Vakar projekto „Rail Baltica“ tarptautinė koordinavimo grupė įvertino Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos nuveiktus darbus, tačiau dalyvaujančių šalių lojalumas abejotinas.
Vakar Susisiekimo ministerijoje įvyko pirmasis geležinkelio „Rail Baltica“ tarptautinis koordinacinės grupės susitikimas, keturių šalių transporto institucijų atstovai pasirašė susitikimo protokolą dėl konkrečių geležinkelio trasos tiesimo darbų terminų ir tam reikalingų lėšų.
Stebės Briuselis
„Rail Baltica“ projektas, įgyvendinamas 2007-2013 m., skirtas geležinkelio linija sujungti Baltijos valstybes su Lenkija, o per ją - su visu Europos Sąjungos (ES) geležinkelio transporto tinklu. Susitikime kiekviena šalis pristatė savo veiksmų programą ir aptarė projekto įgyvendinimo strategiją ir rezultatus.
Susisiekimo ministerijos valstybės sekretoriaus Almino Mačiulio teigimu, kaip pagrindinis iškeltas klausimas, ar visos šalys pasirengusios dirbti koordinacinį darbą siekiant suderinti veiksmus projekto rengimo ir įgyvendinimo etapu. Tartasi ir dėl vyriausybinės struktūros, galėsiančios koordinuoti suinteresuotų šalių veiksmus, informuoti apie europinės vėžės geležinkelio steigimą pasaulio finansų ir verslo institucijas, pritraukti transporto ir logistikos bendroves naudotis „Rail Baltica“ geležinkeliu.
„Veiksmus derinti įgyvendinant tokio sudėtingumo projektą yra būtina, ir mes manome, kad savo darbą, reikalingą konkrečių investicijų panaudojimui „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo srityje, atliekame gerai“, - sakė A.Mačiulis.
Europos Komisijos (EK) koordinatorius „Rail Baltica“ projektui Pavelas Telička pažymėjo, kad pastaraisiais metais padaryta labai didelė pažanga siekiant įgyvendinti šį projektą ir šiuo metu būtini nauji žingsniai jam įgyvendinti. Jo teigimu, susitarimas tarp šalių dėl geležinkelio tiesimo sėkmingai įvykdytas, o jo nesilaikymo atveju projekto vykdymas gali užtrukti.
„Manau, visos šalys puikiai supranta, jog reikia koordinuoti visus atliekamus veiksmus ir bet kurios šalies vėlavimas ar įsipareigojimų neįgyvendinimas reiškia visų šalių vėlavimą“, - teigė P.Telička.
Lietuvoje šiuo metu kaip svarbiausi darbai artimiausius dvejus metus numatomas techninės dokumentacijos parengimas, o projektui įgyvendinti iš ES fondų skirta 127 mln. eurų.
Neketina tiesti europinių vėžių
Daugiausia abejonių dėl sėkmingo projekto vykdymo ir šalių lojalumo kelia Latvija, nes vadovų pasisakymai geležinkelio tiesimo klausimu nesutampa.
Prieš dvi savaites Latvijos žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Latvijos geležinkelių kompanijos „Latvijas dzelzcels“ vadovas Ugis Maguonis pareiškęs, neva Latvija neketinanti tiesti siaurų europinių - 1435 km - geležinkelio vėžių ir šalis lieka ištikima sovietiniam bėgių keliui - 1520 km ilgio, skelbiama Latvijos verslo laikraštyje.
Vakar Latvijos transporto ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas Andulis Židkovas tokią informaciją paneigė.
„Nėra tokios oficialios Latvijos pozicijos ir mes remiame projekto idėją, todėl ir dalyvaujame šiame susitikime. Latvijos Vyriausybė jau deklaravo, kad ji dalyvaus projekte ir jį įgyvendins“, - sakė A.Židkovas.
Kai kurie Rusijos geležinkelių (RG) bendrovės ekspertai yra pareiškę, kad Rusijai būtų palanku dalyvauti Latvijos geležinkelio veikloje, tačiau nuo komentarų susilaiko. RG prezidentas Vladimiras Jakuninas jau sutarė su U.Maguoniu dėl tarifų kroviniams, gabenamiems į Rusijos uostus ir Latvijos terminalų kryptimi, sulyginimo 2009 m.
Neoficialiais duomenimis, U.Maguonis RG vadovui V.Jakuninui pažadėjo europinių vėžių nestatyti, todėl į „Rail Baltica“ projektą Latvija neinvestuos nė lato, nors vakar ir pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Baltijos kaimynėmis ir Lenkija. O iš ES gautas lėšas ji planuoja panaudoti esamoms rusiškoms geležinkelio vėžėms modernizuoti. Taigi kas iš tikrųjų valdo Latvijos geležinkelio įmonę?
V.Jakunino teigimu, vien Rusijos šiaurės vakarų regione iki 2030 m. planuojama tiesti iki 2000 km naujų geležinkelio vėžių. Dauguma jų ves iki Rusijos uostų ir prie Baltijos pasienio postų.
„Via Baltica“ nebus
Lenkijos patikimumas taip pat lieka neaiškus. Lenkai šiuo metu yra sustabdę projekto „Via Baltica“ vykdymą, tačiau Lenkijos infrastruktūros ministerijos valstybės sekretorius Juliuszas Engelhardtas vakar tai neigė ir tvirtino, jog Lenkijos Vyriausybei geležinkelio projektas „Rail Baltica“ yra prioritetinis. Šos projekto idėja yra sujungti Baltijos šalis su Vakarų Europa, kad būtų patogu transportuoti krovinius. Nedidelė atšaka Lietuvoje jau yra nutiesta.
EK sustabdė šį projektą dėl aplinkosaugos problemų ir Lenkijos Vyriausybė ketino apskųsti tokį sprendimą Europos teismui, tačiau persigalvojo. Todėl Lenkijos Vyriausybė turėtų užsakyti aplinkos vertinimą ir projekto techninę dokumentaciją, tačiau tam reikia laiko ir pinigų. Geriausiu atveju magistralės statymo darbai turėtų prasidėti 2015 m., tad važiavimas per Lenkiją dar ilgą laiką bus komplikuotas.
Indrė Lauciūtė
