rail baltica

Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio projekto „Rail Baltic“ įgyvendinimą koordinuojanti įmonė „RB Rail“ pranešė pasirašiusi paskutines dvi geležinkelio atkarpų Latvijoje projektavimo sutartis. Pasak pranešimo, 45 kilometrų ilgio „Rail Baltica“ atkarpą nuo Misos gyvenvietės iki Lietuvos pasienio per 24 mėnesius už 6,9 mln.

Kilus grėsmei, kad projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą koordinuojančios įmonės „RB Rail“ veiklai šiemet pritrūks lėšų, Lietuvos bendrovė „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ įmonei perves 2,1 mln. eurų. Abi įmonės pasirašė tokios vertės projekto valdymo, koordinavimo ir palaikymo paslaugų sutartį. Tokiu būdu Lietuva pirmoji įvykdys savo įsipareigojimą užtikrinti bendros įmonės veiklą šiais metais, pranešė Susisiekimo ministerija.

Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus komandą netrukus turėtų papildyti ketvirtas viceministras. Vyriausybė trečiadienį svarstys ministerijos siūlymą įsteigti dar vieno viceministro pareigybę.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Baltijos šalys artėja prie bendro sprendimo nepirkti elektros iš Lietuvos pašonėje statomos Astravo atominės elektrinės. Baltijos šalių ministrai pirmininkai penktadienį Taline aptarė Baltijos šalių energetikos rinkos vystymą. „Džiugina, kad artėjame prie bendros Baltijos šalių pozicijos nepirkti elektros iš nesaugios Astravo atominės elektrinės“, – po susitikimo išplatintame pranešime sakė S. Skvernelis.

Dalis Seimo narių mano, kad europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektą Lietuva, Latvija ir Estija turėtų vystyti pagal dabartinį modelį ir ateityje nekurti naujos infrastruktūros valdymo įmonės su platesnėm funkcijom.  Šį klausimą penktadienį aptarė Seimo Europos reikalų komiteto darbo grupė dėl „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo. Jos pirmininkas, Seimo narys „socialdarbiečių“ lyderis Gediminas Kirkilas sako, kad yra du galimi „Rail Baltica“ projekto vystymo modeliai.

Estijos, Latvijos ir Lietuvos auditorių atliktas auditas europinės vėžės geležinkelio projekto „Rail Baltica“ įgyvendinime nustatė valdymo trūkumų, dėl kurių kyla rizika, jog bus viršytas sutartas biudžetas, o pats projektas nebus įgyvendintas laiku iki 2026 metų. Valstybės kontrolės pranešime teigiama, kad projektų vykdytojams iki šiol nepavyko laikytis sutarto veiklos laiko grafiko ir numatyto biudžeto.

Europinės vėžės geležinkelio projekto „Rail Baltica“ ruožo Kaunas–Vilnius komunikacijų planą ir poveikio aplinkai vertinimą už 2,5 mln. eurų (su PVM) rengs tarptautinės inžinerijos įmonės „Sweco Lietuva“ ir Vokietijos „DB Engineering & Consulting“. Pagal Susisiekimo ministerijos, „Lietuvos geležinkelių“ bei įmonių atstovų pirmadienį pasirašytą sutartį iki 2021 metų pabaigos bus parengtas naujas ruožo, kuriuo traukiniai galės važiuoti iki 249 kilometrų per valandą greičiu...

Estijos valstybės kontrolė, atlikusi Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo Estijoje auditą, pranešė abejojanti, ar jį pavyks pabaigti laiku, tai yra 2026 metais. Audito ataskaitoje teigiama, projekto darbų Estijoje užbaigimo terminai pradelsti arba gali būti pradelsti vidutiniškai dvejais metais, o dalies darbų sąmatos gali išaugti.

