rail baltica

Antradienį Latvijos vyriausybė iš principo sutiko, kad iki kitų metų lapkričio mėnesio būtų atlikta techninė ir ekonominė Rygos prijungimo prie „Rail Baltica“ magistralės analizė.

„Rail Baltica“ projektą įgyvendinanti bendrovė „LTG Infra“ paskelbė viešąjį pirkimą sankasos, inžinerinių statinių ir vietinės reikšmės kelių statybos darbams tolimesniame, 12,1 km ilgio, Šėtos-Ramygalos ruože, praneša LTG grupė. Spalį bendrovė jau pasirašė sutartį ir dėl rangos darbų Šėtos–Ramygalos 17,1 km ruože. „Vis labiau įsibėgėjantys realūs „Rail Baltica“ geležinkelio linijos tiesimo darbai brandžiausiame projekto ruože nuo Kauno Panevėžio link – gera ir laukta žinia.

Ministrų kabinetas leido pradėti žemės Panevėžyje išpirkimo visuomenės poreikiams procedūras, šiose teritorijose planuojant įrengti europinės vėžės „Rail Baltica“ infrastruktūrą. Šį Susisiekimo ministerijos projektą Vyriausybė priėmė trečiadienio posėdyje, pritarusi Panevėžio geležinkelio mazgo inžinerinės infrastruktūros vystymo specialiajam planui. Vakarinėje miesto dalyje šalia esamo transporto mazgo, aplinkkelio, planuojama įrengti „Rail Baltica“ tarptautinę keleivinę geležinkelio stotį.

Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomoji įstaiga (CINEA) ir trijų Baltijos šalių susisiekimo ministerijų įgaliota bendra įmonė „RB Rail AS“ projektui „Rail Baltica“ skyrė papildomą beveik 1,16 mlrd. eurų paramą.  „Svarbi ES parama leis tęsti ir spartinti vykstančius statybos darbus bei plėtoti būsimus projekto etapus.

Latvija negali sau leisti „Rail Baltica“ projekto, todėl jį reikia metams įšaldyti, kad būtų išspręsti visi finansiniai klausimai, pareiškė interviu naujienų agentūrai LETA šalies žemės ūkio ministras Armandas Krauzė. Jis pažymėjo, kad neteisinga planuoti „Rail Baltica“ projektą valstybiniu lygiu. Anksčiau buvo planuojama, kad projekto sąnaudos sudarys 1,9 mlrd. eurų, o dabar prognozuojama, kad jos sieks apie 10 mlrd. eurų.

Trečiadienį Ministrų kabinetas apsisprendė pritarti projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena inžinerinių sistemų ir regioninių stočių susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planui ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

„Rail Baltica“ sankasos, inžinerinių statinių ir vietinės reikšmės kelių statybos pratęstos nauju 17,1 km ruožu, praneša „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG). Šį projektą už beveik 98 mln. eurų atliks čekų įmonė „Eurovia CZ a.s.“, su partneriu AB „Eurovia Lietuva“, su kuriais „LTG Infra“ pasirašė ruožo Šėta–Ramygala pirmosios dalies rangos darbų sutartį.

Antradienį Kaune vyks pirmojo „Rail Baltica“ informacijos centro Lietuvoje atidarymas. Tai yra pilotinis projektas, kuris ateityje galės būti vystomas ir kitose geležinkelio stotyse. Jose infrastruktūros plėtotojas „LTG Infra“ įgyvendina stočių įveiklinimo programą.  Kaip nurodoma pranešime, Kaunas yra reikšmingas „Rail Baltica“ centras Lietuvoje. Nutiesus greitojo geležinkelio liniją Kauno tarptautinė stotis kasdien aptarnaus daugiau keleivių nei sostinė – apie 11 tūkst. traukiniautojų.

Miljardinio šimtmečio projekto „Rail Baltica“ krizė pasivijo ir Lietuvą. Susisiekimo ministras Marius Skuodis pripažįsta, kad ne tik latviai, bet ir mes nuo 2026 m. negausime europinio finansavimo. Maža to, projektui beprotiškai išbrangus iki 24 milijardų eurų, jau dairomasi ir į privatų verslą. Bet, jei privatus verslas imsis projekto, kainos dar labiau išsipūs. Lietuva dar tikisi išsisukti su paskolom, o latviai jau net svarsto variantą, jog europinė vėžė aplenktų Rygą.

Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto Estijoje įgyvendinimą koordinuojanti valstybės įmonė „Rail Baltic Estonia“ pranešė trečiadienį pasirašiusi išskirtinės šalyje šios trasos atkarpos – 9,2 kilometrų ilgio iki 10 metrų po žeme – tiesimo sostinės apskrityje sutartį. Šių darbų sąmata – 70,8 mln.

Premjerė Ingrida Šimonytė su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu antradienį aptars europinės vėžės geležinkelio linijos „Rail Baltica“ projekto eigą, vėluojančius darbus.  „Aptars apskritai projekto vykdymą, progresą, vėlavimus, rizikas ir rizikų valdymo priemones“, – BNS teigė Susisiekimo ministerija.

Dėl stipriai išbrangusio šimtmečio „Rail Balticos“ projekto Latviją jau drebina auksinių bėgių skandalas. Latvių politikai aiškinasi, kas atsakingas, kad reikalingos sumos išaugo kartais, kodėl vis dar netiesiami bėgiai ir iš kur reikės surasti trūkstamus milijardus? Nors Lietuvoje, priešingai nei Latvijoje, vėžė etapais jau tiesiama, tačiau projektas taip pat labai pabrango. Tik mūsų valdžia problemos nemato ir tyli – iš kur paims reikalingus milijardus iki šiol neaišku.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) ruošiasi europinės vėžės geležinkelio linijos „Rail Baltica“ ruožo nuo Panevėžio iki Lietuvos–Latvijos sienos projektavimui ir statybai. Preliminariais skaičiavimais, darbų rinkos kaina vertinama daugiau nei 0,5 mlrd. eurų (be PVM). Projektavimo ir rangos darbų pirkimą ketinama skelbti šių metų pabaigoje – dėl to LTG šiuo metu konsultuojasi su rinkos dalyviais.

Liepą įsigaliojo atnaujintos Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) gairės, kuriomis geležinkelių infrastruktūros projektas „Rail Baltica“ įtrauktas į bendrą Baltijos, Juodosios ir Egėjo jūrų koridorių. Nepriklausomas vertintojas „Boston Consulting Group“ įvertino, kad „Rail Baltica“ skatins Baltijos šalių integraciją į Europą, didins karinį mobilumą ir rems ilgalaikį regiono ekonomikos augimą, taip pat prisidės prie Ukrainos rekonstravimo.

Tiesiant europinės vėžės geležinkelio linijos „Rail Baltica“ atkarpą Panevėžio apylinkėse bus išsaugoti visi 23 sodų bendrijoje „Šilas“ esantys statiniai.

Seimas supaprastino privačios žemės paėmimo tvarką ypatingos valstybinės svarbos projektams – tai leis paspartinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybą bei kitų itin svarbių valstybei projektų įgyvendinimą.     Už tokias Ekonomikos komiteto pirmininko konservatoriaus Kazio Starkevičiaus inicijuotas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo pataisas balsavo 88 Seimo nariai, prieš buvo du, o 12 susilaikė.

Jau prieš daugiau nei metus paskelbus „Rail Baltica“ rangos darbų konkursą, bet vis dar neatrinkus rangovo, statybos ir kelių profesionalus vienijančių asociacijų atstovai įspėja, kad kyla pavojus projektui patirti fiasko. Anot jų, tokių liūdnai pagarsėjusių atvejų jau būta, tad sunku patikėti, kodėl vėl lipama ant to paties grėblio.

Ketvirtadienį parlamentas turėtų priimti galutinį sprendimą dėl Seimo nario Kazio Starkevičiaus inicijuoto Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo projekto, kuriuo būtų palengvintas žemės paėmimas „Rail Baltica“ projektui.

Seimo nariai, konservatoriai Andrius Kupčinskas ir Kazys Starkevičius tvirtina, kad atsižvelgiant į „Rail Baltica“ karinę svarbą ir nukeliamus jo įgyvendinimo terminus, projektas turėtų būti finansuojamas ne tik iš Europos Sąjungos (ES), bet ir kariniam mobilumui skirtų lėšų.

Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektui nuo 2017-ųjų pabrangus 2,6 karto, susisiekimo viceministrė sako, kad pagrindinė jo problema yra ne pinigai, o įgyvendinimo tempai.  Pasak Loretos Maskaliovienės, šiemet „Rail Baltica“ darbams Lietuvoje užtikrintas beveik 1,5 mlrd. eurų finansavimas, iš kurio panaudota 204 mln. eurų.  „Tempas yra pagrindinis klausimas – kaip paspartinti darbus, kad tie 1,5 mlrd. eurų būtų panaudoti kuo greičiau.

