rail baltica

Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ pagrindinė trasa Latvijoje gali būti pradėta tiesti ateinančių metų antroje pusėje, pareiškė Latvijos susisiekimo ministras Talis Linkaitis. Pasak jo, šiuo metu statomos „Rail Baltica“ stotys Rygoje ir sostinės oro uoste, projektuojama visa pagrindinė trasa, paskelbtas statybos darbų pirkimo konkurso antrasis etapas.

Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektą koordinuojanti bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail“ ieško Kauno mazgo projektuotojų. „Tai vienas svarbiausių geležinkelio transporto mazgų tiek Lietuvoje, tiek visame Baltijos regione, nes čia susikirs maršrutai tarp Šiaurės, Vakarų ir Vidurio Europos“, – pranešime sakė „RB Rail“ Lietuvos filialo vadovas Irmantas Butkauskas.   „RB Rail“ paskelbė darbo ir techninio projektų bei priežiūros konkursą, penktadienį pranešė bendrovė.

Už „Rail Baltica“ projektą Lietuvoje atsakinga „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „LTG Infra“ ruošiasi Vilniaus–Kauno ruožo, kuris apims Kauno geležinkelio stotį, Vilniaus mazgą bei regionines stotis Kaišiadoryse ir Vievyje, rekonstrukcijai. Įmonė pradėjo konsultacijas su rinkos dalyviais.  „LTG Infra“ planuoja, kad šių objektų projektavimo konkursai bus skelbiami dar šiemet, o sutartys su laimėtojais bus pasirašytos 2023 metų antrąjį arba trečiąjį ketvirčiais.

Ketvirtadienį darbą pradėjo naujoji bendros „Rail Baltica“ Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ valdyba, be to, nuo penktadienio „RB Rail“ Lietuvos padaliniui vadovaus technikos direktorius Irmantas Butkauskas, kuris pakeis Marių Narmontą, pranešė bendrovė.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės bendrovė „LTG Link“ pradeda konsultacijas su rinkos dalyviais dėl 10 arba 14-kos keleivinių greitųjų traukinių pirkimo. Jie būtų naudojami nuo 2028-ųjų, nutiesus europinę geležinkelio vėžę „Rail Baltica“. Centriniame viešųjų pirkimų portale „LTG Link“ nurodė, jog svarsto kelias traukinių įsigijimo alternatyvas, iš kurių geriausia yra 14 traukinių po 250 vietų.

Drama sostinės pakraštyje: nauja geležinkelio linija gyventojus paliks be namų. Dalis sostinės Panerių Zuikių gatvės gyventojų lieja ašaras, nenori palikti savo gimtosios žemės, piktinasi: esą vos prieš porą savaičių sužinojo, kad reikės išsikraustyti, nes jų namai trukdo „Rail Baltica“ projektui.

Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektui Europos Sąjunga skyrė dar 353,9 mln. eurų paramos, pranešė projektą koordinuojanti bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail“. Anot jos, pasirašyta papildoma 422,6 mln. eurų sutartis dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) finansavimo. Iš šios sumos EITP įnašas sieks 353,9 mln. eurų, arba 85 proc., o dar 15 proc. finansuos trijų Baltijos valstybių vyriausybės.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, jog europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ atkarpa nuo Kauno iki Rygos bus pastatyta pirmiausia.  „Esame padarę visus veiksmus, kad atkarpa nuo Kauno iki Rygos yra brandžiausia ir neabejoju, iš visų atkarpų pastatyta bus pirmiausia“, – bendroje su Latvijos transporto ministru spaudos konferencijoje Vilniuje ketvirtadienį sakė M. Skuodis.

Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ruožo Kaunas–Vilnius trasa eis per Panerius, Lentvarį, šiauriau Vievio ir Kaišiadorių. Jau nustatytos konkrečios teritorijos, žemės sklypai ir jų dalys, per kuriuos bus tiesiamas dvikelis geležinkelis.  Planuojama jį tiesti šalia esamo 1520 mm vėžės geležinkelio.

