Kaip antradienį pranešė Generalinė prokuratūra, jos Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, išnagrinėjęs surinktus dokumentus, įvertino Kauno apygardos prokuratūros vasario 27 dieną priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, kuriuo buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl minėtų žemės sklypų.
„Aukštesnysis prokuroras, įvertinęs nutarime išdėstytus argumentus, paliko jį galioti“, – rašoma pranešime.
Pasak prokuratūros, tyrimas atliktas išsamiai ir plačiai. Buvo patikrintas nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus Kauno mieste, kurie vėliau buvo perleisti Matijošaičiams, teisėtumas.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad vienam asmeniui atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį Kaune, buvo padaryti teisės aktų pažeidimai: anksčiau buvo priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant asmeniui pinigais, todėl jam negalėjo būti nuosavybės teisės atkurtos į žemę natūra.
Dėl šio atvejo Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė sausio 13 dieną kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti administracinius aktus, sandorį pripažinti negaliojančiu ir taikyti restituciją.
Kitais atvejais, pasak prokuratūros, nebuvo nustatyti teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą bei žemės sklypų nuosavybės teisėms atkurti formavimą, pažeidimai, todėl pagrįstai atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, jog Kauno miesto bendrojo plano korektūros rengimo etape tam tikri koreguotini šio plano sprendiniai prieštarauja teisės aktų nuostatoms. Tačiau kompetentingos institucijos, nustačiusios pažeidimus, ėmėsi juos taisyti ir Bendrojo plano korektūros nederino, tokiu būdu užkirsdamos kelią teisės aktų, o taip pat ir viešojo intereso pažeidimui.
Pasak prokuratūros, tyrimo metu buvo nustatytos tam tikros sąsajos, kai žemės sklypus Kauno mieste, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės, pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu įgijo Matijošaičių šeimos nariai.
„Tačiau nenustačius teisės aktų pažeidimų, nėra pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones“, – teigiama pranešime.
Procedūras prokuratūra vykdė po to, kai LRT praėjusių metų pabaigoje paskelbė tyrimą, jog per dvi V. Matijošaičio kadencijas jo sūnus, pasinaudodamas galimai neskaidria schema, per tarpininkus iš asmenų, kuriems būdavo atkuriamos teisės į žemę, iš viso įsigijo 34 sklypus patraukliausiuose Kauno rajonuose.
Pats V. Matijošaitis teigė dar nesusipažinęs su šia informacija, bet pakartojo, jog žiniasklaidos tyrimas, po kurio pradėtos šios procedūros, jo manymu, buvo puolimas prieš rinkimus.
„Prieš kiekvienus rinkimus – ar tai buvo 2015 metai, ar 2019 metai, prieš būtent merų ir tarybos rinkimus... Tai tokie dalykai kartojasi“, – paklaustas, kaip vertina teisėsaugos sprendimą, BNS sakė trečiai kadencijai kovą perrinktas Kauno meras.
„Kiek įmonės kenčia nuo to, kiek ateina ir trukdo... Pastoviai kiekvieną dieną kas nors beldžiasi į duris. O šičia... Aš tikrai dėl šitų tyrimų miegu visad gerai ir ramiai, turiu dėl ko nemiegoti – dėl karų“, – kalbėjo V. Matijošaitis.
Registrų centro duomenimis, bendra V. Matijošaičio sūnaus, miesto tarybos nario Šarūno Matijošaičio sklypų vertė siekia per 2,5 mln. eurų, tačiau nekilnojamojo turto ekspertų vertinimu, reali jų vertė gerokai didesnė.
Tyrime taip pat teigiama, jog kai kuri infrastruktūra aplink mero šeimos turtą buvo tvarkoma savivaldybės biudžeto lėšomis.
V. Matijošaitis Kaune pirmą kartą išrinktas 2015 metais bei šių metų kovą perrinktas vadovauti miestui trečią kadenciją.
