rail baltica

...

Milijardinės vertės Lenkiją ir tris Baltijos šalis sujungsiantis europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica“ turėtų būti nutiestas jau 2030 metais, tačiau toks terminas bus labai didelis iššūkis, sako projekto Lietuvoje vadovas.  „Tai yra labai labai didelis iššūkis. Mes visi galime paskaičiuoti, kiek liko metų projektavimui, kiek trunka statybos ir visi kiti dalykai – elektrifikacija, eismo valdymo diegimas.

Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo Latvijoje operatorė „Eiropas Dzelzcela Linijas“ ir pagrindinės linijos statytojas „ERB Rail“ penktadienį pasirašė statybos darbų pradžios sutartį. Magistralės „Rail Baltica“ statybos darbai Latvijoje prasidės pietiniame ruože Misa-Lietuvos siena, kuris padalytas į 11 statybos leidimų.

Strateginiam „Rail Baltica“ projektui trijose Baltijos šalyse skirta dar 295,5 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) investicijų pagal „Connecting Europe Facility“ (CEF) programą, skelbia LTG grupė. Iš šios sumos Lietuvai atiteks apie 95 mln. eurų. Pranešime rašoma, jog LTG grupė su partneriais šiemet teikė paraišką pagal kasmetinį kvietimą, o sutarties dėl lėšų skyrimo pasirašymas numatomas šių metų rudenį.

Bliūkšta viltys traukinių keleiviams iš Kauno į Vilnių nuvykti per pusvalandį – dvigubai greičiau nei dabar. Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis nusprendė stabdyti planus į Vilnių nutiesti europinę geležinkelio vėžę „Rail Baltica“. Ministras pritrūko geležinkeliui į Vilnių pinigų ir dabar visus juos mes kuo greičiau užbaigti pagrindinę „Rail Baltica“ jungtį nuo Lenkijos iki Latvijos. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Amžiaus projektu vadinama europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“ vėžlio žingsniu juda į priekį. O auksinio projekto kaina per 7 metus pasiekė rekordines aukštumas – išsipūtė bemaž 4 kartus nuo beveik 6 iki kone 24 milijardų eurų. Tad neregėtai išbrangusiam projektui verkiant trūksta pinigų. Lietuvoje susitikę visų Baltijos šalių ir Lenkijos susisiekimo ministrai sutarė drauge spausti Briuselį, kad šis duotų reikalingus milijardus.

Baltijos šalims ketinant kartu derėtis dėl Europos Sąjungos (ES) finansavimo strateginės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektui, kurį užbaigti planuojama iki 2030-ųjų, premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad susitarti būtina, nes nacionalinių valstybių lėšų projektui finansuoti neužteks.

Lietuvoje antradienį lankysis „Bukarešto devintuko“ formato ir Šiaurės šalių susisiekimo ministrai, už gynybą ir atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius, kiti NATO ir Europos Sąjungos (ES) pareigūnai, aptarsiantys vystomus tarptautinius infrastruktūros projektus, tarp jų – europinės vėžės „Rail Baltica“ progresą.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės įmonė „LTG Infra“ ieško, kas įrengtų 24,5 kilometrų ilgio europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ sankasą ir inžinerinius statinius ruože Ramygala–Berčiūnai, pirmadienį pranešė LTG.  Šiemet „LTG infra“ jau paskelbė 12,4 km ilgio „Rail Baltica“ ruožo Berčiūnai–Joniškėlis, 18,9 km ilgio ruožų tarp Kauno ir Šveicarijos, pernai – 12,1 km atkarpos nuo Šėtos iki Ramygalos statybos rangovų konkursus.

Susisiekimo ministerija sudarė darbo grupę, skirtą koordinuoti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybos projektą Lietuvoje. Ji parengs veiksmų planą, kad „Rail Baltica“ būtų baigta tiesti iki 2028 metų pabaigos, antradienį pranešė ministerija.

Tęsiant europinės geležinkelio linijos „Rail Baltica“ statybas Jonavos rajone atidarytas automobilių eismas nauju viaduku kelyje Jonava–Čičinai–Smičkai, ketvirtadienį pranešė „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė. „Viadukas – centrinė šių gyvenviečių arterija pakliūti į Jonavą ar Jonavos–Kėdainių kelią. Tai, kad nebus vieno lygio susikirtimo – pervažos – ženkliai pagerins saugą, taip planuojama visa „Rail Baltica“ linija“, – pranešime sakė LTG grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.

