„Dabar kiekvieną savaitgalį lenktyniauju su mustangais“, – šypsosi prieš 17 metų į JAV emigravęs šiaulietis muzikantas, dėstytojas, filosofas Geraldas Jankauskas (Džeris).
Kalifornijoje, San Franciske, gyvenantis menininkas mėgaujasi ne tik prerijų laisve, bet ir multikultūrine amerikietiško megapolio aplinka. Įvairiatautėje visuomenėje gyvenantis Džeris nesutinka su nuomone, kad Europos Sąjunga griauna lietuvišką etnosą. „Ko reikia Lietuvai – vakarietiško kultūrinio megapolio ar uždaros visuomenės su Lukašenkos tipo diktatūra?“, – klausia Džeris.
Arba su ES, arba su Maskva
– Kodėl Lietuvoje bijoma multikultūrinės visuomenės atsiradimo?
– Multikultūrizmas Lietuvoje asocijuojasi su nelaime, okupacija ir nutautinimu. Tarybiniais laikais buvo prievartinis nutautinimas ir multikultūros brukimas. Dabar situacija visiškai kitokia. Nors yra bambančių, kad Europos Sąjunga ir Sovietų Sąjunga – panašios, veda į nutautinimą. Nesutinku su tuo, nes Europa nerepresuoja nė vienos etninės grupės ar tautos, atvirkščiai, gina, finansuoja etnines kultūras, kaimą. Kad pinigai išvagiami, išplaunami ir nepasiekia paprastų žmonių – kita problema.
Nemanau, kad Europos Sąjunga griauna lietuvišką etnosą – tai blefas. Prorusiška propaganda. Negi Europos Sąjunga kalta, kad išsilaksto visi iš Lietuvos? Beje, visi lekia Vakarų pusėn, o ne į Rytus.
– Yra manančių, kad vakarietiška kultūra ir tautiškumas negali gyvuoti kartu...
– Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozi neseniai pareiškė, kad multikultūrinių visuomenių projektai Europoje žlugo. O JAV įgyvendino tuos multikultūrinius projektus: sukurti megapoliai, kuriuose gražiai gyvena įvairių rasių ir tautybių žmonės.
Ko reikia Lietuvai – vakarietiško kultūrinio megapolio ar uždaros visuomenės su Lukašenkos tipo diktatūra, kurią smerkia ir išjuokia visas pasaulis?
Galima šaukti referendumą, išstoti iš Europos Sąjungos ir kurti autoritarinę valstybę, panašią į Baltarusiją. Tokį kelią siūlo „priplaukę“ politologai ir filosofai, bet nė vienas neužsimena, kad tai – neįmanoma.
Pirmo kurso politologijos studentas gerai žino, kad atsiskyrusi nuo Europos Lietuva pati viena tik su savo etnosu gyvuoti negali. To niekada nebuvo ir nebus. Tą dieną, kai bus atsisakyta Europos sąjungos, vakarietiško gyvenimo būdo, Lietuva bus priglausta Maskvos – iš karto.
Geopolitinis principas: arba su ES, arba su Maskva.
Nežinau, ko lietuviams reikia. Bet, manau, referendume daugelis rinktųsi eurą, ne rublį. Būtų tragedija, jei mums užsidarytų Vakarų darbo rinkos.
Bulvių ir riebalų paveldas
– Kokie multikultūrinės aplinkos privalumai? Ar gali tautų katilas būti patrauklus?
– Per tarptautinį festivalį „Saulės žiedas“ buvo pristatytas Šiaurės Lietuvos kulinarinis paveldas, organizuota mugė – ragavimas.
Koks tas mūsų paveldas? Kiaulienos taukuose plaukiojančios bulvės, rauginti kopūstai ir trijų rūšių kiaulienos mėsainiai. Jokių salotų.