Trijų Baltijos šalių įgyvendinamo europinės vėžės geležinkelio projekto „Rail Baltica“ padėtis yra kritinė dėl blogo korporatyvinio valdymo ir interesų konflikto, pareiškė bendros įmonės „RB Rail“ darbuotojai. „Esame labai susirūpinę tuo, kad dosniai Europos Sąjungos finansuojamas projektas „Rail Baltica“ dėl blogo korporatyvinio valdymo ir interesų konflikto atsidūrė kritinėje padėtyje“, – rašoma 62 darbuotojų pareiškime.

Nors planuota traukinių eismą tarp Kauno geležinkelio stoties ir Palemono atnaujinti dar vasaros pabaigoje, terminas pratęstas iki rudens pabaigos. Kaip portalui tv3.lt sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovė skaudai Justina Molytė, „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės tiesimo darbai pratęsti, todėl traukiniu Kauną kaip įprastai pasieksime ne anksčiau nei rudens pabaigoje. Tikimasi, kad įprastu grafiku traukiniai pradės kursuoti nuo lapkričio antros pusės.

Globalūs klimato pokyčiai gali turėti esminės įtakos Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ geležinkelio tiesimui, priežiūrai ir eksploatavimui. Tokią išvadą padarė šio projekto įgyvendinimą koordinuojančios Baltijos valstybių bendros įmonės „RB Rail“ užsakytą atitinkamą tyrimą atlikę ekspertai.

Traukinių eismą tarp Kauno ir Palemono žadama atnaujinti vėliau nei planuota anksčiau – iki spalio pabaigos. „Lietuvos geležinkeliai“ žada, jog iki tol keleivius šiuo maršrutu nemokamai veš papildomi specialūs autobusai – vietoj 12-os važinės 18 autobusų. Anksčiau skelbta, jog eismas bus uždarytas iki rudens.

Naujasis susisiekimo ministras, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Jaroslavas Narkevičius sako, kad stengsis savo darbais paneigti kritikų nuogąstavimus, ir žada aktyviai vykdyti kovą su korupcija. Interviu BNS jis davė trečiadienį, pirmąją jo darbo dieną naujame poste, po darbo valandų. Kaip praėjo pirma diena ministerijoje? Tikiuosi, neišgąsdinau žmonių, netikėtumų nebuvo, buvo malonūs darbiniai pokalbiai, susitikimai su naujais žmonėmis, susipažinimas.

Tarp sostinės geležinkelio ir autobusų stočių esantis transporto žiedas buvo pertvarkytas vos prieš dvejus metus. Tačiau jau kitąmet ši teritorija bus tvarkoma iš naujo. Dar po kelerių metų neatpažįstamai turėtų pasikeisti visas stoties rajonas. Planuojama, kad iki 2025 m. Vilnių pasieks europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkelio atšaka. Iki to laiko tikimasi sutvarkyti visą stoties rajoną. Apie šiems darbams skirtą projektą „Connect Vilnius“ buvo paskelbta dar metų pradžioje.

Premjeras Saulius Skvernelis antradienį pasveikino buvusį Lenkijos ministrą pirmininką ir valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vadovą Jaroslawą Kaczynskį su 70-mečiu. „Didžiai vertiname Jūsų asmeninį indėlį į Lietuvos ir Lenkijos broliško bendradarbiavimo stiprinimą. Džiaugiuosi suintensyvėjusiais abiejų valstybių vadovų susitikimais, vystomu parlamentiniu bendradarbiavimu, bendromis iniciatyvomis užsienio ir saugumo politikoje“, – laiške J. Kaczynskiui rašė premjeras.

Siekiant greitesnio europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ ir kitų svarbių valstybei projektų įgyvendinimo, Seimas supaprastino žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Seimas ketvirtadienį priėmė Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo pataisas: už balsavo 73 Seimo nariai, o vienas parlamentaras susilaikė. Dabar žemės paėmimo procedūras atlieka Nacionalinė žemės tarnyba ir jos padaliniai rajonuose.

