indrė lauciūtė

Nerimas dėl mažėsiančio atlyginimo nepamirštas - artimiausiu metu privačiose įmonėse žadamas didesnis algų karpymas, tuo tarpu valstybinio sektoriaus darbuotojai ramūs - realiai jie krizės iki šiol dar nepajuto. Tebedirbantys darbuotojai neturėtų atsipalaiduoti, nes net 40 proc. įmonių vadovų žada koreguoti atlyginimus.

Sparčiai mažėjant vartotojo krepšeliui, parduotuvėse daugiausia pinga vasaros sezono prekės - daržovės ir vaisiai. Lietuvos žemdirbių išaugintų daugumos daržovių kainų mažėjimą lemia sezoniškumas ir supirkėjų piktnaudžiavimas maža vartotojų perkamąja galia bei didele pigios produkcijos pasiūla Lenkijoje. Be to, šalies gyventojai produktų, kurių anksčiau pirkdavo, stengiasi pasigaminti patys.

Iš didžiųjų šalies miestų darbo rinkoje šią savaitę dramatiškiausia padėtis buvo Marijampolėje, kur nedarbas ir toliau pūtėsi septynmyliais žingsniais. Tuo tarpu Klaipėdoje ir Panevėžyje darbdaviai žadėjo darbuotojų daugiau neatleidinėti - neva darbovietėse liko optimalus jų skaičius. Vilniuje atleidimų banga neslūgsta Darbuotojų atleidimo maratonas sostinėje vis dar įgavęs pagreitį ir atrodo, kad pabaigos dar nesimato.

Dėl kitąmet planuojamos uždaryti atominės elektrinės ir nežinia kiek pakilsiančios elektros kainos brangs produkcija, tačiau kainos gali didėti ir dėl investicijų į energetikos ūkį. Kiek - panašu, kad atsakymų niekas negali pateikti. Uždarius atominę elektrinę, trūkstamos elektros dalį ketinama tiekti iš šalių kaimynių, tačiau ką nors apie tai sužinoti konkrečiau neįmanoma - laukiama rudens, kai bus matyti degalų, dujų kainų tendencijos.

Sunkmečiu išdygusios greituosius kreditus teikiančios įmonės, pinigus dalijo net nemačiusios kliento veido, tačiau dabar išgyvena ne pačius geriausius laikus, nors noriai lendančių į skolas šalyje nemažėja. Dar prieš pusmetį norint pasiimti paskolą greituosius kreditus teikiančiose įmonėse, užtekdavo parašyti tik elektroninį laišką, tačiau, skirtingai nei besiskolinantieji, dabar pačios įmonės riziką vertina atidžiau.

Rytoj bus Kovo 8-oji, Tarptautinė moters diena. Moterų emancipacijos simboliu tapusios šventės proga skubame pranešti moterims šviežiausią naujieną - įsisiautėjus sunkmečiui šeimų išlaikymas vėl grįžta į moterų rankas. Visais laikais vyrai siekė daugiau uždirbti nei moterys. Dažniausiai stipriajai lyčiai tai daryti sekėsi.

Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad jau kuris laikas lietuvių žemės dideliais plotais yra supirkinėjamos užsieniečių. Anot žemės ūkio ministro Kazimiero Starkevičiaus, tai nėra visiška tiesa - pasirodo, viskas daroma per tarpininkus. Tai, kaip užsienis kėsinasi į pelningiausius šalies žemės plotus, ministras atskleidė išskirtiname interviu „Respublikai“. Antrinių įmonių „biznis“ - Mūsų žiniomis, iki 2011-ųjų užsienio piliečiai neturi teisės įsigyti žemės Lietuvoje.

Atpigęs zlotas jau įsisuko beveik į visas lietuviškų produktų rinkas.  Manoma, kad kai kurie sektoriai dėl mokestinės naštos padidėjus prekių savikainai ir dėl valiutų skirtumų jau pakibę ant išnykimo ribos. Dėl mažesnių mokesčių ir kritusio zloto gyventojai aktyviai organizuoja „apsipirkimo ekskursijas“ į kaimynę Lenkiją, o Lietuvos gamintojai yra priversti garsiai kalbėti apie nevienodas konkurencines sąlygas.

