Šiandien turėtų paaiškėti, ar Seimas duos atkirtį prezidentui, vetavusiam kaip reta vieningai parlamentarų priimtą naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, rašo antradienio "Lietuvos žinios" (LŽ).
Prezidentas Valdas Adamkus įžvelgė, kad ilgai tautiečių užsienyje lauktas įstatymas netobulas, dar daugiau - prieštarauja Konstitucijai. Todėl šalies vadovas jį vetavo. V.Adamkaus nuomonę vakar per plenarinį posėdį Seime pateikė jo patarėjas Lauras Bielinis.
Prognozuojama, kad šalies vadovo veto šiandien bus atmestas. Kad Seimas antrąkart priimtų jau palaimintą įstatymą, už tai turi balsuoti daugiau kaip pusė parlamentarų.
Siūlo pataisas
Daugiausia aistrų kelia įstatymo nuostatos dėl dvigubos pilietybės. 2006-ųjų lapkritį Konstituciniam Teismui (KT) išaiškinus, kad dviguba pilietybė tautiečiams gali būti suteikiama tik išimtiniais atvejais, įstatymų leidėjai privalėjo tai įteisinti teisės aktuose. Birželio 30-ąją Seimas nustatė septynias grupes asmenų, kuriems suteikiama teisė turėti dvigubą pilietybę. Kai kurie politikai ir teisininkai jau tada atkreipė dėmesį, kad tokių asmenų ratas esąs per platus. Tai užkliuvo ir prezidentui. Skirtingai nei Seimas, V.Adamkus nemano, kad dviejų valstybių pasus galėtų turėti Europos Sąjungos, NATO ir gretimose šalyse gyvenantys tautiečiai. Jis taip pat siūlo keisti įstatymo nuostatą, kad asmenų prašymai dėl pilietybės, pateikti iki KT sprendimo, būtų nagrinėjami pagal senojo Pilietybės įstatymo normas, kurios kaip tik ir buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. V.Adamkus siūlo nustatyti, kad įstatymas galiotų laikinai - iki 2010 metų sausio 1 dienos. Iki šio termino turėtų būtų parengtas iš esmės naujas Pilietybės įstatymas.
Įstatymo nekritikuoja
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka, vadovavęs darbo grupei, rengusiai naujojo Pilietybės įstatymo projektą, prisipažino nesitikėjęs, kad prezidentas vetuos šį teisės aktą. Jis mano, kad pagrindinė to priežastis - paskutiniu momentu į projektą įrašyta nuostata, leidžianti dvigubą pilietybę išsaugoti ne tik ES, bet ir NATO valstybėse gyvenantiems lietuviams.
Pasak parlamentaro, geriau šiandien priimti „per siaurą ar per platų“ įstatymą nei jokio. „Kasdien užsienyje mūsų tautiečiai susilaukia vaikų, tačiau Lietuva juos praranda, nes jie tampa kitos valstybės piliečiais“, - apgailestavo A.Lydeka. Jis prognozavo, kad jei Seimas šiandien neapsispręs dėl Pilietybės įstatymo, klausimas gali būti atidėtas metams ar keleriems.
Sprendimas būtinas
„Manau, kad Seimas neturi kitos išeities, kaip tik dar kartą priimti šį įstatymą. Savo valią jis aiškiai pareiškė prieš porą savaičių, kai už įstatymą balsavo 78 Seimo nariai „, - įsitikinusi Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Regina Narušienė. Ji prisipažino labai nusivylusi prezidento atstovu Česlovu Atkočaičiu, kuris drauge dirbo darbo grupėje. Pasak R.Narušienės, jis niekada neišsakė jokių pastabų, neperspėjo dėl galimų prieštaravimų. „Tikrai maniau, kad prezidentas pasirašys įstatymą“, - pabrėžė PLB vadovė. Ji mano, jei Seimas šiandien dar kartą nepriims jau palaiminto teisės akto, Lietuvai bus padaryta neatitaisoma žala. Kaip teisininkė R.Narušienė teigė suprantanti, kad įstatymas nevisiškai tobulas, bet niekas nedraudžia jį pamažu taisyti.
PLB valdybos pirmininkė norėtų, kad kuo didesniam būriui lietuvių būtų sudaryta galimybė turėti du pasus. Pagal Seimo priimtą įstatymą dvigubos pilietybės negautų Lotynų Amerikoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir kitur gyvenantys lietuviai. „Prezidentas ir jo patarėjai nėra Konstitucinis Teismas. Tik jis gali pasakyti, ar įstatymas prieštarauja Konstitucijai“, - sakė R.Narušienė.
Raimonda Ramelienė