Dėl „Rail Baltica“ projekto numatytų geležinkelio darbų rytoj ruože nuo Palemono iki Kauno geležinkelio stoties stabdomas traukinių eismas. Keleiviai vykstantys į Vilnių arba iš jo turės keliauti ne nuo geležinkelio stoties, o nuo Palemono traukinių stotelės. Tokiems tarpmiestinio susisiekimo pokyčiams ruošiasi autobusų atstovai, besitikintys padidėjusio keleivių srauto. Apie stoties ir vežėjų pasiruošimą, turimą patirtį dalinasi Kauno autobusų stoties vadovė Laima Pakusienė.

Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo Estijoje koordinatorė „Rail Baltic Estonia“ paskelbė preliminarius keleivinių traukinių kursavimo iš Talino planus. Kelionė iš Talino į Vilnių truktų 3 val. 38 min., į vieną pusę kainuotų maždaug 76 eurus. Pranešime spaudai teigiama, jog „Rail Baltica“, pradėjusi veikti 2026-aisiais, turėtų sujungti Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą.

Kauno geležinkelio mazgo atkarpoje Kaunas-Palemonas ketvirtadienį pradedami pagrindiniai europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ tiesimo darbai. Visoje atkarpoje laikinai uždarius traukinių eismą, bus rekonstruojamas Kauno geležinkelio tunelis, naikinama probleminė Amalių pervaža, o vietoj jos statomas didžiausias „Rail Baltica“ projekto infrastruktūrinis statinys – keturių arkų požeminis tunelis automobiliams, pėstiesiems ir dviratininkams, pranešė "Lietuvos geležinkeliai". Ketvirtadienį Am...

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ruošiasi tolesnei europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybai. Paruošiamieji darbai apima ruožo nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Kauno (Jiesios) modernizavimą, Kauno geležinkelių mazgo plėtrą bei infrastruktūros priežiūros depų statybą. „Lietuvos geležinkeliai“ šią savaitę konsultavosi su rinkos dalyviais. Vėliau bus skelbiami infrastruktūros vystymo planų ir poveikio aplinkai vertinimo konkursai.

Dėl gegužę prasidėsiančių „Rail Baltica“ didelės apimties darbų (pradžia – gegužės 22 d.) vasarą bus sustabdytas traukinių eismas nuo Palemono iki Kauno geležinkelio stoties, todėl maršruto Vilnius–Kaunas traukiniai važiuos tik iki Palemono ir atgal, skelbiama pranešime spaudai. „Nepaisant numatomos eismo pertraukos, pasirūpinsime keleiviais.

Numatyta, kad greitieji „Rail Baltica“ traukiniai iš Talino į Varšuvą ir iš Talino į Vilnių pradėjus veikti linijai kursuos keturis kartus per dieną, o dešimties metų laikotarpyje šis skaičius išaugs iki šešių traukinių. Papildomai, Vilnius-Kaunas-Varšuva maršrutu per dieną kursuos net iki 10 traukinių. Todėl, „Rail Baltica“ užtikrins greitųjų traukinių susisiekimą tarp Baltijos šalių sostinių kas dvi valandas.

Susisiekimo ministerija siūlo, kad geležinkelio ruožas iš Mažeikių į Rengę nebūtų laikomas svarbiu nacionaliniam saugumui. Toks sprendimas atvertų kelią „Lietuvos geležinkeliams“ pasirašyti sutartį su ruožo atstatymo konkurso laimėtoju, išvengiant vyriausybinės komisijos patikros.

2026 metais, nutiesus europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“, traukiniai iš Talino į Vilnių kursuos keturis kartus per dieną, o dar po 10 metų išaugs – šešis kartus. Tuo metu iš Vilniaus į Varšuvą per Kauną kursuos iki 10 traukinių.

Traukiniais greitai pasiekti Lenkijos miestų negalėsime tol, kol to nenorės patys lenkai, tvirtina Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docentas Andrius Jaržemskis. Šiandien geležinkeliu nukeliauti į Lenkijos miestą Bialystoką iš Kauno užtrunka kone penkias valandas. Tikėtina, kad tokiu greičiu turėsime tenkintis dar bent keletą metų. Kol Lietuvos pusėje nemažai „Rail Baltica“ darbų jau atlikta, pas kaimynus – apstu trikdžių. Nuo 4 valandų 18 minučių iki kone penkių valandų.

