Kai kurie savininkai yra pasišovę nenuleisti rankų ir dar pakovoti dėl didesnių kompensacijų.
Liejo priekaištus
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos salėje pristatant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą jo rengėjos bendrovės „Kelprojektas“ atstovai tikino, kad darbai vyksta sklandžiai. Tačiau susirinkę žemių savininkai liejo priekaištus: vieni skundėsi, kad po matavimo sumažėjo sklypai, kiti reikalavo adekvačiai atlyginti už nusavintą žemę ir kompensuoti būsimus nuostolius, kuriuos savininkai patirs netekę žemės ar dėl sklypų padalijimo.
Dar kiti išsakė abejones, ar šis projektas netaps dar vienu biudžeto pinigus sunkiančiu neracionaliu politiniu projektu. Jie citavo šiemet birželio pabaigoje Europos audito rūmų, nagrinėjusių ES greituosius geležinkelius ir jiems tiesti panaudotas išlaidas, paskelbtą ataskaitą, kurioje auditoriai konstatavo, kad Europos greitųjų traukinių tinklas yra neveiksmingas padrikų linijų darinys, nors į greitojo geležinkelio linijas ES nuo 2000 metų investavo 23,7 milijardo eurų.
Auditoriai padarė išvadą, kad sprendimas tiesti greitojo geležinkelio linijas dažnai grindžiamas politiniais sumetimais ir paprastai nėra atliekama sąnaudų ir naudos analizė, kad būtų pagrįstas ekonomiškai efektyvus sprendimų priėmimas.
Dar iki tokių Europos audito rūmų išvadų trijų Baltijos šalių, per kurias turėtų švilpti greitasis traukinys, visuomeninės organizacijos „Rail Baltica“ kritikavo kaip ekonomiškai nepagrįstą projektą ir nuogąstavo, kad dėl esą išpūstos grįžtamosios naudos šis projektas suris didžiules visų trijų valstybių mokesčių mokėtojų pinigus, o tai atsilieps visų gyventojų pragyvenimo lygiui.
Nori didesnio atlygio
Projekto rengėjai ir įgyvendintojai pabrėžia, kad „Rail Baltica“ geležinkelio tiesimas – ypatingos svarbos tarptautinis projektas, orientuotas visos Europos susisiekimo poreikiams vystyti. Nustatyti reikalavimai projekto priežiūrai, auditavimui, viešieji pirkimai taip pat tarptautiniai. „Tuomet kodėl už nusavintą žemę savininkams mokama vietinė provincijos kaina, jeigu visa kita matuojama tarptautiniais dydžiais?“ – klausė žemės savininkai.
Pasak panevėžiečio Tomo Rutkausko, kurio apie 2 hektarai atsidurs po geležinkelio bėgiais, kainų klausimas – nepatogus, todėl jį bandoma apeiti. „Vokietijoje už visuomenės poreikiams paimamos žemės hektarą valstybė sumoka apie 20 tūkst. eurų, Latvijoje ir Estijoje – nuo 12 iki 16 tūkst. eurų. O pas mus siūlo 3–4 ar 6–7 tūkst. eurų. Tai neadekvatu. Siūlau pakovoti dėl žemės, aplaistytos mūsų senelių ir prosenelių krauju. Manau, kad demokratinėje šalyje tam turime teisę“, – teigė panevėžietis ir pridūrė, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad visuomenės poreikiams paimama žemė turi būti atlyginama lygiaverčiu turtu ar adekvačiai įvertinama, bet ne rinkos kaina.
Neįvertino nuostolių
Lietuvos žemės savininkų sąjungos Pasvalio skyriaus pirmininkas Vidas Damanauskas, iš kurio paimama 2,5 hektaro žemės, pabrėžė, kad vienkartinė kompensacija neatlygins nuostolių, kurių ateityje patirs žemių savininkai. „Jeigu žmogus ūkininkauja, iš jo atimamas pragyvenimo šaltinis. Jei žemė nuomojama, savininkas kasmet gauna papildomų pajamų malkoms nusipirkti ir kitoms reikmėms. Vienkartinė kompensacija gali greitai išgaruoti“, – aiškino jis.
