sklypai

Vilniaus miesto savivaldybė baigė grąžintinų žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisių atkūrimui, projektavimą ir perdavė juos Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT). Nuo 1991-ųjų vykusio proceso užbaigimas leis sklandžiau planuoti miesto plėtrą ir infrastruktūrą, pranešė savivaldybė. „Ieškant sklypo naujai mokyklai, darželiui, baseinui dažnai susidurdavome su restitucijos procesu – pirmiau reikėjo grąžinti gyventojams jų senelių, tėvų turėtą žemę.

Lietuvos aukštųjų technologijų grupei „Teltonika“ ruošiantis už maždaug 100 mln. eurų Vilniuje įgyvendinti „Teltonika High-Tech Hill“ parko antrąjį etapą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo keisti dviejų valstybės išnuomotų sklypų paskirtį – iš visuomeninės į pramonės ir sandėliavimo.

Privačiuose sklypuose nustačius saugomas teritorijas, kompensacijos jų savininkams būtų mokamos ne visais atvejais dėl finansavimo stygiaus, sako Aplinkos ministerijos atstovas. Ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovo Algirdo Klimavičiaus teigimu, sudarius apsaugos sutartis su sklypų savininkais, kompensacijos nebūtų mokamos nebrandaus ir nelabai vertingo miško savininkams. Pasak A. Klimavičiaus, jų  išmokoms galėtų būti panaudotos ne biudžeto lėšos.

Tris tūkstančius gyventojų turinčią sodų bendriją pamaryje užpuolė šernai. Jie ne tik išrausė žmonių sklypus, bet pasidarbavo ir taip, kad kai kuriais tarp namų esančiais keliais sodininkai nebegali ne tik pravažiuoti mašinomis, bet ir patys praeiti. Specialistai spėja, kad pamario gyventojus terorizuoja šernai suvalkiečiai. 3000 gyventojų turinčios, didžiausios Europoje sodų bendrijos pajūryje „Dituva“ įsisukę šernai prikrėtė aibių.

Lietuvai siekiant pritraukiant daugiau užsienio investicijų Vyriausybė trečiadienį svarstys  siūlymą sukurti valstybinės žemės sklypų rezervavimo modelį, kuris pasiūlytų išvystytų didelių teritorijų naujoms gamybos investicijoms. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, naujasis modelis palengvintų bei pagreitintų sklypų pasiūlą gavus konkretaus investuotojo užklausą – jis leistų investuotojui rinktis iš konkrečių rezervuotų sklypų sąrašo.

Vyras bus teisiamas dėl kaltinimų stambaus masto sukčiavimu bei dokumentų klastojimu įtariant, kad jis fiktyviai pirko sklypus ir statė namus Vilniaus rajone bei nesumokėjo 131 tūkst. eurų mokesčių. Kaip pranešė tyrimą atlikusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), vyras, niekaip neįteisinęs savo veiklos, įtariamas per dvejus metus įgijęs penkis žemės sklypus, esančius Vilniaus rajone.

Nuo šių metų birželio 1 d. įsigalioja Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimai, kurie leis ūkininkams lengvatinėmis sąlygomis įsigyti jų sklypuose įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, praneša Aplinkos ministerija. Įstatymo pakeitimuose numatyta, kad privačių žemės sklypų savininkai galės be aukciono įsigyti ne didesnius kaip 3 ha įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotelius.

Siekiant spartinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ Kauno mazgo statybą, iš privačių savininkų norima kuo greičiau išpirkti 20 žemės sklypų, nors specialusis planas dar nepatvirtintas. Tam trečiadienį pasitarime pritarė Vyriausybė.  Pasak susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, siekiama, kad būtų galima komerciniais pagrindais išpirkti kai kuriuos žemės sklypus dar iki specialiojo plano patvirtinimo ir jų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios.

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teritoriniai skyriai suplanavo 2023 m. II ketvirčio žemės naudojimo patikrinimus, rašoma tarnybos pranešime spaudai. Patikrinimai planuojami geografinių informacinių sistemų priemonėmis automatizuotu būdu atrenkant teritorijas, kuriose yra didžiausia galimų pažeidimų rizika.