Europinio geležinkelio „Rail Baltica“ atšakos Kaunas-Palemonas statybos generalinė rangovė – Vokietijos kapitalo Estijos įmonė „Leonhard Weiss“ vienai didžiausių šalies statybos kompanijų „Autokausta“ turi kompensuoti daugiau nei 2,82 mln. eurų nuostolių už atliktus, bet neapmokėtus darbus. Apeliacinis teismas spalio 6 dieną pakeitė Kauno apygardos teismo pernai rugpjūtį priimtą sprendimą ir „Leonhard Weiss“ skundą patenkino iš dalies – atsisakė priteisti „Autokaustai“ 41,9 tūkst.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „LTG Infra“ paskelbė 1,3 mlrd. eurų (su PVM) vertės konkursą europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ infrastruktūros įrengimui tarp Kauno ir Lietuvos-Latvijos pasienio.

Europos Komisija (EK) žada skirti papildomą finansavimą bendram milijardinės vertės Baltijos šalių projektui – europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybai. Praėjusią vasarą jai papildomai skyrusi per 350 mln. eurų, Komisija tą planuoja daryti ir ateityje, teigia Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė.

Žiaurus Rusijos karas Ukrainoje aiškiai parodė logistikos svarbą karinių veiksmų kontekste, todėl „Rail Baltica“ projektas dabartinėje geopolitinėje situacijoje tampa vis svarbesnis, trečiadienį susitikime su Šiaurės ir Baltijos jūrų TEN-T koridoriaus koordinatore Katrina Trautmane sakė Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis.

Neseniai Kazlų Rūdą supurtė pražūtinga nelaimė – ant geležinkelio bėgių susidūrė traukinys ir automobilis, vietoje mirė du vyrai. Po įvykio sujudo Kazlų Rūdos bendruomenė – gyventojai ir pats meras aiškina, kad geležinkelio pervaža, kur įvyko avarija, nėra saugi. Liudininkai teigia, kad pervažos šviesoforas veikia ne visada, o „Lietuvos geležinkeliai“ kaltinimus atmeta. Primename, kad šeštadienį Kazlų Rūdoje ant geležinkelio bėgių susidūrė lengvasis automobilis su keleiviniu traukiniu.

Pradedamos ilgiausio geležinkelio tilto Baltijos šalyse – tilto per Nerį šalia Jonavos statybos. Tiltas yra europinės vėžės „Rail Baltica“ projekto dalis.  Tiltą statys Italijos kompanija „Rizzani de Eccher“, su kuria už „Rail Baltica“ įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga bendrovė „LTG Infra“ balandį pasirašė beveik 64 mln. eurų (be PVM) vertės sutartį.

Iš daugiau nei 60 mln. eurų vertės europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica” geležinkelio tilto per Nerį rangovo konkurso pašalintai Ispanijos tiltų ir kelių infrastruktūros statybos bendrovei „Puentes y Calzadas Infraestructuras“ nepavyko panaikinti Vyriausybės sprendimo, kad bendrovė neatitinka šalies saugumo interesų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) liepos 4-ąją atmetė „Puentes y Calzadas Infraestructuras“ skundą ir galutinai paskelbė, kad Vyriausybė ir jos strat...

Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ statyboms Baltijos šalyse Europos Komisija skyrė dar 360 mln. eurų. Šių metų sausį Lietuva pateikė paraišką Komisijai projektui skirti dar 686,7 mln. eurų, o kartu su Latvija, Estija ir bendra Baltijos šalių įmone „RB Rail“  iš 2021–2027 metų Europos infrastruktūros tinklų priemonės  (Connecting Europe Facility, CEF) buvo prašoma skirti beveik 1,5 mlrd. eurų.

Remiantis praėjusią savaitę Estijos vyriausybės patvirtinta „Rail Baltica“ 2022 metų tarpine ataskaita, egzistuoja labai didelė tikimybė, kad projektui finansuoti reikalingos lėšos nebus gautos laiku, o pagrindinės linijos projektavimas taip pat gali vėluoti.