  Lietuvos oro uostų ir kelių infrastruktūra pradeda braškėti, todėl ją būtina atnaujinti, sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Pasak jo, Vilniaus oro uosto atnaujinimas yra minimalus uždavinys, kurį valstybė privalo atlikti. Kartu jis kalbėjo, kad kelių priežiūrai Lietuvoje yra skiriama per mažai lėšų.   „Oro transporto infrastruktūra jau braška, nes ji buvo planuota mažesniems keleivių srautams.

Kauno rajone baigta tiesti europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ atkarpa, kuria ateityje važiuos krovininiai traukiniai. Beveik 9 kilometrų ilgio atkarpą nuo Jiesios iki Rokų už 12,9 mln.

Europinės vėžės „Rail Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Palemono statybas prižiūrės Vokietijos geležinkelių projektavimo bendrovė EPG. Įmonė rugsėjo 27 dieną pasirašė 164,5 tūkst. eurų (su PVM) vertės sutartį su „Lietuvos geležinkeliais“, nurodoma viešojo pirkimo ataskaitoje. Konkurse taip pat dalyvavo bendrovės „Statybų techninė priežiūra“, paslaugas siūliusi už 228,7 tūkst. eurų, bei „TAEM projektų valdymas“ – 308,5 tūkst. eurų.

„Rail Baltica" projektą įgyvendinančios bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ laikinasis vadovas Ignas Degutis sako, kad projekto partnerės mato bendrą tikslą – nutiesti europinės vėžės geležinkelį, tačiau jo siekia skirtingais būdais. „Man svarbiausia, kad būtų pilnas projekto finansavimas ir iš visų pusių būtų žiūrima į priekį.

Europinio geležinkelio statybos projektą „Rail Baltica“ įgyvendinančios Baltijos šalių bendros įmonės „RB Rail“ vadovė Baiba Rubesa, sulaukusi dalies akcininkų nepasitenkinimo, įteikė atsistatydinimo pareiškimą. Trejus metus bendrovei „RB Rail“ vadovavusios B. Rubesos kadencija baigiasi kitą mėnesį. Šių metų vasarį „RB Rail“ akcininkai iš Estijos ir Lietuvos išreiškė nepasitikėjimą B. Rubesa – jie nebuvo patenkinti jos darbu ir teigė, kad reikalingi pokyčiai.

Lietuvos, Estijos ir Latvijos aukščiausiosios audito institucijos pradėjo europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto vidaus kontrolės sistemos ir viešųjų pirkimų valdymo auditą. Audito metu bus vertinama, ar „Rail Baltica“ pirkimų ir sutarčių sudarymo modeliai yra pakankamai efektyvūs, kad būtų užtikrintas rezultatyvus ir ekonomiškas projekto įgyvendinimas, teigiama Valstybės kontrolės pranešime.

Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų regiono lyderiai patvirtino prioritetinį infrastruktūros projektų sąrašą, į kurį įtraukti Lietuvai svarbūs projektai – Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su kontinentine Europa, dujų jungtis su Lenkija (GIPL), „Via Baltica“, „Rail Baltica“, traukinys „Viking“. Pasak Lietuvos prezidentūros, sąrašas padės sujungti 12 regiono valstybių moderniomis energetinėmis, transporto ir skaitmeninėmis jungtimis.

Žemių savininkai piktinasi, kad valstybė už menką kainą išperka sklypus, paimtus greitaeigiam geležinkeliui „Rail Baltica“ tiesti, o būsimus nuostolius netekus žemės, kuri daugeliui yra mažesnis ar didesnis pajamų šaltinis, – ignoruoja. Kai kurie savininkai yra pasišovę nenuleisti rankų ir dar pakovoti dėl didesnių kompensacijų.

