„Svarbu, kad tiktai negaištume nė vienos dienos ginčams, nedarant darbų. Darbai turi vykti. Na, ką darysi, jeigu vadovė įsikibusi į kėdę – na, įsikibusi. Ne pirmas kartas. Daug mes tų vadovų tokių ir Lietuvoje matome. Vis tiek gyventi reikia. Reikia dirbti ir kokybiškai dirbti“, – interviu BNS sakė R. Masiulis.
Norint pareikšti nepasitikėjimą „RB Rail“ valdybos pirmininke B. Rubesa, už tai turi balsuoti 4 iš 6-ių stebėtojų tarybos narių, tačiau bent po vieną jų turi būti iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Jei abu Latvijos atstovai balsuos prieš, sprendimas nebus priimtas.
„RB Rail“ akcininkai iš Lietuvos ir Estijos vasario pradžioje išreiškė nepasitikėjimą B. Rubesa – jie nėra patenkinti jos darbu ir mano, kad reikalingi pokyčiai. Latvijos akcininkai tuomet susilaikė. Pati B. Rubesa, kurios kadencija baigiasi šių metų rudenį, nusprendė nesitraukti – ji pareiškė susidurianti su pasipriešinimu iš kai kurių stebėtojų tarybos narių, o akcininkams galėjo nepatikti jos vadovavimo principai.
– Rytoj „RB Rail“ stebėtojų taryboje, kiek žinau, bus svarstomas valdybos pirmininkės Baibos Rubesos klausimas, akcininkams balsavus už jos atstatydinimą. Kokio sprendimo galima tikėtis, jūsų manymu?
– Sprendimo neprognozuočiau, nelabai ir noriu kištis į stebėtojų tarybos darbą, ten yra profesionalai, kurie jį daro. Mano gal tik bendras toks komentaras: korporatyvinio valdymo principai sako, kad vadovu turi būti pasitikima. Šiuo atveju iš trijų du akcininkai išreiškė nepasitikėjimą, o vadovas toliau dirba. Man tai yra neatitikimas korporatyvinio valdymo principams.
– Esate viešai sakęs, kad B. Rubesa turėtų pati atsistatydinti, ar tebesilaikote tokios nuomonės?
- Nenorėčiau eiti į detales. Mano bendras komentaras, kad vadovas pats turėtų vertinti, kaip juo pasitikima. Ir mes kalbame apie svarbią trims valstybėms įmonę, kur vadovas turėtų turėti visų šalių pasitikėjimą. Bet čia jau yra vadovo sprendimas. Teisiškai, jeigu viena šalis prieštarauja, vadovas nebus atleidžiamas. Bet visada yra ir paties vadovo vertinimas situacijos.
– Nepamenu, kad iki šiol įgyvendintuose dideliuose projektuose būtų tiek užaštrintas vieno asmens klausimas. Kiek, jūsų manymu, tai trukdo projektui?
– Sutinku, kad per daug čia aštriai skamba. Vieno vadovo klausimas tikrai nelemia projekto. Projektas yra svarbiau nei vadovas – vadovai ateina ir išeina. Tai vis tiek vadovės kadencija netrukus baigsis, personalijų klausimas išsispręs. Svarbu, kad per tą neapibrėžtą laikotarpį, kai yra tas nepasitikėjimas vadove, kad tas nekenktų projektams. Mūsų tikslas – ne vadovai. Norime tik, kad projektas vyktų sklandžiai.
– Latvijoje Baibos Rubesos klausimas yra siejamas su viso projekto sėkme, su grėsme finansavimui iš EK pusės. Ar iš tikrųjų taip yra?
– Nežinau. Pasikartosiu, kad tikrai per daug jau dėmesio skiriama personalijoms. Projektas yra svarbiau nei personalijos. Ir vienas žmogus šitame projekte tikrai nieko nelemia, lemia komanda, kuri dirba toje įmonėje.