Lietuvos ir Latvijos premjerai pareiškė, kad europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto koordinavimą būtina stiprinti politiniu lygiu.  „Išsamiai kalbėjome apie „Rail Baltica“ projektą, kuris savo apimtimi yra didžiulis, techniniais parametrais sudėtingas, todėl reikalingas itin dalykiškas ir kruopštus politinis koordinavimas“, – ketvirtadienį Rygoje po susitikimo su Latvijos premjere Evika Silinia kalbėjo Gintautas Paluckas.

Siekiant spartinti europinės vėžės tiesimo darbus, „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros valdytoja „LTG Infra“ perima dalį „Rail Baltica“ plėtros darbų iš bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“. „LTG Infra“ bus atsakinga už parengiamuosius statybos darbus, vėžės projektavimą ir statybą, pasiruošimą eksploatacijai ir sukurtos infrastruktūros priežiūrą ateityje, antradienį pranešė bendrovė.

Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ atkarpa nuo Kauno iki Vilniaus nebus nutiesta iki 2030 metų, kai planuojama baigti pagrindinės linijos statybą Lietuvoje, sako „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) įmonės „Rail Baltica statyba“ vadovas Arenijus Jackus. Anot jo, projektą pavyktų įgyvendinti greičiau, jei būtų susitarta dėl partnerystės su privačiu sektoriumi.

Įmonės „Rail Baltica statyba“ vadovas Arenijus Jackus teigia, jog yra dedamos visos pastangos, kad projekto „Rail Baltica“ statybos darbai Lietuvoje būtų baigti 2030 metais, tačiau įžvelgia rizikų, dėl kurių projektas gali vėluoti. Jis teigia šiuo metu nežinantis, kiek projektas brangtų, jei nusikeltų numatomas darbų užbaigimo terminas.  „Turime tikslą iki 2030 m. pabaigti projektą.

Tarp Baltijos šalių gyventojų lietuviai labiausiai vertina „Rail Baltica“ projekto svarbą, ypač dėl karinio mobilumo ir nacionalinio saugumo. Šį projektą palaikančių respondentų dalis siekia 72 proc., skelbia apklausą atlikusi tyrimų agentūra „Norstat“. Karinį mobilumą, kaip svarbiausią priežastį statyti europinę greitojo geležinkelio vėžę, taip pat įvardija 60 proc. latvių ir 52 proc. estų. „Pastaraisiais metais stebėjome besikeičiantį požiūrį į projektą.

Projektą „Rail Baltica“ koordinuojanti bendrovė „RB Rail AS“ pateikė bendrą trijų Baltijos šalių finansavimo paraišką pagal naujausią Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) kvietimą, kuria siekiama toliau plėtoti europinio geležinkelio infrastruktūrą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Bendra paraiškos vertė viršija 325 mln. eurų, rašoma pranešimė žiniasklaidai.

Nuo Vilniaus iki Kauno gyvenantiems žmonėms netrukus tektų atsisveikinti su savo sklypais ar pastatais. O tam, kad nekilnojamojo turto (NT) objektai būtų išpirkti, valstybė žada išleisti milijonus eurų. Valstybinės svarbos projekto „Rail Baltica“ geležinkelio Kaunas–Vilnius linijai politikai siekia uždegti žalią šviesą. Tad jei valdininkai pritars, nuo šių metų vasario 24 d. iki 2027 m. būtų išperkama gyventojų žemė ir pastatai.

Rengiantis būsimos europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimui, šios infrastruktūros operatoriai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje rengia bendrą jos valdymo modelį, pranešė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG). Modelį rengia ekspertų grupė, kurią sudaro „LTG“ grupės įmonė „LTG Infra“, „Rail Baltic Estonia“ bei laikinojo „Rail Baltica“ infrastruktūros valdytojo Latvijoje „Eiropas Dzelzceļa Līnijas“ atstovai.

Per metus padaugėjo gyventojų, teigiančių, kad „Rail Baltica“ projektas yra reikalingas Lietuvai. Tokios nuomonės laikosi 79 proc. lietuvių, rodo bendrovės „Spinter Research“ atlikta šalies gyventojų apklausa. Prieš metus projektą kaip reikalingą įvardijo 77 proc. apklaustųjų, o skeptiškai jo atžvilgiu nusiteikusių gyventojų, kaip ir pernai, tėra 6 proc. Tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė šalies gyventojų (58 proc.