Vienai didžiausių Lietuvos kelių ir tiltų statybos bendrovių "Kauno tiltai" ir antrinei "Lietuvos geležinkelių" įmonei Geležinkelio tiesimo centras (GTC) teisme nepavyko užginčyti beveik 55 mln. eurų vertės europinės vėžės geležinkelio "Rail Baltica" atkarpos nuo Kauno iki Palemono statybos rangovo konkurso rezultatų.

Lietuva ir dar penkios Europos šalys sutarė bendradarbiauti, įgyvendinant svarbius transporto projektus – europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“, tarptautines automagistrales „Via Baltica“ ir „Via Carpatia“. Ekonomikos forume Lenkijoje, Krynicoje, šešių šalių – Lietuvos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Ukrainos ir Vengrijos – transporto ministrai pasirašė tai numatančią bendrą deklaraciją, pranešė Susisiekimo ministerija.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, jog Lietuvoje nebus statomas naujas oro uostas, nes tai kainuotų itin brangiai. Naujo oro uosto idėja svarstyta pernai, tačiau Lietuvos oro uostų vystymo strateginio plano gairėse jos atsisakyta. Jose numatoma išplėsti ir su europine geležinkelio vėže „Rail Baltica“ sujungti Kauno oro uostą, o į visų trijų – Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų – plėtrą iki 2028 metų investuoti apie 700 mln. eurų.

Vyriausybė prognozuoja, kad iki 2028 metų į Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų plėtrą bus investuota apie 700 mln. eurų. Šalyje planuojama ir toliau išlaikyti 3 tarptautinių oro uostų tinklą. „Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai ateityje pagal poreikius galės būti plečiami moduliniu principu, užtikrinant nepertraukiamą šių oro uostų veiklą ir nesukeliant nepatogumų keleiviams ar oro linijoms“, – Vyriausybės pranešime spaudai teigė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Vilniuje planuojant iš esmės pertvarkyti geležinkelio stoties rajoną, miesto savivaldybė pradėjo teritorijos tarp Panerių, Geležinkelio, Stoties ir Seinų gatvių detaliojo plano rengimą.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ iki 2030 metų ketina investuoti 7 mlrd. eurų ir pasiekti 725 mln. eurų apyvartą – 60 proc. didesnę nei pernai. Įmonės pelnas, prognozuojama, per 12 metų padvigubės. „Lietuvos geležinkelių“ misija – sujungti žmones ir verslui geresnei ateičiai. (...) Norime kurti vidinę pergalės ir laimėtojų kultūrą. Veikiama tarptautinėje konkurencingoje aplinkoje, kur yra daug iššūkių ir daug galimybių.

Lenkija turėtų laiku užbaigti visus europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ tiesimo darbus jos teritorijoje, įsitikinę du aukšto rango Europos Komisijos (EK) pareigūnai. EK Mobilumo ir transporto direktorato vadovas Henrikas Hololei (Henrikas Hololėjus) BNS Liublianoje sakė neturintis abejonių, kad Lenkija visus su „Rail Baltica“ susijus darbus baigs laiku. „Aš visiškai neturiu abejonių. Aš mačiau įsipareigojimą iš lenkų pusės.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ iki 2030 metų ketina investuoti beveik 7 mlrd. eurų. Didžiausia investicija – europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica“. Įmonės valdyba patvirtino ilgalaikių investicijų planą į geležinkelių plėtrą, modernizavimą ir pajėgumų didinimą, pranešė bendrovė. „Tai esminis visos įmonių grupės valdymo pokytis. Investicijos, jų valdymas ir prioritetų nustatymas iki šiol grupėje nebuvo vykdytas nuosekliai.

Europinės vėžės geležinkelio projektą „Rail Baltica“ įgyvendinančios bendros trijų Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ stebėtojų taryba ketvirtadienį spręs, ar atleisti iš pareigų bendrovės vadovę Baibą Rubesą. Lietuvos susisiekimo ministras Rokas Masiulis BNS trečiadienį sakė, jog daugumai akcininkų nepasitikint, vadovė turėtų pasitraukti. „RB Rail“ akcininkai iš Lietuvos ir Estijos vasario pradžioje išreiškė nepasitikėjimą B. Rubesa – jie nėra patenkinti jos darbu ir mano, kad reikalingi pokyčiai.