Įsivaizduokime, kad kultūriniame megapolyje mažiausiai yra 15 tūkstančių kavinių, valgyklų, restoranų. Visą gyvenimą kiekvieną dieną gali eiti vis kitur, ir tu jų visų neišvaikščiosi, neišragausi. Filipinų, Indonezijos, Tailando, Kambodžos, Vietnamo supervirtuvė, indų patiekalai, meksikietiški restoranėliai. Aš manau, ką valgai, tuo daugmaž ir pats tampi. Priklausomai nuo turinio, kuriuo užpildai skrandį, keičiasi mąstysena, vertybinės orientacijos.
Kita vertus, mūsų tautiečiai jau įtraukti į multikultūrinį gyvenimą užsienyje, daugelis dirba įvairių tautų katile, mokosi išsilaisvinti nuo prietarų ir stereotipų, mokosi įvertinti ir mūsų pačių išgalvotą tautinį išskirtinumą.
Pabuvę kitų tautų pievose suvokia, kad nesame Milžinų, Didvyrių ir Nekaltos Mergelės žemė... Daugelis po sunkių darbų ir pabendravimo svetur grįžta namo sveikesni ir protingesni.
– Kadaise Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas pakvietė į Lietuvą karaimus, kurie čia pritapo. Gal susiklosčius tokioms aplinkybėms, kai pas mus pradės trūkti darbo rankų, mielai įsileisime užsieniečius ar net kviesime juos?
– Esu įsitikinęs, kad Lietuva nėra tokia šalis, į kurią plūstų imgrantai, net išeiviams iš Azijos ar Afrikos čia nepatiks – jie važiuos ten, kur geriau. Va nepaliečiai pabėgo iš mūsų...
– Tai pas mus iš viso niekas neatvažiuos?
– Na nevažiuos... tik išvažiuos. Gal pavieniai imigrantai ir atvažiuos, bet masinio antplūdžio neišvysime – kinų kvartalų arba naujų musulmonų mečečių kaip visame pasaulyje nebus.
– Aiškinama, kad pas mus baltarusiai, ukrainiečiai važiuos dirbti į statybas, užpildys tuščias emigravusių lietuvių paliktas darbo vietas...
– Jeigu tautiečiai galvoja, kad jie sukurs darbo vietų su didesniais atlyginimais nei Baltarusijoje ir Ukrainoje, gal, bet aš tuo abejoju.
– Netoliaregiška. Kodėl negalvojama, kas bus toliau?
– Pamažu visi iš Lietuvos išsilakstys. Ir dabar, manau, yra ne trys milijonai, kaip aiškino surašinėtojai, o kokie 2,2 milijono. Ko gero, yra maždaug apie 800 tūkstančių mirusių sielų Lietuvoje.
Samurajus mokytojas – šalia
– Kas gena žmones iš Lietuvos?
– Geografinė padėtis, kai pagunda yra šalia. Turtingos visuomenės už kelių šimtų kilometrų, 4 – 5 kartus didesni atlyginimai nei Lietuvoje. Teisinis, ekonominis, politinis chaosas pas mus. Nepasitikėjimas kaimynais, valstybe ir savimi, bendruomenės nebuvimas.
– Ar daugybė tautų Amerikoje moka mėgautis buvimu viename įvairių kultūrų katile ar tiesiog yra priverstos toleruoti vienos kitas, nes neturi pasirinkimo?
– Turtinga Vakarų visuomenė remia etnines kultūras. JAV rengiama žymiai daugiau festivalių, kuriami etniniai centrai, gaivinamos užmirštos tradicijos. Pavyzdžiui, Berkle veikia nuolat finansuojami Tibeto budizmo centrai.
Nori Tailando Teravada budizmo – prašau, nori Dzeno – irgi. Gali susipažinti su įvairiomis religijomis, kultūromis, etninėmis tradicijomis, egzotiškų šalių menais, nes tuose centruose veikia parodos, vyksta koncertai. Tau net nereikia skraidyti po pasaulį. Visą gyvenimą gali vaikščioti savo mieste tuo pačiu keliaudamas po pasaulio kultūras.