Jei Baltijos šalys nespės pastatyti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ iki 2030-ųjų, kils problemų dėl projekto finansavimo ir jo atsiperkamumo, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas „Rail Baltica“ vadina svarbiu karinio mobilumo projektu, kuriam būtina užtikrinti Europos Sąjungos (ES) finansavimą ir po 2027-ųjų – pasibaigus ES investicijų programai.

Vyriausybė trečiadienį nutarė skirti 25 hektarų (ha) valstybinio miško Jonavos rajone europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybai bei apie 1 ha – kariniam poligonui šalia Kazlų Rūdos.   Ministrų kabineto sprendimu 25,32 ha bus išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų plotų ir paversti kitomis naudmenomis.

Latvijos generalinė prokuratūra ėmėsi tirti asmenų, atsakingų už europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą, veiksmus. Pasak prokuratūros, galimi įtariamieji be reikiamo pritarimo priėmė įsipareigojimus valstybės biudžetui, sudarydami sutartis dėl geležinkelio tilto, pylimo ir centrinės keleivių stoties komplekso, taip pat „Rail Baltica“ stoties ir susijusios infrastruktūros statybos Rygos oro uoste.

Šiemet intensyvėja didžiausio trijų Baltijos šalių istorijoje geležinkelio infrastruktūros projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas. Lietuvos teritorijoje pasiekta didžiausia pažanga, viso darbai vyksta 29,4 km ruože, dar 84,9 km atkarpoje planuojami arba vykdomi sankasos darbų pirkimai, taip pat planuojami pirkimai dėl 168 km bėgių tiesimo. Geležinkelio sankasos statybos darbai ruože Kaunas–Latvijos siena įgauna pagreitį ir yra vis labiau matomi.

Amžiaus projektu vadinama europinė „Rail Baltica“ geležinkelio vėžė Baltijos šalims tampa auksine. Aiškėja, kad per septynerius metus projektas išbrango 4 kartus ir dabar jo kaina siekia beveik 24 milijardus eurų. Geležinkelių atstovai teisinasi, kad tai normalu, mat per 7 metus ypač pabrango žaliavos, be to, pirminis projektas aplipdytas dar naujais sumanymais.

Estijos, Latvijos ir Lietuvos audito institucijų atlikto bendro vertinimo duomenimis „Rail Baltica“ projektui kyla rizika, nes per 7 metus numatoma jo kaina išaugo 4 kartus, praneša Valstybės kontrolė. Pasak jos, atsižvelgiant į projekto apimtį, ilgainiui gali susidaryti net 10–19 mlrd. eurų jo biudžeto deficitas. Be to, gali dar labiau vėluoti ir jo įgyvendinimas.

Didindama europinės vėžės „Rail Baltica“ linijos statybos Lietuvoje apimtis, LTG grupė šiemet pasirašys sutartis dėl naujų geležinkelio sankasos ruožų ir darbų vykdymo maždaug 70 km ilgio atkarpoje. Planuojama, kad kitąmet sankasos darbų įrengimas plėsis dar 49 km atkarpa Panevėžio link.   Šiuo metu statybų darbai vyksta dviejose ruožo atkarpose Latvijos sienos link – 10 km atkarpoje Šveicarija–Žeimiai ir 17,7 km atkarpoje Žeimiai–Šėta.

Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ Estijos dalies tiesimo kaina išaugo 3,7-3,8 mlrd. eurų, 2023 metų pradžios duomenimis, rodo Klimato ministerijos vyriausybei pateiktos ataskaitos duomenys. Joje nurodoma, jog palyginti su 2016-2017 metais, ši sąmata padidėjo apytikriai 35 proc., pirmiausia dėl priežasčių, susijusių su Rusijos invazija į Ukrainą bei COVID-19 pandemijos padariniais.

Antradienio vidudienį Daukanto aikštėje prie Prezidentūros keliolika vadinamosios „Rail Baltica“ viešojo intereso gynimo grupės aktyvistų susirinko į piketą, taip išreikšdami kritiką  šio geležinkelio transporto projekto įgyvendinimo planams Panevėžio rajone. Susirinkusieji buvo nešini plakatais bei buvo parengę stendą, kuriame žmonės galėjo susipažinti su informacija apie projekto įkainius, ketinamas statyti stotis ir geležinkelius.