Užslinkus sunkmečiui Vyriausybė paskelbė apie ketinimus liberalizuoti darbo rinką, todėl šiandien jau garsiai kalbama apie galimą tokio žingsnio žalą ar naudą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo leisti darbdaviams ir darbuotojams patiems sudarant kolektyvines sutartis sutarti dėl išeitinių išmokų dydžių, viršvalandinio darbo, darbo laiko, prastovų apmokėjimo, ilgesnių neapmokamų atostogų, atostogų ilgio, terminuotų ilgalaikių sutarčių ir kitų sąlygų.

Nemaža dalis kaimiečių keikia Europos Sąjungos (ES) paramą, kurią siūlydami vietos valdininkai kadaise privertė žmones aktyviai ūkininkauti. Gavę ašaras iš paramos, atėjus sunkmečiui dauguma tokių buvusių ūkininkai verčiasi itin sunkiai. Dar užsilikusius veiklius Lietuvos kaimo žmones vėl stengiamasi įtraukti į avantiūrą.

Anot apklausų, šalies gyventojai šviesą ekonomikos tunelio gale tikisi pamatyti po kelerių metų. Tuo tarpu verslininkams apklausų poreikis dabar esą lyg ir nebeaktualus, nes pats gyvenimas parodo, kaip reikia elgtis norint įveikti sunkmetį. Lietuvos visuomenė daug optimistiškiau vertina perspektyvą išbristi iš krizės, nei manoma oficialiai, rodo pernai gruodį „TNS Gallup“ atliktas tyrimas. Tuo pat metu verslininkų atstovai sako, kad šiuo metu apklausos ir rinkos tyrimai įmonėse yra labai reti.

Ekonomikai spraudžiant į kampą kaimuose ieškoma verslo alternatyvų - prisimenami tradiciniai amatai. Plojama rankomis, kad gaivinant tradicijas bus sukurta papildomų darbo vietų, o kaimo žmonės galės užsidirbti duonai. Senus laikus menančias amatų tradicijas ketinta prisiminti ir anksčiau, tačiau tik dabar įdėmiau pažvelgta į šį klausimą.

Latvijoje pienininkai jau protestuoja – Lietuvoje pieno ūkiai „tik“ bankrutuoja. Kad procesas nesibaigtų riaušėmis, pienininkai nutarė jungtis į kooperatyvus.

Gyventojams vis labiau reikės tvirtos durų spynos, mat policijos atstovai ir draudimo ekspertai perspėja apie vis didėjantį turto vagysčių skaičių. Prognozuojama, kad vis labiau sunkėjanti Lietuvos ekonominė situacija, didėjantis nedarbas gali išprovokuoti dar didesnį turto vagysčių proveržį.

Didėjant bankrutuojančių įmonių skaičiui, teisininkai įspėja dėl galimo piktnaudžiavimo tyčiniais bankrotais ir tobulėjančių kreditorių apgaudinėjimo būdų. Krizės laikotarpiu verslininkai patiria daugybę neigiamų padarinių: verslo pabaiga, skolos, atsakomybė už prastą įmonės veiklą ir t.t. Tai neretai verčia trauktis iš verslo, tačiau išlipti iš balos sausam ne visada pavyksta - civilinė ir baudžiamoji teisinė atsakomybė verslininkus dažnai priremia prie sienos.

Elektros kainoms trūksta pagrindimo – tokią išvadą paskelbė Valstybės kontrolė, išanalizavusi elektros energijos kainų didėjimo priežastis. Išvadose teigiama, kad didžiausią įtaką kainoms turėjęs skirstymo paslaugų kainos augimas.

Tarp prieš griežtą mokesčių politiką vakar protestavusių lietuvių buvo daug ir turgaus prekeivių. Jų netenkina valdžios sprendimas turguose įvesti kasos aparatus. Regionuose dėl to penktadienį protestuota aršiausiai, o klaipėdiečiai tai daro šiandien, rašo „Respublika“. Įvesti kasos aparatus turguose planuojama nuo vasario 1 d. ir kol kas tokių ketinimų atsisakyti neketinama. Nuo šių metų pradžios į prekių kainą pradėjus skaičiuoti iki 19 proc.