Balandžio 17 – ąją prasidėjo visuotinis pasėlių deklaravimas. Nemažai klausimų kyla, kaip deklaruoti valstybinę žemę – bus galima deklaruoti tik teisėtai valdomus plotus ir tą reikės įrodyti dokumentais. Tiesioginių išmokų paraiškoje paramos gavėjai gali deklaruoti tik tuos valstybinės žemės plotus, kuriuos teisėtai naudoja ir valdo.

Generalinė prokuratūra paliko galioti Kauno prokurorų sprendimą netirti aplinkybių dėl miesto mero Visvaldo Matijošaičio šeimos sklypų įsigijimo Kaune aplinkybių. Kaip antradienį pranešė Generalinė prokuratūra, jos Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, išnagrinėjęs surinktus dokumentus, įvertino Kauno apygardos prokuratūros vasario 27 dieną priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, kuriuo buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl minėtų žemės sklypų.

Registrų centras atliko kasmetinį visos Lietuvos žemės sklypų masinį vertinimą ir nustatė žemės sklypų vidutines vertes. Patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu šios vertės nuo šių metų sausio 1 dienos naudojamos žemės sklypų mokesčiams apskaičiuoti, rašoma pranešime spaudai. Registrų centras šalies žemės sklypų masinį vertinimą atlieka kiekvienais metais.

Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai teismui pateikė ieškinį dėl penkių žemės sklypų Druskininkų savivaldybėje pirkimo-pardavimo sandorių panaikinimo. Surinktais duomenimis, žemę galimai neteisėtai įgijo Rusijos piliečiai, ketvirtadienį pranešė prokuratūra.

Alytaus rajono savivaldybė šią savaitę pranešė pirksianti sklypus, norint pratęsti pėsčiųjų ir dviračių taką nuo „Baltosios rožės“ iki Merkinės gatvės Alytuje. „Alytaus miesto ir rajono savivaldybes sieja dviračių ir pėsčiųjų takų projektai, abiejų savivaldybių gyventojų interesai – vieno regiono interesai. Todėl tikslinga pratęsti Alytaus miesto dviračių ir pėsčiųjų tako atkarpą Alytaus rajono teritorijoje.

Šių metų gegužė buvo itin sėkmingas mėnuo sudaryti nekilnojamojo turto (NT) sandorius – perkamų butų, gyvenamųjų namų, žemės sklypų ir kitokio nekilnojamojo turto skaičiai tolygiai didėja, o daugelis rodiklių rodo rekordinius skaičius, skelbia Registrų centras.  Pranešama, kad niekada anksčiau lietuviai nebuvo nupirkę tiek daug butų, namų ir sklypų per vieną mėnesį.

Pirmajam karantinui pasibaigus lietuviai tiesiogine to žodžio prasme išgraibstė namus, sodybas ir sklypus. Registrų centras sako, kad kai kuriose savivaldybėse namų ir sklypų paklausa išaugo net keliais kartais, o nekilnojamojo turto ekspertai sako tokios vasaros nematę jau seniai – lietuviai pirko viską iš eilės. Spėjama, kad sodybas lietuviai įsigijo dėl karantino. Lietuvoje stipriai išaugo susidomėjimas sodybomis, namais ir sklypais, teigia Registrų centras.

Pilaitėje gyventojai sukilo prieš savo pamėgtos poilsio vietos planuojamą užstatymą. Sklypo savininkai tvirtina pasiryžę dalį parko užstatyti, mat sklypas jiems priklauso. Tačiau miestiečiai jau skundžiasi Seimui ir savivaldybei, nenori, kad po jų langais vietoje medžių išdygtų nauji daugiabučiai. Pakraščiuose medžiais apsodinta dauba Pilaitės pakraštyje tapo vietos gyventojų ir daugiabučių statytojų kivirčų židiniu.

Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, pagal kurį bus nustatomos naujos Registrų centro paslaugų kainos. Šios valstybės įmonės paslaugos yra neišvengiamos, kai tenka pirkti žemę ar kitą nekilnojamąjį turtą, registruoti įmones, gauti duomenis ir kt.  Nauji atlyginimo už Registrų centro paslaugas dydžiai turėtų būti taikomi nuo spalio 1 d. Tuomet kai kurie dabar gyventojams taikomi mažiausi paslaugų įkainiai gerokai išaugs.