Matuojant sklypus ir atrėžiant dalį jų geležinkeliui tiesti, apie pusšimtis sklypų buvo padalyti į dvi dalis, o kai kurie suskaidyti į tris ar dar daugiau dalių. „Mūsų žemė išdraskyta, išskaidyta, sklypai nuvertėja. Turėjau vieną sklypą, o dabar – tris. Patyriau registravimo ir kitokių išlaidų, bet to neatlygina. Gavome turto vertinimo ataskaitą, kurioje tik pliki skaičiai, kiek mokės už žemę. Niekas nesupažindino, pagal kokią metodiką nustatyta vienokia ar kitokia suma“, – nusivylimo neslėpė V.Damanauskas.
Žemių savininkai piktinosi, kad neįvertinti ir nuostoliai, kurių jie patirs važinėdami dirbti europietiško greitaeigio geležinkelio perkirstų laukų. Kai kurie suskaičiavo, kad vien tik išlaidos degalams per 50 metų atsieitų dešimt kartų brangiau nei vienkartinė išmoką už hektarą.
Atlygina pagal rinkos vertę
Bendrovės „Kelprojektas“ atstovė Genovaitė Kederienė aiškino, kad žemių savininkams atlyginama pagal žemės rinkos vertę. „Kokios toje vietoje vykusių žemės pardavimo ir pirkimo sandorių kainos buvo oficialiai nurodytos, tokias kompensacijas ir gaunate. O Vokietijoje kitoks pragyvenimo lygis, todėl ten ir rinkos kainos kitokios“, – dėl kompensacijų nepatenkintus savininkus ramino ji.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Kaušylas sakė, kad nelogiška kompensuoti būsimus nuostolius. „Ar, pavyzdžiui, parduodami butą iš pirkėjo dar reikalaujate, kad jis atlygintų nuompinigius, kurių gautumėte, jeigu tą butą ateityje nuomotumėte?“ – klausė jis.
T.Rutkauskas atkirto, kad žmonės žemės neparduoda, ją valstybė nusavina. Ir pateikė kitą palyginimą: „Atsirėžia žemės gabalą ir sako, kad kita dalimi naudokitės. Tai būtų panašu, jeigu „Lietuvos geležinkeliai“ bute nuspręstų nusipirkti tualetą ir pareikštų, kad kambariai lieka savininkui, jis gali toliau sau ramiai gyventi.“
Dingo dalis sklypo
Iš Šiaulių atvykusi Regina Pigulevičienė paragino žemių savininkus, per kurių sklypus riedės traukinys, būti budrius ir pasitikslinti, ar po matavimų nesumažėjo jų sklypai. „Kai šita kompanija išmatavo mano žemę, netekau 0,32 hektaro. Dėl to niekas manęs neinformavo. Kur dingo ši dalis mano žemės?“ – į projekto rengėjus kreipėsi moteris.
G.Kederienė patikslino, kad pradingo ne 32, o 25 arai, ir paaiškino, jog, atlikus šalia esančių sklypų kadastrinius matavimus, nėra kur pasislinkti. R.Pigulevičienės teigimu, šalia yra ir valstybinės žemės, kuria būtų galima kompensuoti po matavimų atsiradusį jos žemės trūkumą.
Kita moteris nedrąsiai tarstelėjo, kad ji atlikus matavimus neteko maždaug 8 arų žemės.
Matuoja šeštą kartą
T.Rutkauskas paragino žemių savininkus nenuolaidžiauti, burtis į grupę ir kartu ginti savo interesus. „Žmonės pasyvūs ne tik dėl viešųjų, bet ir savų interesų. Ir tai suprantama, nes jie bijo valdžios, todėl nuolankiai sutinka prisiimti nuostolius, kad tik neužkliūtų ir išvengtų galimų ar įsivaizduojamų sankcijų“, – dėl visuomenėje tvyrančio nepasitikėjimo valdžia apgailestavo vyras.
