Prezidento Valdo Adamkaus veto, kuriuo jis nesutiko įteisinti dvigubos pilietybės ES ar NATO valstybių pilietybę įgyjantiems lietuviams, įžeidė kitose pasaulio šalyse gyvenančius tautiečius.
„Aš nesutinku su prezidentu, čia mums buvo siurprizas“, - ketvirtadienį žurnalistams sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Regina Narušienė.
PLB vadovė ketvirtadienį dvigubos pilietybės klausimus aptarė susitikime su premjeru Gediminu Kirkilu.
„Jeigu jis (prezidentas - BNS) būtų dalyvavęs šitame procese nuo pat pradžių ir būtų išreiškęs nuomonę, būtų pasiūlęs ką nors pozityvaus, tai gal nebūtų buvęs toks jausmas“, - aiškino R.Narušienė.
Ji apgailestavo, kad Pilietybės įstatymo naują redakciją rengusioje darbo grupėje dirbęs prezidento atstovas - patarėjas Česlovas Atkočaitis - nekėlė pretenzijų, kurias vetuodamas įstatymą išsakė prezidentas.
PLB valdybos pirmininkė pažymėjo, kad nors ji nepritaria šalies vadovo nuomonei, „prezidentas vis tiek yra prezidentas“. Tačiau ji pastebėjo, kad yra ir griežčiau V.Adamkaus veto įvertinusių lietuvių.
Kaip skelbta žiniasklaidoje, JAV Los Andželo lietuvių fronto bičiulių sambūris pažadėjo imtis „atsakomųjų priemonių“. Viena iš jų - atšauktas kvietimas V.Adamkui kitąmet dalyvauti Politinių studijų savaitėje.
„Tai emocinis žingsnis, jaučiasi, kad (veto - BNS) juos įžeidė“, - tokį Los Andželo lietuvių sprendimą komentavo R.Narušienė.
G.Kirkilas, kuris dvigubos pilietybės rebusui spręsti šią savaitę ketina sudaryti darbo grupę, taip pat sukritikavo fronto bičiulių žingsnį.
„Čia tikrai nereikia atšaukti, bendrauti vis tiek mums visiems reikės, mes esame lietuviai, ir čia yra esmė“, - po susitikimo su R.Narušiene sakė premjeras.
Jo teigimu, Vyriausybė yra apsiėmusi paruošti įstatymo pataisas, kurias Seimui teiks rudenį.
Praėjusią savaitę prezidentas vetavo Pilietybės įstatymą, pagal kurį užsienyje gimę išeivių vaikai ir ES ar NATO valstybių pilietybę įgyjantys lietuviai galėjo turėti du pasus ir pateikė savo pataisas, numatančias, kad dvigubą pilietybę galės įgyti užsienyje gimę Lietuvos piliečių vaikai ir tų valstybių piliečiai, su kuriomis Lietuva bus pasirašiusi sutartis dėl dvigubos pilietybės. Iki šiol Lietuva nėra pasirašiusi tokių sutarčių.
Vetuodamas įstatymą prezidentas pabrėžė, kad Seimo priimtame naujame Pilietybės įstatyme nebuvo paisoma konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės piliečiu tik ypač retais - išimtiniais - atvejais.
Pasak R.Narušienės, yra daug būdų problemai spręsti, atsakymų galima ieškoti nagrinėjant ir kitų šalių patirtį. Ji minėjo Latvijos pavydį, kuri esą ignoruoja dviprasmišką padėtų - nors dviguba pilietybė nėra įteisinta, nekreipia dėmesio, jei asmuo turi dvi ar tris pilietybes. Ji taip pat minėjo estų ir ispanų pavyzdį, kurie esą į savo Konstitucijas yra įrašę prigimtinę teisę - asmuo pilietybę įgijo gimdamas, jos negalima atimti be jo pritarimo.
„Kam iš naujo kažką išrasti, jei kiti žmonės jau surado būdą“, - sakė ji, taip pat paminėjusi galimybę tiesiog „gerai išvardyti atskirus atvejus, kad būtų įstatymas atitiktų ir Konstitucinio Tesimo pastabas, ir tenkintų išeivių lūkesčius.
Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje galimybė turėti dvigubą pilietybę numatoma tik išimtiniais atvejais, tačiau šis klausimas yra itin aktualus užsienio lietuviams - tapę valstybės, kurioje gyvena, piliečiais jie iškart praranda Lietuvos pasą.
2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančius pagrindiniam šalies įstatymui.