Paskutinis pavasario mėnuo pagal oficialiai įregistruotų nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičių vis dar atsiliko nuo ilgalaikio vidurkio, tačiau tam tikrose NT objektų kategorijose jau buvo galima matyti ir atsigavimo ženklų, skelbia sukauptus įregistruotų NT sandorių duomenis analizuojantis Registrų centras. „Gegužės mėnesį visoje šalyje iš viso įregistruota 8,9 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių.

Artėjanti vasara atneša ne tik pramogas, bet ir darbus. Vienas jų – žolės pjovimas. Sodybose ar soduose įsikūrę tautiečiai dažniausiai šio darbo imasi patys. Tačiau atokesnėms sodyboms prižiūrėti samdo įmones ar pavienius darbininkus. Šie tikina, kad žolė pjaunama ne tik dėl grožio. Dažnas sodybos savininkas bijo kaimynų skundų ir baudos už neprižiūrėtą sklypą. Kęstutis Kipšas sodų ar sklypų priežiūra Šiaulių ir Klaipėdos apskrityse užsiima jau keletą metų.

Prasidėjus karantinui, dalis tautiečių nusprendė laiką leisti ne miestuose, bet gamtos apsuptyje. Todėl ypač išpopuliarėjo sodybų nuoma. Karantinas vis pratęsiamas, taip pat įspėjama apie galimą antrą susirgimų bangą rudenį. Todėl kai kurie nekilnojamo turto ekspertai teigia, kad atsiras daugiau norinčių ne tik nuomotis, bet ir įsigyti nuosavą sodybą.

Praėję metai pasižymėjo išaugusiu nekilnojamo turto (NT) sandorių skaičiumi – jis buvo didžiausias per pastarąjį dešimtmetį. Stebina ne tik sandorių skaičius, bet ir jų sumos – vienas jų sudarytas net už 9 mln. eurų. Brangiausių būstų sandorių sumos dažniausiai svyruoja nuo 1 mln. iki 2 mln. eurų, visgi 2019 m. brangiausiai parduotų būstų sąrašo viršuje – sandoris, kurio suma daugiau nei 9 mln. eurų. Už šią sumą įsigytas gyvenamasis namas ir žemės sklypai Kaišiadorių rajone.

Lietuvos žydai siekia susigrąžinti Antrojo pasaulio karo metais nacių užgrobtą šeimų turtą. Žemės sklypai įvairiausiose šalies vietovėse, didmiesčių Senamiesčiuose atimti butai, verslo patalpos – visa tai, anot šalies žydų, po skaudžios istorinės patirties, turi grįžti į palikuonių rankas. Tačiau kol kas visos pastangos bevaisės.

Pastaraisiais mėnesiais šiek tiek sulėtėjus nekilnojamojo turto (NT) sandorių augimo tempams, visą sandorių rinką į priekį tempia žemės sklypai, teigia NT sandorių duomenis analizuojantis Registrų centras. Preliminariais duomenimis, šiemet per sausio-spalio mėnesius visoje Lietuvoje pirkimo-pardavimo sandoriais iš viso parduota beveik 110 tūkst. NT objektų – 5 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Vien per spalio mėnesį savininkus pakeitė 11,8 tūkst.

Žemių savininkai piktinasi, kad valstybė už menką kainą išperka sklypus, paimtus greitaeigiam geležinkeliui „Rail Baltica“ tiesti, o būsimus nuostolius netekus žemės, kuri daugeliui yra mažesnis ar didesnis pajamų šaltinis, – ignoruoja. Kai kurie savininkai yra pasišovę nenuleisti rankų ir dar pakovoti dėl didesnių kompensacijų.

Su regionų tuštėjimo problema susiduria ne tik Lietuva. Kaip šią bėdą įveikti sugalvojo vienas Suomijos miestas, tačiau toks būdas galėtų būti pritaikomas ne tik toje šalyje. Tiesa, analitikai Lietuvoje tikina, kad toks projektas čia gali ir nesuveikti. Portalas yle.fi rašo, kad ieškantiesiems įperkamo žemės sklypo būstui pietvakarinėje Suomijos dalyje, nusišypsojo laimė. Nuo gruodžio 6 dienos šimtui dienų, Salo miesto valdžia nusprendė pardavinėti sklypus būstui po 100 eurų.