Amžiaus projektu praminto „Rail Baltica“ projektas pradėjo ir vėl strigti. O Lietuvoje toliau dėliojami planai išpirkti daugiau kaip šimtą gyvenamųjų namų, taip pat šimtus gyventojams priklausančių sklypų. Tačiau ar dėl to nekyla naujų ginčų su gyventojais? Ne vieną dešimtmetį skaičiuojantis „Rail Baltica“ projektas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.

Latvijos prokuratūra trečiadienį pranešė atliekanti tyrimą, kurio taikiniu yra oficialūs asmenys, įtariami iššvaistę valstybės lėšas, skirtas brangiam ir smarkiai vėluojančiam Baltijos šalis ir Lenkiją sujungsiančios geležinkelio linijos projektui. Buvo numatyta, kad geležinkelio linija „Rail Baltica“ Estijos, Latvijos ir Lietuvos sostines su Europos greitųjų traukinių tinklu turėtų sujungti jau kitąmet.

Amžiaus projektas „Rail Baltica“ jau turi pirmąją auką – latviai nusprendė, kad vėžės į Rygą, bent jau kol kas, jie neties. Taip nuspręsta, nes visos Baltijos šalys nežino, iš kur gauti trūkstamus milijardus eurų, kai pats projektas išbrango net 4 kartus. Baltijos šalių prezidentai jau sugalvojo, kaip įtikinės Briuselio politikus skirti daugiau pinigų. Bet jie, geriausiu atveju, bus tik 2028 m. O iki tol darbus reikės finansuoti iš nacionalinių biudžetų.

Antradienį Latvijos vyriausybė iš principo sutiko, kad iki kitų metų lapkričio mėnesio būtų atlikta techninė ir ekonominė Rygos prijungimo prie „Rail Baltica“ magistralės analizė.

„Rail Baltica“ projektą įgyvendinanti bendrovė „LTG Infra“ paskelbė viešąjį pirkimą sankasos, inžinerinių statinių ir vietinės reikšmės kelių statybos darbams tolimesniame, 12,1 km ilgio, Šėtos-Ramygalos ruože, praneša LTG grupė. Spalį bendrovė jau pasirašė sutartį ir dėl rangos darbų Šėtos–Ramygalos 17,1 km ruože. „Vis labiau įsibėgėjantys realūs „Rail Baltica“ geležinkelio linijos tiesimo darbai brandžiausiame projekto ruože nuo Kauno Panevėžio link – gera ir laukta žinia.

Ministrų kabinetas leido pradėti žemės Panevėžyje išpirkimo visuomenės poreikiams procedūras, šiose teritorijose planuojant įrengti europinės vėžės „Rail Baltica“ infrastruktūrą. Šį Susisiekimo ministerijos projektą Vyriausybė priėmė trečiadienio posėdyje, pritarusi Panevėžio geležinkelio mazgo inžinerinės infrastruktūros vystymo specialiajam planui. Vakarinėje miesto dalyje šalia esamo transporto mazgo, aplinkkelio, planuojama įrengti „Rail Baltica“ tarptautinę keleivinę geležinkelio stotį.

Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomoji įstaiga (CINEA) ir trijų Baltijos šalių susisiekimo ministerijų įgaliota bendra įmonė „RB Rail AS“ projektui „Rail Baltica“ skyrė papildomą beveik 1,16 mlrd. eurų paramą.  „Svarbi ES parama leis tęsti ir spartinti vykstančius statybos darbus bei plėtoti būsimus projekto etapus.

Latvija negali sau leisti „Rail Baltica“ projekto, todėl jį reikia metams įšaldyti, kad būtų išspręsti visi finansiniai klausimai, pareiškė interviu naujienų agentūrai LETA šalies žemės ūkio ministras Armandas Krauzė. Jis pažymėjo, kad neteisinga planuoti „Rail Baltica“ projektą valstybiniu lygiu. Anksčiau buvo planuojama, kad projekto sąnaudos sudarys 1,9 mlrd. eurų, o dabar prognozuojama, kad jos sieks apie 10 mlrd. eurų.

Trečiadienį Ministrų kabinetas apsisprendė pritarti projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena inžinerinių sistemų ir regioninių stočių susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planui ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

„Rail Baltica“ sankasos, inžinerinių statinių ir vietinės reikšmės kelių statybos pratęstos nauju 17,1 km ruožu, praneša „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG). Šį projektą už beveik 98 mln. eurų atliks čekų įmonė „Eurovia CZ a.s.“, su partneriu AB „Eurovia Lietuva“, su kuriais „LTG Infra“ pasirašė ruožo Šėta–Ramygala pirmosios dalies rangos darbų sutartį.

