvoje įsivyrauja neigiamas požiūris į emigrantus, net savotiška priešprieša čia likusiųjų ir išvažiavusiųjų.
„Vyksta Lietuvoje ir emigracijoje gyvenančių lietuvių kiršinimas. Bet jei žmogus išvažiavo į užsienį gyventi, tai dėl rimtų priežasčių – nedarbo, vaikų išsimokslinimo, karjeros, – sako Asta Buračaitė. – Ir nors dabartinė emigracija vadinama ekonomine, bet ne viskas pinigais pagrįsta: išvažiavusieji tebesidomi tuo, kas vyksta Lietuvoje, kuria didžiules lietuvių bendruomenes, stengiasi išlaikyti lietuvybę ir už Atlanto, ir Airijoje, ir Anglijoje. Aš, pavyzdžiui, nuolat per internetą žiūriu Lietuvos televizijų laidas, klausausi Lietuvos radijo...“
Taigi „Judėjimas Lietuvos pilietybei išsaugoti“ užsiima šviečiamąja, informacijos sklaidos veikla, o konkrečių veiksmų imasi Regina Narušienė – Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė: ji šių žmonių interesams atstovauja Seime, Vyriausybėje, ministerijose.
Emigrantams uždaromos durys?
Kodėl prieštaraujama dėl dvigubos pilietybės, tai yra, Lietuvos pilietybės išsaugojimo tapus kitos šalies piliečiu? Astos Buračaitės nuomone, tai nuostata, kad privažiuos į Lietuvą užsieniečių, kurie irgi norės dvigubos pilietybės... Tačiau juk yra skirtumas tarp užsieniečio ir emigranto iš Lietuvos, kuris turi prigimtinę teisę į pilietybę, tad judėjimas akcentuoja, kad jei norima išsaugoti lietuvius, kai yra neišvengiama globalizacija, būtina kuo skubiau spręsti šį klausimą.
Juolab kai dar nuolat kalbama, jog reikia sustabdyti emigraciją, susigrąžinti lietuvius.
„O kai lietuvis netenka Lietuvos pilietybės, jam uždaromos visos durys, – sako Asta Buračaitė. – Pavyzdžiui, aš netekusi pilietybės Lietuvoje galėčiau gyventi tik tris mėnesius, negalėčiau gauti savo tėvų palikimo. Ir net nusprendusi sugrįžti ir atgavusi Lietuvos pilietybę, tai turėčiau atsisakyti JAV pilietybės ir ten uždirbtų socialinių garantijų – pensijos“.
Tokia pat yra situacija ne tik JAV, bet ir bet kurioje pasaulio šalyje gyvenančių lietuvių, kurie todėl ir nori išsaugoti Lietuvos pilietybę.
