Sparčiai mažėjant vartotojo krepšeliui, parduotuvėse daugiausia pinga vasaros sezono prekės - daržovės ir vaisiai. Lietuvos žemdirbių išaugintų daugumos daržovių kainų mažėjimą lemia sezoniškumas ir supirkėjų piktnaudžiavimas maža vartotojų perkamąja galia bei didele pigios produkcijos pasiūla Lenkijoje. Be to, šalies gyventojai produktų, kurių anksčiau pirkdavo, stengiasi pasigaminti patys.
Rinkos informacinės sistemos (RIS) duomenimis, iš kasdien vartojamų daržovių liepos paskutinę savaitę labiausiai atpigo morkos, nors šiuo laikotarpiu rinkoje Lietuvoje išaugintos prekinės produkcijos pasiūla dar buvo itin maža. Realizuoti tinkamų morkų kaina ūkiuose svyravo nuo 700 iki 1000 litų už toną. Palyginti su ankstesne savaite, morkų kaina sumažėjo beveik perpus, palyginti su 2007 m. ir 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu, - apie 5,5 ir 26 proc.
Burokėlių pasiūlai didėjant, jų kaina per savaitę sumažėjo 28 proc. ir paskutinę liepos savaitę buvo 400-650 litų už toną. Palyginti su tuo pačiu 2007 m. ir 2008 m. laikotarpiu, šiemet burokėliai yra atitinkamai apie 34 proc. ir 39 proc. pigesni.
Esant šiltiems ir saulėtiems orams, paskutinę liepos savaitę pomidorų kaina sumažėjo 21 proc., agurkų - beveik 13 proc. ir atitinkamai buvo 1900-2200 litų ir 1100-1700 litų už toną.
Pasak RIS ekspertų, ypač prasta padėtis kopūstų rinkoje. Nesulaukę prekybos pagyvėjimo, dalį ankstyvųjų kopūstų augintojai suvežė į saugyklas, dalį ketina aparti, nes žemesnė nei 300 litų už toną kaina nepadengs auginimo, derliaus nuėmimo ir paruošimo prekybai sąnaudų. Liepos pabaigoje kopūstų kainos priklausomai nuo kokybės, parduodamo kiekio ir paskirties svyravo nuo 300 iki 450 litų už toną ir buvo beveik penktadaliu mažesnės nei prieš metus.
Kelintus metus iš eilės mažėjanti Lietuvos prekiniuose ūkiuose išaugintų kininių ir žiedinių kopūstų pasiūla nesustabdo jų kainos mažėjimo. Palyginti su 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu, šių metų liepos paskutinę savaitę jų kainos buvo atitinkamai 18 proc., t.y. 1100-1400 litų už toną, ir 10 proc., t.y. 1300-1550 litų už toną, mažesnės.
Jekaterina Rojaka, “DnB Nord” banko vyresnioji analitikė:
Rugpjūtį sezoniškumas egzistuoja, ir jei nebūtų administracinio įsikišimo, kainos smarkiai kristų iki metų pabaigos. Dėl administracinių sprendimų, t.y. pridėtinės vertės mokesčio didinimo, nuo rugsėjo didėsiančio tabako gaminių akcizo, kainos didės.
Vartojimo krepšelį apie 60 proc. visuomet sudarydavo importuotos prekės, paprastai tai būdavo buitinė technika, bet maisto produktai - daugiausia lietuviški. Dabar pastebima nauja tendencija - į rinką gana aktyviai bando įlįsti konkurentai. Kainų kritimas paremtas ne tik sezoniškumu ir tuo, kad gyventojai patys užsiaugina produktų, kurių paprastai pirkdavo parduotuvėse, bet kartu ir dėl konkurentų įsikišimo. Kai gyventojai skaičiuoja kiekvieną litą, kainos kriterijus yra vienas pagrindinių. Vartojimas mažėja ir kitose šalyse, todėl jos ieško naujų rinkų. Susidaro griežtesnės konkurencijos sąlygos, todėl lietuviškos produkcijos gamintojai ir pardavėjai yra priversti konkuruoti mažindami kainas. Vis dėlto kainos krinta lėčiau nei kitose šalyse. Galbūt tai lemia prekybos centrų įtaka, nes gamintojų kainų indeksas krinta įspūdingais tempais.
Indrė Lauciūtė