Mindaugas Laurinaitis Šiaulių miesto savivaldybė, jeigu praktika pasiteisins, parodys pavyzdį visai Lietuvai, kaip galima dirbti atsižvelgiant pirmiausia į žmogaus padėtį. Žemės savininkų, kurių sklypai apleisti arba nenaudojami, nebus skubama bausti. Pastaraisiais metais buvo praktika tokius apsileidėlius tiesiogine to žodžio prasme bausti, nustatant 4 proc. nuo žemės sklypo rinkos vertės metinį žemės mokestį.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - Klaipėdos AVMI) išaiškino atvejį, kai Klaipėdos apskrityje sklypų prisipirkęs gyventojas užsiėmė nekilnojamojo turto pardavimu ir vykdė individualių namų statybos montavimo veiklą, tačiau siekdamas išvengti mokesčių jos neregistravo. Daugiau nei 5,7 mln. litų pajamų už statybų organizavimą gavęs klaipėdietis bandė įrodinėti statybų tarpininku dirbęs be atlygio. Mokestinio patikrinimo metu jam priskaičiuota sumokėti per 1,4 mln.

Valstybinės žemės sklypų per paskutinį 2013 metų ketvirtį parduota daugiau nei per 2012 metų tokį patį laikotarpį. Į valstybės biudžetą pervesta 111,8 mln. litų (2012 m. IV ketvirtį – 42, 9 mln. litų). Per visus praėjusius metus Lietuvos valstybės ir savivaldybių biudžetas pasipildė 242 mln. litų. Valstybės biudžetas už visų paskirčių valstybinę žemę 2013 m. papildytas 226, 8 mln. litų (2012 m. – 124 mln.

Siekiant supaprastinti sodų masyvuose esančių įsiterpusių valstybės žemės sklypų pardavimą, siūloma juos pardavinėti už vidutinę rinkos kainą. Jų vertė bus apskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius - tai turėtų paspartinti žemės pardavimo procedūras, nes nebereikės kreiptis į turto vertintojus. Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento skyriaus vedėjo pavaduotoja Jurgita Milieškaitė BNS teigė, kad taip siekiama suvienodinti žemės sklypų vertės nustatymo tvarką.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Kauno AVMI) informuoja, jog atlikusi mokestinį patikrinimą išaiškino kauniečių sutuoktinių porą, kuri individualią veiklą – prekybą žemės sklypais – bandė „maskuoti“ sandoriais su juridiniais asmenimis ir išvengti mokesčių. Įsigytus žemės sklypus mainais už akcijas sutuoktiniai formaliai perleisdavo kaip įstatinį kapitalą nuosavai įmonei, kuri vėliau juos parduodavo tretiesiems asmenims. Pajamos iš šių sandorių siekė 26 mln. litų.

Jeigu rudenį Seimas pritars galimybei negrąžintą žemę kompensuoti mišku, jį bus galima parduoti. Tačiau miškas miškui nelygus, jį pasirenkant reikia žinoti, į kokius jo vertės rodiklius būtina atkreipti dėmesį. Žemės ūkio ministerijos siūlomoms Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisoms neseniai pritarė Vyriausybė. Seimas jas greičiausiai svarstys rudens sesijoje. Taigi per vasarą miestiečiai dar turės laiko išsiaiškinti, kokio miško prašyti.

Irena BUDRIENĖ Šiaulių miesto savivaldybė susizgribo, kad iš keturiasdešimties buvusio „Elnio“ teritorijoje veikiančių įmonių, tik šešios civilizuotai tvarko nuotekas. „Dėl kitų įmonių kyla klausimų“, – pripažino Administracijos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Vingras. Sklypai – privatūs, o tinklai – niekieno Vaclovo Vingro žodžiais, kai bankrutavusio „Elnio“ fabriko pastatus norėta privatizuoti, apie juos buvo suformuoti tik žemės sklypai, o tinklai palikti likimo valiai.