Kasmet skiriama 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) parama nevyriausybinėms organizacijoms iš tiesų pildo biudžetinių įstaigų sąskaitas. Įstatymas esą jau seniai iškreiptas ir nebeturi prasmės, o vietoj to būtų galima sumažinti GPM ar iš paramos lopyti biudžeto skyles. Pagal pirminę idėją 2 proc. GPM buvo sumanyta kaip paramą skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms, tačiau vėliau į sąrašą buvo įtrauktos ir biudžetinės įstaigos.

Valdžia darbu naktimis sukūrė naujus mokesčius, o tikslaus jų paaiškinimo kol kas dar nėra, todėl kaip vienintelė išeitis juos taikančioms institucijoms ir buhalteriams telieka laukimas ir interpretacijos. Tarp valdžios priimtų sprendimų vykdytojų jau vyksta nesusikalbėjimas, o buhalteriams dėl neatnaujintų kompiuterinių buhalterinės apskaitos programų tenka daug skaičiavimų atlikti rankomis.

Aukštaitijos darbo biržose laisvų darbo vietų beveik nėra, o atsiradusios išgraibstomos tą pačią dieną. Rajonuose daugiau žmonių įdarbinti tikimasi tik pavasarį, prasidėjus sezoniniams darbams. Naujieji metai Klaipėdos darbo biržoje prasidėjo tikra sumaištimi. Panevėžyje per gruodį darbo ieškojo 1603 miesto ir rajono gyventojai, bet darbo birža nedaug ką galėjo pasiūlyti. Vakar, pirmąją naujųjų metų darbo dieną, laisvos buvo vos 47 darbo vietos, o bedarbių – daugiau kaip pusantro tūkstančio.

Praūžus šventėms, renginių organizatoriai negali pasigirti neregėtais pelnais ir pramogų versle prognozuoja išbandymų metą. Praėjusiais metais šventiniu laikotarpiu didelės kompanijos, nors ir turėdamos pinigų, vengė juos švaistyti renginiams, o kai kuriuos netgi atšaukė, rašo „Respublika“. Kas išliks, o kas ir ne Renginių organizavimo įmonėms gruodis paprastai būdavo didžiausia pelno šienapjūtė, tačiau praėjusiais metais šventinis laikotarpis didelių pelnų neatnešė.

Nors diržus dauguma Lietuvos gyventojų pradėjo veržtis dar iki Naujųjų, dabar nuėję į parduotuvę juos veržia dar labiau. Ir nemaloniai nustebę dėl pakilusių kainų sukaupti papildomų santaupų šiais metais nesitiki. Atėjus naujiesiems metams „Respublika“ nusprendė pasidomėti Lietuvos gyventojų nuotaikomis ir lūkesčiais po švenčių.

Prieš šventes darbo netekę žmonės toliau plūdo į darbo biržas, kai kuriose iš jų buvo nusidriekusios eilės, nespėta registruoti bedarbių. Vilnietis Jonas (pavardė redakcijai žinoma) „Respublikai“ skundėsi, kad nuo gruodžio vidurio net tris kartus lankėsi Vilniaus darbo biržoje (VDB), tačiau jo, kaip ieškančio darbo žmogaus, birža taip ir neįregistravo. „Buvusią mano darbovietę savininkai panaikino, darbuotojus atleido „šalių susitarimu“. Bandžiau ieškoti naujo darbo pats, bet nepavyko.

Skolose paskendusiems gyventojams kitais metais gyvenimas galbūt nušvis – Vyriausybei bus teikiama asmens bankroto įstatymo koncepcija. Lietuvoje jau metus rengiamas įstatymo projektas, pagal kurį bankrotą galės skelbti ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys. Pagal šiuo metu egzistuojančius įstatymus fiziniam asmeniui, turinčiam finansinių problemų, tenka didelė rizika likti nemokiam ir už tai būti atsakingam visą gyvenimą – tol, kol sumokės skolas.