Europinės vėžės geležinkelio projektą „Rail Baltica“ įgyvendinančios bendros trijų Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ stebėtojų tarybai ketvirtadienį ketinant spręsti dėl įmonės vadovės Baibos Rubesos galimybių toliau dirbti, Lietuvos susisiekimo ministras sako, jog daugumai akcininkų nepasitikint, vadovas turėtų pasitraukti. Tačiau Rokas Masiulis pabrėžia, jog projektas ir jo sėkmė yra svarbiau nei vadovas, todėl nepaisant konflikto, darbas turi vykti toliau.

Baltijos šalių susisiekimo viceministrai trečiadienį Rygoje aptars milijardinės vertės europinės vėžės geležinkelio projekto „Rail Baltica“ eigą. „Bus aptarta projekto pažanga ir įgyvendinimo grafiko laikymasis“, – BNS sakė susisiekimo ministro atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė. Ketvirtadienį „Rail Baltica“ projektą įgyvendinančios bendros trijų Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ stebėtojų taryba spręs dėl įmonės vadovės Baibos Rubesos tolesnio darbo.

Pastatyti visiškai naują oro uostą Lietuvai gali kainuoti apie 1 mlrd. eurų, o projekto įgyvendinimas užtruktų maždaug dešimt metų, sako naujasis tris šalies oro uostus valdančios valstybės įmonės Lietuvos oro uostai vadovas Marius Gelžinis. „Remiantis kitų šalių projektais, (kaina – BNS) gali siekti ir 1 mlrd. eurų. Čia su visu pasiruošimu, infrastruktūra bei žemės darbais“, – interviu BNS sakė nuo kovo pradžios Lietuvos oro uostams vadovaujantis M. Gelžinis.

Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ketvirtadienio vakarą susitiko į Vilnių atvykusiu Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu (Mateušu Moraveckiu). Politikai derėjosi prieš oficialų dvišalį susitikimą penktadienį, Vilniuje vėliau vyko ir susitikimas tarp Baltijos šalių ir Lenkijos premjerų. Ketvirtadienio vakaro susitikime susitikime diplomatai ir patarėjai nedalyvavo, žiniasklaidai apie jį nebuvo pranešta.

Varšuvoje viešintis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ketvirtadienį pasakė kalbą Lenkijos parlamente. Parlamento vadovas pristatė Lietuvos lenkų tautinės bendrijos padėtį ir paprašė užtikrinti Lenkijos lietuvių švietimo sąlygas. V. Pranckietis taip pat paragino lenkų parlamentarus atnaujinti Lietuvos ir Lenkijos tarpparlamentinės asamblėjos veiklą, ji buvo sustabdyta prieš beveik dešimt metų.

Europos Komisija (EK) žino Lietuvos keliamą klausimą dėl skirtingų tiesioginių išmokų žemės ūkiui ir dės pastangas siekdama jas suvienodinti, Vilniuje sakė Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris). Penktadienį per susitikimą su J. C. Junckeriu šią problemą iškėlė Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis. „Tai neprisideda nei prie ekonominių, nei prie socialinių skirtumų ES viduje mažinimo, be to, kelia įtampą.

Lietuvoje viešintis Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris ketvirtadienį pareiškė, kad kitame Europos Sąjungos (ES) biudžete turi būti numatytas Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimas. „Aš manau, kad klausimo, apie kurį jūs kalbate, mes neišspręsime iki 2020 metų. Pagalba ir palaikymas iš ES pusės tęsis ir po šios datos, todėl tai turi būti įtraukta, integruota į kitą finansinę perspektyvą“, – žurnalistams Vilniuje sakė J. C. Junckeris, atsakydamas į BNS klausimą.