Antradienį Kaune vyks pirmojo „Rail Baltica“ informacijos centro Lietuvoje atidarymas. Tai yra pilotinis projektas, kuris ateityje galės būti vystomas ir kitose geležinkelio stotyse. Jose infrastruktūros plėtotojas „LTG Infra“ įgyvendina stočių įveiklinimo programą.  Kaip nurodoma pranešime, Kaunas yra reikšmingas „Rail Baltica“ centras Lietuvoje. Nutiesus greitojo geležinkelio liniją Kauno tarptautinė stotis kasdien aptarnaus daugiau keleivių nei sostinė – apie 11 tūkst. traukiniautojų.

Miljardinio šimtmečio projekto „Rail Baltica“ krizė pasivijo ir Lietuvą. Susisiekimo ministras Marius Skuodis pripažįsta, kad ne tik latviai, bet ir mes nuo 2026 m. negausime europinio finansavimo. Maža to, projektui beprotiškai išbrangus iki 24 milijardų eurų, jau dairomasi ir į privatų verslą. Bet, jei privatus verslas imsis projekto, kainos dar labiau išsipūs. Lietuva dar tikisi išsisukti su paskolom, o latviai jau net svarsto variantą, jog europinė vėžė aplenktų Rygą.

Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto Estijoje įgyvendinimą koordinuojanti valstybės įmonė „Rail Baltic Estonia“ pranešė trečiadienį pasirašiusi išskirtinės šalyje šios trasos atkarpos – 9,2 kilometrų ilgio iki 10 metrų po žeme – tiesimo sostinės apskrityje sutartį. Šių darbų sąmata – 70,8 mln.

Premjerė Ingrida Šimonytė su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu antradienį aptars europinės vėžės geležinkelio linijos „Rail Baltica“ projekto eigą, vėluojančius darbus.  „Aptars apskritai projekto vykdymą, progresą, vėlavimus, rizikas ir rizikų valdymo priemones“, – BNS teigė Susisiekimo ministerija.

Dėl stipriai išbrangusio šimtmečio „Rail Balticos“ projekto Latviją jau drebina auksinių bėgių skandalas. Latvių politikai aiškinasi, kas atsakingas, kad reikalingos sumos išaugo kartais, kodėl vis dar netiesiami bėgiai ir iš kur reikės surasti trūkstamus milijardus? Nors Lietuvoje, priešingai nei Latvijoje, vėžė etapais jau tiesiama, tačiau projektas taip pat labai pabrango. Tik mūsų valdžia problemos nemato ir tyli – iš kur paims reikalingus milijardus iki šiol neaišku.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) ruošiasi europinės vėžės geležinkelio linijos „Rail Baltica“ ruožo nuo Panevėžio iki Lietuvos–Latvijos sienos projektavimui ir statybai. Preliminariais skaičiavimais, darbų rinkos kaina vertinama daugiau nei 0,5 mlrd. eurų (be PVM). Projektavimo ir rangos darbų pirkimą ketinama skelbti šių metų pabaigoje – dėl to LTG šiuo metu konsultuojasi su rinkos dalyviais.

Liepą įsigaliojo atnaujintos Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) gairės, kuriomis geležinkelių infrastruktūros projektas „Rail Baltica“ įtrauktas į bendrą Baltijos, Juodosios ir Egėjo jūrų koridorių. Nepriklausomas vertintojas „Boston Consulting Group“ įvertino, kad „Rail Baltica“ skatins Baltijos šalių integraciją į Europą, didins karinį mobilumą ir rems ilgalaikį regiono ekonomikos augimą, taip pat prisidės prie Ukrainos rekonstravimo.

Tiesiant europinės vėžės geležinkelio linijos „Rail Baltica“ atkarpą Panevėžio apylinkėse bus išsaugoti visi 23 sodų bendrijoje „Šilas“ esantys statiniai.

Seimas supaprastino privačios žemės paėmimo tvarką ypatingos valstybinės svarbos projektams – tai leis paspartinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybą bei kitų itin svarbių valstybei projektų įgyvendinimą.     Už tokias Ekonomikos komiteto pirmininko konservatoriaus Kazio Starkevičiaus inicijuotas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo pataisas balsavo 88 Seimo nariai, prieš buvo du, o 12 susilaikė.

