Nuo 4 valandų 18 minučių iki kone penkių valandų. Tiek laiko šiuo metu praleidžiama traukinyje, keliaujant maršrutu Kaunas–Balstogė. 2016 m. pristatytas maršrutas yra pirmasis Lietuvoje, naudojantis europinę „Rail Batica“ vėžę.
Anot „Lietuvos geležinkelių“ komunikacijos projektų vadovės Novilės Aleksejevaitės, šiuo metu minėtasis traukinys per savaitę važiuoja keturis kartus. O ilgalaikis bendrovės tikslas esą yra Vilniaus ir Varšuvos sujungimas traukiniu pasinaudojant esama „Rail Baltica“ infrastruktūra.
„Bendradarbiaujant su Lenkijos geležinkelių kompanijomis „Polregio“ ir „Intercity“, praėjusiais metais pritaikius keleiviams patogius persėdimo laikus Balstogėje, kelionė iš Kauno į Varšuvą sutrumpėjo beveik dviem valandomis. Visa kelionė iki Varšuvos šiuo metu trunka apie 9 valandas“, – sake N. Aleksejavitė.
Pasak „Lietuvos geležinkelio“ atstovės, šiuo metu bendradarbiaujama su Lenkijos geležinkeliais siekiant, kad kelionė iš Lietuvos sostinės į Varšuvą truktų ne ilgiau kaip 7,5 val.
Vienu dažniausiai girdimų skundų traukinio iš Kauno į Balstogę adresu yra pastarojo greitis. Kai kuriose atkarpose Lenkijoje traukinys juda vos 30 – 40 km per valandą greičiu.
Pagalius kaišioja dėl konkurencijos?
Kaip tv3.lt teigė VGTU docentas A. Jaržemskis, tam, kad pirmąja „Rail Baltica“ atkarpa kelionė smarkiai užtrunka, lemia kelios priežastys.
„Naujoji vėžė dalinai yra paklota ant senos vėžės pylimo. O traukinių greitį lemia infrastruktūros tiesumas. Kitaip tariant, kuo tiesesni yra bėgiai, kuo mažiau staigių posūkių, tuo traukinys gali greičiau judėti. Todėl toks pylimas pasmerktas mažesniam greičiui. Klausimas tik, kodėl buvo sugalvota daryti ant seno pylimo?
Esmė ta, kad kai buvo paskelbta, kad „Rail Baltica“ bus tiesiama iki Kauno, tam tikri veikėjai ėmė supirkinėti žemes teritorijose, kuriose turėjo būti „Rail Baltica“. Tai buvo daroma siekiant vėliau tas žemes brangiau parduoti. Tad valstybė buvo tapusi tarsi įkaitu: norint tiesti tiesiai, būtų reikėję išpirkti žemes“, – aiškino A. Jaržemskis.
Tačiau dar didesne kliūtimi greitam traukinių eismui iš Lenkijos į Lietuvą tapo kaimyninė šalis. Pasak VGTU eksperto, Lietuvai tiesiant pirmąją „Rail Baltica“ atkarpą, lenkai pasienyje su Lietuva esančių geležinkelių tinklo neremontavo. Bet iš karto pradėjo tai daryti vos tik vėžė buvo baigta. Tikėtina, kad minėti darbais Lenkijoje truks iki 2022 m.
„Lietuva su didesniais ar mažesniais greičiais „Rail Baltica“ maršrutams pasiruošusi, bet šitoje vietoje Lenkija nerodo iniciatyvos, kad tie traukiniai vyktų. Reikia į šitą projektą labiau žiūrėti ne kaip į keleivių, o kaip krovinių gabenimo, kuris Lietuvą sujungtų su Šiaurės jūros uostais, Roterdamu, Briuge. Jie yra esmė, o čia ir atsiranda tam tikri konkurenciniai aspektai“, – sakė pašnekovas.
Docento manymu, iki kol Lenkijos pusė nebaigs atnaujinimo darbų savoje sienos pusėje, tol apie greitas keliones iki Balstogės ir toliau beliks pasvajoti.
A. Jaržemskio teigimu, paskaičiuota, kad esant dabartiniam traukinių tinklui, kelionė iš Berlyno iki Talino geležinkeliais užtrunka net daugiau nei dvi paras.