Už grąžinamą žemę mieste ateityje galės būti atlyginta ne tik žeme ar vandens telkiniu užmiestyje, bet ir mišku. Žemės ūkio ministerija parengė tai numatančias Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisas. „Dabartiniame įstatyme yra nuostata, kad už miesto teritorijoje esančią žemę mišku neatlyginama.

Lietuvoje vėl aktyviai perkamas nekilnojamasis turtas. Vien pajūryje naujų butų trečiąjį šių metų ketvirtį įsigyta beveik pustrečio karto daugiau nei prieš metus, ir pirko juos ne užsieniečiai, o lietuviai. Registrų centro duomenimis, į nekilnojamąjį turtą šiemet investuojama visoje Lietuvoje – bendras sandorių skaičius jau prilygo prieškriziniam 2008-ųjų balandžiui.

Vyriausybė apsisprendė už miestuose turėtą žemę savininkams nebeatlyginti valstybės vertybiniais popieriais, o kompensuoti tik pinigais. Esą tam skirtos akcijos baigėsi. Taip pat susigriebta uždrausti valstybės miškų aukcionuose atsiskaityti išsimokėtinai ir taip panaikinti landas piktnaudžiauti, praneša LRT TV Naujienų tarnyba. Vien tik Vilniuje atsiimti turėtą žemę arba gauti už ją kaip kompensaciją kitą sklypą nori 5 tūkst. savininkų.

Padidėjus namų ar sklypų sodų bendrijose paklausai, nekilnojamojo turto rinkos ekspertai pastebi, kad per metus sostinėje kolektyvinių sodų kainos sumažėjo vidutiniškai apie 15 proc. Tokį kainų pokytį užfiksavo nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt ekspertai, rugpjūčio pradžioje išanalizavę daugiau nei 2,5 tūkst. skelbimų. Šiuo metu vidutinė parduodamo sodo kaina sostinėje siekia 144 tūkst. litų, nors prieš metus tokiu pačiu laikotarpiu buvo 172 tūkst. litų. Domoplius.

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose namų valdos sklypų kainos daugiau nei dvigubai didesnės negu rajonuose. Tuo tarpu didžiausią paklausą minėtuose miestuose turi sklypai,  kurių plotas svyruoja nuo 6 iki 10 arų, o rajonuose – nuo 15 iki 20 arų. Tokias parduodamų sklypų tendencijas pateikia lankomiausias nekilnojamojo turto skelbimų portalas Domoplius.lt, birželio mėnesį išanalizavęs daugiau nei 12 tūkst. skelbimų.

Žemės ūkio paskirties žemė vis dažniau tampa ne gamybos priemone, o investavimo ir net spekuliavimo objektu. Dėl to žemdirbiai pagrįstai nerimauja. Premjero potvarkiu praėjusių metų liepos mėnesį sudaryta darbo grupė turėjo išsiaiškinti, ar iš tikrųjų žemė supirkinėjama siekiant ją brangiau perparduoti ar perleisti užsieniečiams. Praėjus beveik metams, darbo grupė pagaliau pasidomėjo, ką apie tai galvoja ir patys žemdirbiai.

Vyriausybė trečiadienį nepritarė Seimo siūlymui padidinti nekilnojamojo turto mokestį apleistų pastatų savininkams. Teisingumo ministro remigijaus Šimašiaus teigimu, siekti, kad Lietuvos miestuose, miesteliuose ir gyvenvietėse apleistų pastatų problema mažėtų, reikia kitais būdais. ,,Sutarėme, kad nepritarsime NT mokesčio padidinimui, nes tai nebūtinai padėtų kovoti su apleistais pastatais.

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė kre­ipsis į Vy­riau­sią­ją tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ją dėl Šiau­lių oro uos­to di­rek­to­riaus Ro­mo Mik­šio. Agi­tuo­da­mas už plo­tus oro uos­to plėt­rai di­rek­to­rius nu­ty­lė­jo, jog ga­li tek­ti iš­pirk­ti jo bro­lio skly­pus.