Panevėžietis sakė ir pats jaučiasi nejaukiai, nes į šeštą kartą atliekamą jo žemės matavimą suvažiavo įspūdinga delegacija: Susisiekimo ministerijos, „Lietuvos geležinkelių“, „Kelprojekto“ atstovai, buvo pakviestas net antstolis, kuris stebėjo procesą. Vyras mano, kad tokiu būdu jam daromas spaudimas, nes jis žiūri, ar paimant žemę paisoma visų procedūrų.
„Kai nesuvaldo savo klaidų, tada su tokia delegacija važiuoja matuoti. Prieš įsibraudami į privačią valdą galėjo bent jau apie tai informuoti, bet argi mūsų valstybėje ką nors reiškia paprastas žmogus? Dėl mano sklypo ribų yra trys išvados, kurios viena kitą vis tikslina, ir neaišku, kuria vadovautis.
Iš mano 9 hektarų paima maždaug 2, kitus suskaido į penkias dalis, taigi turėtas sklypas tampa bevertis. Ir tai dar ne viskas – bus dar antras etapas, per kurį paims žemės keliui. Tampo po laukus, ir dar galo nesimato. Valdžios požiūris toks, kad paprastų piliečių interesai mažiau svarbūs nei valstybės, todėl galima tvarkytis, kaip nori. Jau ne principo, o pareigos reikalas apsiginti“, – sakė T.Rutkauskas.
Auditorių perspėjimai
Kai kurie žemių savininkai vis dar nepraranda vilties, kad, anot jų, buldozeriu stumiamas projektas dar gali būti pakoreguotas ir nukreiptas senojo geležinkelio vėžėmis.
Juos įkvėpia naujos Europos audito rūmų išvados dėl ES greitaeigių geležinkelių racionalumo. Auditoriai aplankė 6 valstybes (Prancūziją, Ispaniją, Italiją, Vokietiją, Portugaliją ir Austriją) ir išnagrinėjo išlaidas, skirtas daugiau kaip 5 000 km greitojo geležinkelio linijų, kurios sudaro apie 50 proc. visų tokių ES linijų.
Auditoriai įvertino, kad greitojo geležinkelio infrastruktūra yra brangi: vidutiniškai 1 km audituotų linijų kainuoja 25 mln. eurų. Jie konstatavo, kad kyla ekonominio efektyvumo rizika, nes ne visos labai greito geležinkelio linijos yra reikalingos, vienos sutaupytos kelionės minutės kaina yra labai didelė, galinti siekti nuo 100 mln. iki 369 mln. eurų, o vidutinis greitis tesiekia 45 proc. maksimalaus pajėgumo. Dėl to, kad vidutinis greitis yra daug mažesnis už projektinį greitį, kyla klausimų dėl tinkamo finansų valdymo.
Jie pabrėžė, kad, deramai atsižvelgus į alternatyvų sprendimą atnaujinti esamas paprastąsias linijas, galima būtų sutaupyti milijardus eurų.
Auditoriai taip pat konstatavo, kad tvarumas yra silpnas, investicijų veiksmingumas nepakankamas, o ES pridėtinė vertė abejotina, nes trijose iš septynių užbaigtų linijų keleivių skaičius yra mažas ir dėl to atsiranda 2,7 milijardo eurų ES bendrojo finansavimo išlaidų neveiksmingumo rizika.
Europos audito rūmų išvadose taip pat nurodoma, kad išlaidų viršijimas ir vėlavimai buvo ne išimtis, o norma. Išlaidų greitojo geležinkelio investicijoms viršijimas nepaveikia ES biudžeto, nes bendram finansavimui taikoma viršutinė riba, ir viršijimas dengiamas iš nacionalinių biudžetų.
Dėl to, kad ir greitojo geležinkelio „Rail Baltica“ tiesimas gali kaip reikiant pakratyti valstybių biudžetus, jau ne kartą susirūpinimą išsakė ir Baltijos šalių visuomeninės organizacijos.