Jau prieš daugiau nei metus paskelbus „Rail Baltica“ rangos darbų konkursą, bet vis dar neatrinkus rangovo, statybos ir kelių profesionalus vienijančių asociacijų atstovai įspėja, kad kyla pavojus projektui patirti fiasko. Anot jų, tokių liūdnai pagarsėjusių atvejų jau būta, tad sunku patikėti, kodėl vėl lipama ant to paties grėblio.

Ketvirtadienį parlamentas turėtų priimti galutinį sprendimą dėl Seimo nario Kazio Starkevičiaus inicijuoto Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo projekto, kuriuo būtų palengvintas žemės paėmimas „Rail Baltica“ projektui.

Seimo nariai, konservatoriai Andrius Kupčinskas ir Kazys Starkevičius tvirtina, kad atsižvelgiant į „Rail Baltica“ karinę svarbą ir nukeliamus jo įgyvendinimo terminus, projektas turėtų būti finansuojamas ne tik iš Europos Sąjungos (ES), bet ir kariniam mobilumui skirtų lėšų.

Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektui nuo 2017-ųjų pabrangus 2,6 karto, susisiekimo viceministrė sako, kad pagrindinė jo problema yra ne pinigai, o įgyvendinimo tempai.  Pasak Loretos Maskaliovienės, šiemet „Rail Baltica“ darbams Lietuvoje užtikrintas beveik 1,5 mlrd. eurų finansavimas, iš kurio panaudota 204 mln. eurų.  „Tempas yra pagrindinis klausimas – kaip paspartinti darbus, kad tie 1,5 mlrd. eurų būtų panaudoti kuo greičiau.

Jei Baltijos šalys nespės pastatyti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ iki 2030-ųjų, kils problemų dėl projekto finansavimo ir jo atsiperkamumo, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas „Rail Baltica“ vadina svarbiu karinio mobilumo projektu, kuriam būtina užtikrinti Europos Sąjungos (ES) finansavimą ir po 2027-ųjų – pasibaigus ES investicijų programai.

Vyriausybė trečiadienį nutarė skirti 25 hektarų (ha) valstybinio miško Jonavos rajone europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybai bei apie 1 ha – kariniam poligonui šalia Kazlų Rūdos.   Ministrų kabineto sprendimu 25,32 ha bus išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų plotų ir paversti kitomis naudmenomis.

Latvijos generalinė prokuratūra ėmėsi tirti asmenų, atsakingų už europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą, veiksmus. Pasak prokuratūros, galimi įtariamieji be reikiamo pritarimo priėmė įsipareigojimus valstybės biudžetui, sudarydami sutartis dėl geležinkelio tilto, pylimo ir centrinės keleivių stoties komplekso, taip pat „Rail Baltica“ stoties ir susijusios infrastruktūros statybos Rygos oro uoste.

Šiemet intensyvėja didžiausio trijų Baltijos šalių istorijoje geležinkelio infrastruktūros projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas. Lietuvos teritorijoje pasiekta didžiausia pažanga, viso darbai vyksta 29,4 km ruože, dar 84,9 km atkarpoje planuojami arba vykdomi sankasos darbų pirkimai, taip pat planuojami pirkimai dėl 168 km bėgių tiesimo. Geležinkelio sankasos statybos darbai ruože Kaunas–Latvijos siena įgauna pagreitį ir yra vis labiau matomi.

Amžiaus projektu vadinama europinė „Rail Baltica“ geležinkelio vėžė Baltijos šalims tampa auksine. Aiškėja, kad per septynerius metus projektas išbrango 4 kartus ir dabar jo kaina siekia beveik 24 milijardus eurų. Geležinkelių atstovai teisinasi, kad tai normalu, mat per 7 metus ypač pabrango žaliavos, be to, pirminis projektas aplipdytas dar naujais sumanymais.

Estijos, Latvijos ir Lietuvos audito institucijų atlikto bendro vertinimo duomenimis „Rail Baltica“ projektui kyla rizika, nes per 7 metus numatoma jo kaina išaugo 4 kartus, praneša Valstybės kontrolė. Pasak jos, atsižvelgiant į projekto apimtį, ilgainiui gali susidaryti net 10–19 mlrd. eurų jo biudžeto deficitas. Be to, gali dar labiau vėluoti ir jo įgyvendinimas.