Mažiausiai už šilumą mokantys Visagino (Ignalinos r.) gyventojai, kitąmet uždarius Ignalinos atominę elektrinę (IAE), gali sulaukti septynis kartus išaugusių sąskaitų už šildymą. Tarifai didės ir ignaliniečiams. Iki šiol Ignalinos ir ypač šiame rajone įsikūrusio Visagino miesto gyventojai gyveno savitame šilumos kainų rojuje. Tarkim, dabar visaginiečiai už šilumą moka vos po 4,62 cento už kilovatvalandę (ct/kWh) - pigiausiai visoje Lietuvoje.

Artėjant Kalėdoms, žmonės dovanų ieško ir virtualioje erdvėje - čia prekyba auga kaip ant mielių net ir netaikant jokių specialių nuolaidų ar nerengiant išpardavimų. Ikišventiniu parduotuvių siaubimo laikotarpiu internetas nepamirštas - šiais metais internetinėje prekyboje tikimasi dvigubo pardavimų augimo, o klientų aktyvumas jau jaučiamas nuo lapkričio.

86 mln. litų paramos iš Europos Komisijos (EK) daugiabučių modernizavimui užteks tik pusei panašią ją norinčiųjų gauti namų bendrijų, ką jau kalbėti apie tą didžiąją daugumą, kurios tokio prašymo nepateikė. Spalio pabaigoje EK pritarė, kad iš Ignalinos atominės elektrinės (IAE) paramos fondo 25 mln. eurų (apie 86 mln. litų) būtų panaudoti įgyvendinant daugiabučių namų modernizavimo programą.

Dėl įkeisto Televizijos bokšto naujos kartos bevieliu internetu „WiMax“ Lietuvoje bus galima naudotis jau po pusmečio, rašo „Respublika“. Vilniaus televizijos bokštą valdytoja Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (Telecentras) už 10 mln. litų įkeitė bankui, mat lėšas nori panaudoti verslo projektui vykdyti - naujai mobiliojo plačiajuosčio interneto paslaugai „WiMax“ diegti, papildomai Telecentras iš banko tam gavo paskolą.

Jau dabar pasigirsta gyventojų skundų dėl neskaidrios renovacijos politikos ir nepagrįstų kainų. Užsibrėžta strategija iki 2020 m. renovuoti pasenusius būstus juda į priekį, tačiau jau dabar specialistams kelia įtarimus. Esą nėra konkrečios sistemos ir konkrečių kriterijų, kaip yra prižiūrimas renovuojamas būstas. Tam skiriami pinigai dažnai tampa statybos įmonių pasipelnymo šaltiniu.

Anglijos gyventojai sunerimę dėl sveikatai grėsmę galinčių kelti lietuviškų gaminių, o Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) sukelta ant kojų. Didžiosios Britanijos maisto kontrolės tarnyba iš Lietuvos importuotame mėsos vyniotinyje aptiko normos ribas viršijantį listerijos bakterijų kiekį ir sustabdė jo pardavimą.

Pasibaigus rinkimų vajui, Lietuvos verslo atstovai laukia ryžtingų naujos valdžios veiksmų, tačiau prognozuoja, kad jie bus nepopuliarūs. Išrinktai naujai valdžiai, verslininkų nuomone, sprendimus reikia priimti nedelsiant, tačiau labiausiai tikimasi susikalbėjimo ir bendradarbiavimo.

Žymų būsto pigimą kitąmet žadanti Finansų ministerija sulaukė aršios kritikos. Finansų ministerija prognozuoja žymų nekilnojamojo turto (NT) kainų smukimą, tačiau tokioms prognozėms rinkos specialistai negaili kritikos ir jų autorius kaltina neprofesionalumu, rašo „Respublika“. Finansų ministerija prognozuoja, kad 2009 m. kainos NT rinkoje gali mažėti 15-20 proc. – taip skelbiama naujausioje makroekonominių rodiklių apžvalgoje.