Dėl kylančių būsto išlaikymo kainų, Lietuvoje sparčiai populiarėja mažesnės kvadratūros namai. Pasak nekilnojamojo turto projektus vykdančios bendrovės „GB projektai“ vadovo, tikėtina, kad per artimiausią dešimtmetį daugiau nei pusė visų statomų namų bus būtent maži. „Pilių“ statybų amžius jau praeityje – šiandien žmonės renkasi nedidelės kvadratūros namus.

Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu, bendrovė „Klasco“ valstybei turės grąžinti daugiau nei prieš 10 metų įsigytus sklypus uostamiesčio centre. Už galimybę juos įsigyti bendrovė į miesto infrastruktūrą investavo beveik 9 mln. litų. Kas turėtų atlyginti šią žalą – neaišku, praneša LTV „Panorama“. Lietuvos apeliacinis teismas atmetė bendrovės „Klasco“ skundą ir paskelbė, kad prieš daugiau nei dešimtmetį Klaipėdos apskrities administracija beveik 3 hektarus žemės „Klasco“ pardavė neteisėtai.

Ar ieškantiesiems svarbus metų laikas, kai norima pirkti arba nuomotis nekilnojamąjį turtą? Kokiu metų laiku būsto ieškantieji labiausiai domisi nekilnojamuoju turtu? Remiantis portalo Aruodas.lt atliktos apklausos ir skelbimų statistikos duomenimis, analizuota, ar metų laikas turi įtakos būsto ieškančiųjų nuomonei pirkti ar nuomotis ir savininkų sprendimui parduoti arba išnuomoti. Beveik pusė (43 proc.

Ne milijonas ir ne du milijonai litų mokesčių mokėtojams kainuos Šiaulių priemiestyje planuojami gyvenamųjų namų kvartalai. Prieš keliolika metų padarytos klaidos atsigręžė ir prieš sklypų savininkus, negalinčius pradėti statybų, ir prieš visą miestą. „Viduramžiai“, – taip architektas Vytenis Rudokas vadina naujuosius Šventupio, Medelyno ir kitus priemiestyje planuojamus gyvenamuosius kvartalus.

Į policijos akiratį įkliuvo geodezininku apsimetęs jaunuolis, kuris suklastojo daugiau nei 100 įvairių žemės grąžinimo dokumentų. Vilniaus policijos Ypatingų nusikaltimų tyrimo ir veiklos organizavimo skyriaus darbuotojai išaiškino 28 metų Tomą S., kuris kaltinamas dokumentų klastojimu. Nustatyta, kad jaunuolis žemės sklypų kadastro ir registro bylose suklastojo per 100 įvairių dokumentų. Neturėdamas inžinieriaus-geodezininko kvalifikacijos, pasirašydavo kito asmens vardu.

Bendrovė „Agro Management Team“, plėtojanti žemės ūkio paskirties turto valdymo verslą, teigia, jog pastaruoju metu Lietuvos gyventojai, ieškodami būdų išsaugoti savo santaupas, svarsto ir galimybes pirkti žemę. Pasak „Agro Management Team“, žemė vis dažniau pasirenkama kaip dar vienas būdas saugiau investuoti turimas lėšas ir net gauti papildomų pajamų. Registrų centro duomenimis, paskutiniu metu Lietuvoje dažniau perkami žemės sklypai nei būstai ar namai.

Butai, namai, sklypai – įprastas nekilnojamojo turto tipas, paklausiausias daugumai pirkėjų ar nuomininkų. Tačiau tam tikru sezonu ar vykstant tam tikriems renginiams pasidaro ypač aktualūs trumpalaikės nuomos pasiūlymai, kurių siūloma įvairių ir už skirtingas kainas. Trumpalaikės nuomos pasiūlymai būna dvejopi, rodo nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt skelbimų informacija.

Žaliuosius plotus nebenaudojamose žemėse skatinama veisti ir Europos Sąjungos (ES) skiriamomis lėšomis. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programos (KPP) priemones paraiškas teikę ūkininkai prie šalies miškų ūkio plėtros gali prisidėti apleistus ar nebereikalingus sklypus apsodindami mišku. Apželdinti sutrukdė gamtos sąlygos Pakruojo rajone, Šukonių kaime gyvenantis Jonas Beconis ES skiriamą paramą panaudojo žemės ūkio paskirties žemės apželdinimui.