– B. Rubesa yra sakiusi, kad EK įpareigojo tris valstybes iki kovo 21 dienos pasiekti sutarimą dėl „Rail Baltica“ organizavimo ir struktūros, išspręsti kai kuriuos specifinius nesutarimus – čia turbūt turėta galvoje dėl jos (B. Rubesos – BNS). Ar yra žinoma Susisiekimo ministerijai apie tokį įpareigojimą iš Europos Komisijos?
– Nenorėčiau komentuoti, ką ponia B. Rubesa pasakė, čia daugiau klausimas būtų „Lietuvos geležinkeliams“, kurie dalyvauja toje veikloje.
– Jūsų manymu, kur yra problema, dėl ko kilo nesutarimai?
– Mano supratimu, daugiausia buvo keliami klausimai dėl kompetencijos, nes techniniai sprendimai, kurie buvo siūlomi, ne visada buvo parenkami geriausi. Čia, aišku, vėl „Lietuvos geležinkeliai“ galėtų detaliau pakomentuoti, kurie ten techniniai sprendimai. Reikia suprasti, kad „RB Rail“ ne savo pinigus leidžia, o Europos Komisijos ir valstybių, kurios dalyvauja projekte.
Todėl mums ir, kaip suprantu, estams, ypač kliuvo, sakykime, ne per daug atsakingas elgesys su tais finansais – kai buvo siūlomi projektai žymiai brangesni negu buvo galima, daugiau padirbėjus, surasti sprendimą.
Ir kitas dalykas – bendravimo stoka. Mūsų atstovai, kaip buvau informuotas, pasigedo bendravimo ir informavimo apie projektų vykdymą.
– Kiek projektui gali trukdyti artėjantys rinkimai Latvijoje, bankų krizė?
– Tai nesutrukdys projektui. Tarp kitko, norėčiau pabrėžti, kad bendravimas tarp trijų šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – šio projekto rėmuose yra labai sėkmingas ir mes labai gerai bendraujame.
– Po „RB Rail“ akcininkų susirinkimo Latvijos premjeras buvo labai susirūpinęs ir norėjo inicijuoti, bent taip teigė viešai, trijų Baltijos šalių premjerų susitikimą. Gal jūs kalbėjotės su jų ministru ar kitais oficialiais pareigūnais?
– Ne, pastaruoju metu nekalbėjome. Daugiau viskas vyko per stebėtojų tarybą.
– Ministerijų lygmeniu nebuvo pokalbių konkrečiai dėl B. Rubesos?
– Buvo, bet čia jau anksčiau, ir bendras fonas buvo, kad visos šalys nebuvo patenkintos. Kai priėjo prie balsavimo, tada situacija išsiskyrė, Latvija balsavo kaip balsavo, bet nuogąstavimų iš visų šalių buvo, kad ne viskas kokybiškai su ponia B. Rubesa. Bet aš už kitus negaliu komentuoti.
– Įgyvendinant Ignalinos AE uždarymo projektus, buvo nesutarimų su rangovu „Nukem“ dėl nekokybiškų darbų, donorai ir EK netgi buvo sustabdę finansavimą. Ar galėtų čia susiklostyti panaši situacija, jeigu šalys toliau konfliktuos ir nesugebės rasti vienybės ir sutarimo?
– Esu įsitikinęs, kad sprendimą rasime. Kaip minėjau, projektas yra svarbiau už asmenybes. Lygiai tą patį mes kalbėjome ir su komisare (už transporto politiką atsakinga eurokomisarė Violeta Bulc – BNS), ir kalbamės su šalimis, kad svarbiausia yra projekto sėkmė. O asmenybių klausimas vienaip ar kitaip išsispręs, juk ir kadencija ponios B. Rubesos greitai baigsis.
Svarbu, kad tiktai negaištume nė vienos dienos ginčams, nedarant darbų. Darbai turi vykti. Na, ką darysi, jeigu vadovė įsikibusi į kėdę, – na, įsikibusi. Ne pirmas kartas. Daug mes tų vadovų tokių ir Lietuvoje matome. Vis tiek gyventi reikia. Reikia dirbti ir kokybiškai dirbti.
– Dėkoju už pokalbį.