Geležinkelio „Rail Baltica“ projektas juda į priekį, tačiau jau dabar suskubta vilioti investicijas, kad projektas vėliau atsipirktų, rašo „Respublika“. Geležinkelio linijos „Rail Baltica“, kuria siekiama sujungti Baltijos šalis ir Lenkiją, o traukiniai turėtų važiuoti ne mažiau kaip 120 km/h greičiu, tiesimo darbai turėtų prasidėti 2010 m., o baigtis 2013 m. Ar projektas bus įgyvendintas laiku, ar ne, jau seniai keliama daug diskusijų, tačiau dabar didžiausias dėmesys kreipiamas ne į tai.

JAV benzino atsargoms smukus iki rekordiškai žemo lygio, Lietuvos degalinėse atgarsio dar nesulaukta ir nelaukiama, rašo „Respublika“. Daugiausia degalų sunaudojančiose Jungtinėse Valstijose benzino ir distiliatų atsargos per praėjusią savaitę smuko iki rekordiškai žemo lygio, tačiau Lietuvos degalinėms kol kas tai neatsiliepė. Specialistai nesiryžta prognozuoti, kokia situacija bus šią savaitę, tačiau kol kas degalų kainos krinta.

Mažėjant vartotojų optimizmui, ima mažėti ir pirkimo išsimokėtinai paslaugų mastas, mat dėl ekonominio sąstingio lietuviai vis dažniau bijo skolintis, rašo „Respublika“. Blogėjant Lietuvos ekonominei situacijai, pasinaudoti pirkimo išsimokėtinai paslauga, kai klientas gali naudotis preke sumokėjęs tik dalį jos vertės, lietuviams tampa vis mažiau aktualu.  Prekybininkai pastebi nežymiai mažėjantį vartojimo mastą.

Technikos prekeiviai tikisi, kad per kiek daugiau nei metus, kiek liko galioti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata, kompiuteriai bus perkami itin aktyviai. UAB „Flopo Informacinės Sistemos“ ir UAB „Fortakas“ direktoriaus Modesto Tamučio teigimu, vis daugiau vartotojų skuba išsirinkti norimą asmeninį kompiuterį. Anot jo, iki metų pabaigos kompiuterių pardavimas, palyginti su pirmuoju pusmečiu, turėtų išaugti tris kartus.

Šiais metais krepšinis Lietuvos barų verslui nepalankus - dauguma rungtynių vyksta darbo metu, todėl alaus ir svaigiųjų gėrimų yra išgeriama mažiau, rašo „Respublika“. Lietuviai stengiasi suderinti olimpines žaidynes su darbu, todėl vykstančių rungtynių metu stengiasi nušauti du zuikius - sirgti už Lietuvos krepšinio rinktinę ir tuo pačiu pavalgyti, tačiau alaus vengia.  Jo sporto baruose išgeriama dvigubai mažiau, nei paprastai.

Kompanijos „Red Bull“ neįprasta tarptautinė reklama dingo iš Lietuvos televizijų eterio. Ji atsakingoms institucijoms pasirodė esanti per žiauri, rašoma antradienio „Respublikoje“. Lietuvos reklamos biuro (LRB) Arbitražo komisija nusprendė, kad „Red Bull“ televizijos reklama „Balandis“ pažeidžia Lietuvos reklamos etikos kodekso 10 str. „Saugumas ir sveikata“. Nors klipo siužetas pateikiamas humoristine forma, tačiau reklamos pabaiga esanti pernelyg žiauri.

Dar neseniai masiškai perkantys butus lietuviai kreipdavosi į bankus paskolos, tačiau nesuvokdami skolinimosi rizikos patys sau paspendė spąstus - po pusmečio pakitusios palūkanos dažnai sukelia šoką, bet su tuo tenka susitaikyti. Dabar tokių klientų mažiau, rašo pirmadienio „Respublika“. Imdami būsto kreditą, lietuviai dabar vis dažniau pasidomi kredito įmokų draudimu, kurios apsaugo nuo rizikos priverstinai netekus darbo arba laikinai tapus nedarbingam dėl nelaimingo atsitikimo.