Panevėžio rajono gyventojai antradienį Vilniuje, prie Prezidentūros protestuos dėl europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto rengėjų siūlomų Panevėžio mazgo sprendinių. Šį mazgą sudaro tarptautinė keleivių stotis vakarinėje miesto dalyje bei papildomas miestą kertantis beveik 23 kilometrų ilgio kelio ruožas.

Latvijai paraginus Lietuvą ir Estiją susitarti dėl traukinių europinio geležinkelio linijai „Rail Baltica“ pirkimo, susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad šiuo metu svarbiausia rūpintis vėžės statyba. „Svarbiausia dabar susikoncentruoti į vėžės statybą. Mes turime rodyti progresą. (...) Mums reikia darbų masto dar didesnio ir dar greičiau, ir ne tik Lietuvoje, bet Latvijoje ir Estijoje.

Vienai didžiausių šalies statybos kompanijų „Autokausta“ nepavyko prisiteisti 1,15 mln. eurų delspinigių iš Vokietijos kapitalo Estijos įmonės „Leonhard Weiss RTE“, vėlavusiai sumokėti Lietuvos įmonei už europinio geležinkelio „Rail Baltica“ atšakos Kaunas–Palemonas statybą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) kovo 28 dieną galutinai atmetė „Autokaustos“ ieškinį dėl delspinigių, nes šis klausimas laikomas išspręstu kitoje byloje, kur bendrovės ginčijosi dėl neapmokėtų darbų.

Latvija ragina Lietuvą ir Estiją pasirašyti susitarimą dėl traukinių būsimam europinės vėžės geležinkeliui „Rail Baltica“ pirkimo, pranešė Latvijos susisiekimo ministerija. Skelbiama, jog Latvijos susisiekimo ministras Kasparas Briškenas išsiuntė kvietimus savo kolegoms Lietuvoje ir Estijoje gegužės 29-ąją susitikti Taline ir aptarti projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą, įskaitant traukinių pirkimo bei infrastruktūros valdymo klausimus.

Tęsiant tris Baltijos šalis su Lenkija sujungsiančio greitojo geležinkelio „Rail Baltica“ statybas, Jonavos rajone beveik 30-ies kilometrų atkarpoje statoma geležinkelio sankasa ir inžineriniai statiniai.  Statybų darbai vyksta dvejose ruožo atkarpose Latvijos sienos link – 10 km atkarpoje Šveicarija–Žeimiai ir 17,7 km atkarpoje Žeimiai–Šėta, pranešė LTG grupė.

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų tikisi, kad įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą pagerės susisiekimas su Europa ir bus galima dažniau rinktis keliones traukiniu, rodo bendrovės „Spinter Research“ atlikta visuomenės apklausa. Tyrimo duomenimis, 77 proc. gyventojų sako, kad naujas tarptautinis geležinkelis „Rail Baltica“ yra Lietuvai reikalingas projektas. Tuo metu projekto nenaudą šaliai įvardijo 6 proc. 59 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų, 3 proc.

Susisiekimo ministerija ruošiasi išpirkti žemę, reikalingą europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ tiesimui nuo sienos su Lenkija iki Jiesios šalia Kauno ir ieško turto vertintojų. Ministerija šią savaitę paskelbė turto vertinimo konkursą. Laimėtojas turės įvertinti 144 žemės sklypus Kalvarijų, Marijampolės, Prienų rajono, Kazlų Rūdos ir Kauno rajono teritorijose.

Už „Rail Baltica“ geležinkelio Lietuvos teritorijoje statybas atsakinga „LTG Infra“ pradėjo konsultacijas su rinka dėl planuojamo viršutinės geležinkelio kelio konstrukcijos įrengimo darbų pirkimo ruože nuo Kauno Latvijos sienos link. „Latvijos link bus nutiesta beveik 170 km ilgio geležinkelio linija, kuria keleiviniai traukiniai važiuos iki 249 km/h greičiu.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis su Lenkijos vicepremjeru ir infrastruktūros ministru pirmadienį aptars naujus krovinių gabenimo koridorius tarp Baltijos jūros šalių uostų ir Ukrainos, strateginių kelių ir geležinkelių projektų „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ įgyvendinimą, pranešė ministerija.

