Ne tik statybos,bet ir transporto pervežimų firmos taip pat naudojasi bankrotais!

Bankrutavusių įmonių bedarbiais palikti žmonės gausiai plūsta į Valstybinę darbo inspekciją, mat persivadinant įmonėms labai patogu dalimi darbuotojų atsikratyti. Kompensacijas tokiu atveju moka valstybė.

Bankrutuojant įmonei labiausiai nukenčia darbuotojai ir kreditoriai – įmonės ar asmenys negalintys atgauti investuotų pinigų ar įsiskolinimų

Paprastai iš bankrutavusių įmonių į naujas persikelia ir direktoriai, ir personalas, o pavadinimas skiriasi keliomis raidėmis. Visgi, teisiškai tai jau nauja įmonė, tad jai senosios bendrovės skolų mokėti nereikia.

Nebaudžiamumo faktą liudija statistika – nors pradėtos dešimtys ikiteisminių tyrimų dėl galimo sukčiavimo ir fiktyvaus bankroto, nė viena baudžiamoji byla taip ir nepasiekė teismo

Nors kartais tikrai akivaizdu, kad verslininkai sukčiauja, įrodyti tai itin sudėtinga

apsukrūs verslininkai jau seniai rado būdą legaliai atsikratyti skolų skelbiant tyčinius bankrotus - čia ne krizės padarinys - vietoje bankrutuojančios įmonės steigiama nauja, praktiškai identišku vardu, o senosios įmonės skolos – „nurašomos"

Vyriausybė norėjo ,kad Seimas kartelė įstatinio kapitalo dydžiui nuleistš iki 1 tūkst. Nepavyko. Seimas atsiklaikė

naujos bendrovės registravimo nevaržo jokie įstatymai, pakanka turėti 10 tūkst. Lt įstatinio kapitalo.

Paprastai bankrotas dažnai apibūdinamas kaip socialinė nelaimė ir yra siejamas su visišku finansiniu įmonės žlugimu- pradedamos naikinti darbo vietos, atleidžiami darbuotojai. Bet yra ir nepaparastas bankrotas, kad vyksta viskas tas pats - tik žmonės perina į kitas to paties žmogaus įmones... Ir pradeda nuo nulio