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, už šildymą teks mokėti dvigubai, tačiau vilniečiai už šildymą gali mokėti trimis centais mažiau. Tiesa, jei sostinės savivaldybė to panorėtų, rašo penktadienio "Respublika". Lietuvos gyventojai su nerimu laukia šildymo sezono, tačiau Vilniaus valdžia ieško galimybių, kaip šilumos kainą sumažinti. Pasinaudojant Vilniaus savivaldybės sutartimi su „Vilniaus energija“ šilumos kainą esą būtų galima sumažinti iki 3 centų.

Lietuvos krepšinio rinktinės rėmėjams investicijos atsiperka jau dabar: olimpiečių vardų ar olimpiados atributikos naudojimas reklaminėse kampanijose sulaukia klientų susidomėjimo ir neša finansinę naudą. Pekino olimpinėse žaidynėse dalyvausiantys sportininkai daro įtaką ir Lietuvos verslui. Įvairias reklamines kampanijas ar ypatingas paslaugas siūlančios įmonės, jaučiančios lietuvių olimpines nuotaikas, klientų susidomėjimo sulaukia dar neprasidėjus olimpiadai.

Įtampa darbo rinkoje neslūgsta: Lietuvos viešbučiai ir restoranai kvalifikuotų darbuotojų laukia išskėstomis rankomis, tačiau, pasak ekspertų, jie patys ir atbaido potencialius darbuotojus. Lietuvos darbo biržoje (LDB) registruojama vis daugiau laisvų darbo vietų viešbučių ir restoranų sektoriuje, tačiau ten įsidarbinę asmenys vidutiniškai išdirba tik apie 3-6 mėnesius. Manoma, kad vienas svarbiausių darbuotojų trūkumo problemos sprendimo būdų - gera darbo vietos kokybė.

Viešojoje erdvėje sumažėjus priekaištų Lietuvos paštui, "Respublika" nusprendė pasidomėti šios valstybinės įmonės planais ir gyvenimu. Savo planais ir idėjomis pasidalyti sutiko AB Lietuvos pašto generalinis direktorius Ernestas Vaidelys.

Drastiškai kylant naftos kainoms, suaktyvėjo dujų vartojimas, tačiau jų kainos Lietuvos degalinėse skiriasi net 10 ct. Jau netrukus automobilinių dujų mažmeninė kaina turėtų persiristi per simbolinę dviejų litų už litrą ribą, rašo „Respublika“. „Lietuva Statoil“ degalinėse litras dujų kainuoja 1,99 Lt, o „Lukoil“ degalinėse litrą dujų galima įsipilti už 1,89 Lt. Kaina didmeninėje prekyboje - 3061,36 Lt už toną.

Konkurencijos taryba (KT) įrodė bendrovių kartelinius susitarimus nesąžiningai dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose ir už tai nubaudė solidžiomis baudomis, tačiau ne visos įmonės su tuo sutinka, rašo „Respublika“. KT atlikus tyrimą pasitvirtino įtarimai, kad buvo sudaryti draudžiami susitarimai viešųjų pirkimų konkursuose su organizacijomis derinant konkursinius pasiūlymus, konkursines kainas ir tokiu būdu ribojant konkurenciją.

Kylant degalų kainoms, tolimojo susisiekimo maršrutų keleiviams už bilietą teks mokėti daugiau, mat ketinama padidinti maksimalius tarifų dydžius, rašo „Respublika“. Kai kuriose transporto įmonėse tolimojo susisiekimo maršrutais tarifai jau pasiekė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nustatytas maksimalias ribas, o veikla 2007 m. buvo nuostolinga, todėl įmonės prašo kelti kainų kartelę.

Vakar projekto „Rail Baltica“ tarptautinė koordinavimo grupė įvertino Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos nuveiktus darbus, tačiau dalyvaujančių šalių lojalumas abejotinas. Vakar Susisiekimo ministerijoje įvyko pirmasis geležinkelio „Rail Baltica“ tarptautinis koordinacinės grupės susitikimas, keturių šalių transporto institucijų atstovai pasirašė susitikimo protokolą dėl konkrečių geležinkelio trasos tiesimo darbų terminų ir tam reikalingų lėšų.