Vyriausybė patvirtino europinės vėžės projekto „Rail Baltica“ Kauno geležinkelio mazgo infrastruktūros vystymo planą. Trečiadienį vykusiame posėdyje taip pat nutarta pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. „Kauno geležinkelio mazgas apjungs geležinkelių kelius, kurie Kauną apjuos iš pietinės ir šiaurinės pusių, apims Kauno geležinkelio stotį ir Kauno intermodalinio terminalo prieigas.

Vyriausybė trečiadienį turėtų patvirtinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ Kauno geležinkelių mazgo infrastruktūros vystymo planą. Jį patvirtinus būtų pradėtas žemės paėmimas visuomenės poreikiams, rašoma Susisiekimo ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte.  Įgyvendinti planą numatoma iki 2029 metų rugpjūčio vidurio. Tam reikės išpirkti 204 privačius žemės sklypus, iš kurių numatoma panaudoti apie 39,1 ha ploto, taip pat 323 pastatus.

Baltijos šalių nesutarimų dėl europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ neliko, teigia Seimo Europos komiteto pirmininkė. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad projekto svarba Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vertinama vienodai.

Europinio geležinkelio „Rail Baltica“ atšakos Kaunas-Palemonas statybos generalinė rangovė – Vokietijos kapitalo Estijos įmonė „Leonhard Weiss“ vienai didžiausių šalies statybos kompanijų „Autokausta“ turi sumokėti daugiau nei 120,6 tūkst. eurų už atliktus, bet neapmokėtus darbus bei 6 proc. metų palūkanas, galutinai nusprendė teismas. „Leonhard Weiss“ siekė, kad Lietuvos Aukščiausiais Teismas peržiūrėtų nutartį, kuria ji įpareigota sumokėti 120 tūkst.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ ir europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ vystytojai sutarė dėl elektros perdavimo tinklo parengimo elektrifikuoti naują geležinkelį. „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis sako, kad susitarimas padės pasirengti vėžės elektrifikavimui.

Siekiant paspartinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ tiesimą, Seimas leido kirsti vėžei trukdančius miškus.   Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Miškų įstatymo pataisas: už balsavo 77 Seimo nariai, susilaikiusių ir balsavusių prieš nebuvo.  „Tiesiamas „Rail Baltica“ geležinkelis, reikia nutiesti kelią, reikia paimti žemę ir paskui ją sutvarkyti, kai bus nutiestas geležinkelis“, – teigė Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.

Pastangos padėti Rusijos užpultai Ukrainai išgabenti savo žemės ūkio produkciją atskleidė nepakankamas Baltijos šalių transporto galimybes, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Taline paraginęs spartinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ įgyvendinimą.  „Mūsų pastangos padėti Ukrainai transportuoti žemės ūkio produktus parodė nepakankamus jungčių pajėgumus Baltijos šalyse.

Energetikos ir susisiekimo ministrai sako, kad elektros jungties „Harmony Link“ sausumoje bei europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektai bus ypač susiję Lenkijos pusėje. Todėl, pasak Mariaus Skuodžio, dabar Lietuvai ir Lenkijai svarbu susiderinti, jog šalių geležinkelio vėžės būtų susijungtos iki 2028 metų.

„Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros valdymo įmonė  „LTG Infra“ ieško europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ atkarpos tarp Kauno ir sienos su Lenkija projektuotojo.  „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas Dovydas Palaima sako, kad projektuotojo pradėta ieškoti anksčiau nei planuota, o tai lėmė sklandžios žemės sklypų išpirkimo procedūros.

Preliminarios 125 mln. eurų vertės europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ Kauno ir Panevėžio depų statybos projekto žemės paėmimą visuomenės poreikiams suprojektuos ir įgyvendins konkursą laimėjusios bendrovės „Kelprojektas“ ir „Atamis“.  Susisiekimo ministerija ir už geležinkelio statybas Lietuvoje atsakinga įmonė „LTG Infra“ su įmonėmis gruodžio pradžioje  pasirašė 620 tūkst.

Energetikos ministras Dainius Kreivys atsisako planų Lietuvą su Lenkija sujungti elektros kabeliu jūros dugne aplink Kaliningrado sritį. Dabar ministras ruošiasi jungtį tiesti šalia geležinkelio „Rail Baltica“. Šį projektą esą bus įmanoma įgyvendinti dar šiame dešimtmetyje ir viliamasi, kad jis kainuos mažiau nei pusantro milijardo eurų, kurių užsiprašė užsienio kompanijos už povandeninį kabelį.