Susisiekimo ministerijai patvirtinus europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ ruožo nuo Kauno iki sienos su Lenkija vadinamąją 6A alternatyvą, Kazlų Rūdos savivaldybė inicijuoja teisminį ginčą su ministerija, kuri esą atsisakė vertinti savivaldos pasiūlymus renkantis ruožo alternatyvas. Pagal 6A alternatyvą nauja linija bus tiesiama ten, kur iki šiol nebuvo geležinkelio – nuo Jiesios stoties aplenkiant Marijampolę ir Kalvariją bei nutolus nuo Kazlų Rūdos.

Už europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga bendrovė „LTG Infra“ pasirašė beveik 64 mln. eurų (be PVM) vertės sutartį su Italijos kompanija „Rizzani de Eccher“ dėl tilto per Nerį prie Jonavos statybos. Naujas geležinkelio tiltas per 2,5 metų iškils šalia Jonavos ir bus ilgiausias toks tiltas Baltijos šalyse. Jo ilgis sieks 1510 metrų, ilgiausias tarpas tarp atramų, kur jis kirs upę, sieks 150 metrų.

Jau balandžio 11 d. viešojo susirinkimo metu visuomenei bus pristatytos keturios „Rail Baltica“ geležinkelio atkarpos nuo Jiesios (Kauno) iki Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos alternatyvos, iš kurių viena bus įvardinta kaip rekomendacinė alternatyva. Vietovių, per kurias drieksis geležinkelio ruožas, bendruomenės, susijusios organizacijos kviečiamos teikti argumentuotus savo pasiūlymus iki viešo susirinkimo.

Dėl augančios infliacijos brangsta europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ statyba, sako susisiekimo viceministrė. Pasak Loretos Maskaliovienės, Lietuva jo statybai Europos Komisijos (EK) papildomai prašo beveik 700 mln. eurų, tačiau neatmetama, kad ateityje lėšų reikės dar daugiau.  „Infliacija neaplenkė ir „Rail Baltica“. Turime du svarbiausius šiai dienai finansavimo iššūkius.

„Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „LTG Infra“ gali pasirašyti sutartį su europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica” geležinkelio tilto per Nerį rangovo konkurso antros vietos laimėtoja Italijos  inžinerijos, infrastruktūros ir pastatų statybos bendrove „Rizzani de Eccher“. Strateginių įmonių sandorius tikrinanti vyriausybinė komisija, įvertinusi „LTG Infra“ ketinamą sudaryti sandorį ir matydama tam tikrų rizikų nacionaliniam saugumui, praėjusią savaitę nustatė įmonei privalomas ...

Jau nuo kovo vidurio Lietuvos keliuose prasidės intensyvesni darbai. Planuojama remontuoti tiltus, asfaltuoti žvyrkelius, taisyti kelius ir pėsčiųjų bei dviratininkų takus. Portalas tv3.lt primena, kokie didžiausi kelių remontai šiemet laukia vairuotojų. Lietuvos automobilių kelių direkcija (LADK) dar metų pradžioje pranešė, kad 2022-aisiais kelių projektavimo darbai bus vykdomi visus metus. Vis dėlto rangos darbai turėtų prasidėti nuo kovo 15-osios, jei tai leis orų sąlygos.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ antrinė infrastruktūros valdymo įmonė „LTG infra“ europinio geležinkelio „Rail Baltica“ atšakos Kaunas-Palemonas rangovėms turės grąžinti beveik 2,2 mln. eurų skolą su netesybomis, dar kartą nusprendė teismas.

Lietuva pateikė paraišką Europos Komisijai skirti dar 686,7 mln. eurų europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektui.   Lietuva kartu su Latvija, Estija ir bendra Baltijos šalių įmone „RB Rail“ prašo iš 2021–2027 metų Europos infrastruktūros tinklų priemonės  (Connecting Europe Facility, CEF) skirti beveik 1,5 mlrd. eurų, praneša Susisiekimo ministerija. Sprendimo laukiama šių metų pirmąjį pusmetį.