Tarkime, domiuosi japonų kultūra. Esu San Francisko Samurajų asociacijos narys. Turiu mokytoją – tikrą trijų kartų samurajų, kuris nuolat iš Japonijos veža kardus ir antikvarinius dalykus. Mes juos šlifuojame, montuojame, restauruojame. Gaunu daugybę žinių – lyg gyvendamas Japonijoje.
Einu į japoniškus restoranus, valgau japonišką maistą, kurį man ruošia tikri japonai.
Buvau Japonijoje prieš keletą mėnesių, bet man ten net nebereikia važiuoti, nes viskas yra čia, kur gyvenu.
Nori užsiiminėti kinų praktikomis – prašom. JAV gyvena milijonai kinų, su daosų šventyklomis, su žolininkų parduotuvėlėmis, herbalistiniais gydymo metodais, begale sveikatingumo centrų. Ką galima rasti Šaolinio vienuolyne Kinijoje, tą ir pas mus. Net važiuoti niekur nereikia.
Ar blogai būtų, kad, pavyzdžiui, tarp Šiaulių ir Bubių įsikurtų visas pasaulis, kur tu galėtum mėgautis įvairiomis kultūromis, džiaugtis. Niekas neuzurpuoja tavo kalbos – nori kalbėk lietuviškai, nori kiniškai, nori indiškai. Niekas neaiškina tau, ką daryti. Visi turi savo nišas.
Aišku, galima pasistatyti didžiulę pilį su bokštais ir nieko neįsileisti – pro langą žiūrėti.
Tarp „savų“ ir “svetimų“
– Kai kuriose Europos šalyse musulmonėms uždrausta dėvėti burkas. Ar tai rodo europiečių nepakantumą kitai, ne krikščioniškai religijai ir kultūrai?
– Nėra ko slėpti veido – tokia europietiška kultūra. Musulmonai turėtų pasirinkti – jeigu žinai, kad Europoje negalima nešioti burkų – nevažiuok. O jeigu atvažiuoji ir nori vykdyti antiįstatyminę veiklą, vaikščioti su burkomis, nešauk, kai tave sodina į kalėjimą.
Manau, kad ir religinis mentalitetas suformavo tą istorinę musulmonų ir krikščionių priešpriešą – nuolatines žudynes ir kovas. Europiečiui musulmonai yra amžini priešai, todėl krikščioniškasis kontinentas, kaip ir musulmoniški kraštai, nenori įsileisti vieni kitų. Šis archetipas yra labai gajus ir veikia iki šiol Euroazijoje.
– Gal Amerikoje tautoms paprasta gyventi drauge, nes nėra dominuojančių ir todėl neatsiranda priešprieša?
– Amerikoje nėra svetimų. Aš niekada ten nesijaučiau svetimas – emigrantas. O Europoje yra nusistovėjusios etninės tradicijos ir istoriškai nenorima įsileisti kitų religijų, kitų rasių žmonių. Senuosius europiečius baugina ne tik išeiviai iš Azijos ar Afrikos, bet ir nusikaltėliai iš Rytų Europos. Senąsias bendruomenes gąsdina padugnių srautai. Tai viena iš didžiausių problemų, nes padidėjęs nusikalstamumas žlugdo multikultūrinės visuomenės idėją. Kriminalinė invazija žaloja multikultūrinę visuomenę.
Vokiečiai, švedai, norvegai, prancūzai pradėjo spjaudytis nuo multikultūrizmo, nes jis pakenkė visuomenės saugumui. Bet tai nėra susiję su Rytų kultūra – musulmonais.
– Galėsime savo toleranciją kitataučių atžvilgiu išbandyti per Europos krešinio čempionatą – atvyks daug svečių iš svetur.
– Turistai visada laukiami. Po to bus galima skaičiuoti, kiek pinigų paliko šalyje. Per tą trumpą laiką, kol svečiai bus Lietuvoje, mes nepajusime Europą kankinančių multikultūrinės viuomenės šlakų ir ydų. Gyvenimas šalia – kitas dalykas. Kai atvykėliai užima darbo vietas, trinasi autobusuose, gatvėse, kavinėse, parduotuvėse, turguose ir bedarbių biržose...
Irena BUDRIENĖ
