„Man svarbiausia, kad būtų pilnas projekto finansavimas ir iš visų pusių būtų žiūrima į priekį. (...) Šalys bendrą tikslą mato, bet skirtingais keliais, todėl įgyvendinimo modelis yra sudėtingesnis“, – BNS sakė I. Degutis, ketvirtadienį „RB Rail“ vadovo poste laikinai pakeitęs atsistatydinusią Baibą Rubesą.
Anot jo, daug laiko ir diskusijų reikalauja bendro įmonės biudžeto parengimas, kadangi Latvija ir Estija savo dalį turi tvirtinti kartu su nacionaliniais biudžetais – šios šalys bendroje įmonėje dalyvauja per ministerijų įmones. Tuo metu Lietuva savo indėlį skiria per antrinę „Lietuvos geležinkelių“ bendrovę „Rail Baltica statyba“.
„Matome, kad „Lietuvos geležinkelių“ ir ministerijų yra pilnas noras įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą. Iš kitos pusės projekto įgyvendinimo struktūra yra sudėtinga, nėra lengvų klausimų, nes „Lietuvos geležinkeliai“ de facto yra mūsų akcininkai, o Latvijoje ir Estijoje yra įmonės po ministerijomis, ten finansuojama iš valstybių biudžetų. Dėl to valdymo modelis yra sudėtingas“, – kalbėjo I. Degutis.
Anot jo, artimiausi jo darbai yra išlaikyti darbuotojų motyvaciją po B. Rubesos pasitraukimo bei tęsti jau pradėtus ir rengti naujus konkursus.
Trejus metus „RB Rail“ vadovavusi ir netikėtai, likus mėnesiui iki kadencijos pabaigos, pasitraukusi B. Rubesa pareiškė, kad projektui kyla didelė rizika dėl bendros įmonės Stebėtojų tarybos bei projekto naudos gavėjų elgesio ir sprendimų.
Anot jos, dabartinė įmonės struktūra kelia nerimą, kad tiek „RB Rail“, tiek ir „Rail Baltica“ „tampa konkrečiai „Lietuvos geležinkelių“ verslo dalimi“.
„RB Rail“ Stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotojas Karolis Sankovskis BNS atmetė B. Rubesos kritiką ir jos kaltinimus pavadino interpretacijomis.
5,8 mlrd. eurų vertės „Rail Baltica“ projektą numatoma įgyvendinti iki 2025 metų pabaigos.