Estijos tyrimų įmonės „Turu-uuringute“ lapkritį atliktos nuomonių apklausos rezultatai rodo, kad 65 proc. Estijos gyventojų pritaria geležinkelio projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimui, o dalis tų, kurie regi teigiamą projekto poveikį Estijai, išliko aukštas – 68 procentai. Jokiais ankstesniais kalendoriniais metais projektas „Rail Baltica“ nesulaukė tokio stabilaus Estijos gyventojų palaikymo: ir šių metų balandį, ir lapkritį atliktas tyrimas parodė 65 proc. pritarimo lygį.

Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto koordinatorius, bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail“ svarsto galimybę teikti naktinių traukinių vežimo paslaugas.

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu. Pasak ministro, dar šiais metais ministrų kabinetui bus pateikta kelių finansavimo reforma, kuri turėtų suteikti daugiau skaidrumo procesui. Susitikimo metu aptartas ir „Rail Baltica“ projektas. M. Skuodžio teigimu, kad kaimynams reikia pasitempti, nes Lietuva projektą planuoja baigti 2026-aisiais.

Baltijos šalių europinės vežės geležinkelio „Rail Baltica“ statyba jau vyksta visose trijose Baltijos šalyse, tačiau dabartinio tikslo – užbaigti projektą iki 2026 metų – pasiekti nepavyks, o jungties statybos pabaiga bus nukelta į šio dešimtmečio pabaigą, skelbia Estijos dienraštis „Postimees“. Kartu tai yra paskutinysis galimas terminas, nes transeuropinis transporto tinklas TEN-T turi būti parengtas iki 2030-ųjų.

Po penkerių metų nutiesus europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkelį, sujungsiantį Helsinkį su Varšuvą, iš Vilniaus į Taliną bus galima nuvažiuoti per keturias valandas, žada projekto vystytojai.  „Aš labai tikiu, kad (...) po „Rail Baltica“ pastatymo Taliną iš Vilniaus galėsime pasiekti greičiau nei per keturias valandas“, – žurnalistams Kaune trečiadienį sakė susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Baltijos šalių transporto ir susisiekimo ministrai, Suomijos vyriausybės, Baltijos šalių geležinkelių ir Europos Komisijos atstovai antradienį susitiks specialiu reisu iš Talino per Rygą į Vilnių važiuojančiame traukinyje „Connecting Europe Express Baltic“ (CCE Baltic). Trečiadienį jie vyks į Kauną, kur iš Lenkijos atvyks traukinys „European Connecting Europe Express“. Traukinyje ministrai, EK atstovai, Baltijos šalių geležinkelių įmonių vadovai ir ekspertai diskutuos apie „Rail Baltica“ poten...

Premjerė Ingrida Šimonytė šeštadienį susitiko su Lietuvoje viešinčiu Japonijos užsienio reikalų ministru Toshimitsu Motegi.  Susitikime aptartos šalių galimybės glaudžiau bendradarbiauti įvairiose srityse, pranešė Vyriausybė. „Lietuva vertina Japoniją kaip strateginę partnerę Azijoje, todėl norime stiprinti dvišalį bendradarbiavimą, ypač ekonomikos, energetikos, mokslinių tyrimų ir kitose srityse“, – pranešime sakė I. Šimonytė.

Kelionės tarp Vilniaus ir Kauno truks vos 38 minutes, Varšuvą, Rygą ir Taliną traukiniu pasieksime greičiau nei lėktuvu, o Vilniaus oro uostas bus lengvai pasiekiamas Lenkijos ir Latvijos gyventojams. Susisiekimo ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad tai bus galima pasiekti įrengus projekto „Rail Baltica“ Kaunas–Vilnius jungtį. „Geležinkelio ruožas tarp Vilniaus ir Kauno yra daugiausia keleivių pervežantis geležinkelio maršrutas, kuriuo pervežama beveik 1 milijonas keleivių.

Dėl vėlavimo užbaigti europinio geležinkelio „Rail Baltica“ atšaką Kaunas-Palemonas statybą pagrindinis projekto rangovas – Vokietijos kapitalo Estijos įmonės „Leonhard Weiss RTE“, „Hidrostatybos“ ir „Autokaustos“ konsorciumas – „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros įmonei „LTG Infra“ turi sumokėti 0,5 mln. eurų baudą. Taip gegužės 3 dieną nusprendė Kauno apygardos teismas, visiškai patenkinęs „LTG Infra“ ieškinį.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvos ir Lenkijos  vieningumas ir solidarumas ypač svarbus siekiant užtikrinti regiono saugumą, Rusijai vykdant agresyvią politiką kaimyninių valstybių atžvilgiu. Tai šalies vadovas pabrėžė dvišaliame Lietuvos ir Lenkijos prezidentų susitikime, per kurį jie aptarė politinį, ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą, pranešė Prezidentūra.

Geležinkelio projektas „Rail Baltica“ per Europos Sąjungos valstybių narių derybas su Europos Parlamentu išsaugojo galimybę gauti išskirtinį 1,6 mlrd. eurų finansavimą, penktadienį pranešė Lietuvos ambasadorius. Lietuvos nuolatinei atstovybei ES laikinai vadovaujantis ambasadorius Simonas Šatūnas BNS sakė, kad penktadienio naktį pasibaigusių derybų rezultatai dar analizuojami, bet jie nuteikia optimistiškai.

Seimo Ekonomikos bei Europos reikalų komitetai trečiadienį aptars europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybų eigą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje. Be to, parlamentarai aiškinsis situaciją dėl būsimo „Rail Baltica“ infrastruktūros valdymo.    „Viena iš tų problemų, kurią galima identifikuoti, – kaip yra su valdymu to bendro centro ir kur jis bus“, – BNS sakė Ekonomikos komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė antradienį per pokalbį su Vokietijos kanclere Angela Merkel aptarė bendradarbiavimą Europos Sąjungai apsirūpinant vakcinomis nuo COVID-19. Anot Vyriausybės pranešimo, I. Šimonytė pabrėžė, kad būtina ir toliau raginti farmacijos kompanijas užtikrinti skaidrų bei patikimą vakcinų tiekimą valstybėms narėms.

Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ Latvijos sostinės pagrindinio terminalo, įskaitant geležinkelio stoties ir jos prieigos infrastruktūros, statyba bus pradėta lapkričio 23-ąją, pranešė įmonė „Eiropas Dzelzcela Linijas“. Iškilminga statybos pradžios ceremonija numatyta pirmadienį 10 valandą. Skelbiama, jog projekto įgyvendinimas vyks etapais, darbų metu toliau veiks tiek geležinkelio, tiek ir autobusų stotis.

Šiuo metu geležinkelio maršrutas tarp Vilniaus ir Kauno yra populiariausias Lietuvoje, kuriuo pervežamas beveik 1 mln. keleivių. Užbaigus įgyvendinti projektą „Rail Baltica“ kelionė tarp didmiesčių sutrumpės dvigubai, tad tai bus greičiausias susisiekimo būdas šių miestų gyventojams ir jų svečiams. Tiksli būsimos kelionės trukmė paaiškės kitais metais, pasirinkus vieną iš keturių svarstomų „Rail Baltica“ geležinkelio Kaunas-Vilnius alternatyvų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Apie galimybę europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“ Lietuvai statyti savarankiškai, be Estijos ir Latvijos, prabilęs susisiekimo ministras pareiškė, kad bendras projekto valdymo modelis jau kelia grėsmę jo tęstinumui.

Premjeras Saulius Skvernelis tikisi, kad nepaisant to, kas vadovaus Lietuvos ir Lenkijos vyriausybėms, strateginis bendradarbiavimas tarp šalių išliks. Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis dėkojo Lietuvai už ekonominį ir strateginį bendradarbiavimą ir pažadėjo paramą kovoje dėl Mobilumo paketo. Lenkijos premjeras taip pat paskelbė, kad Europos Sąjungos vadovams pristatys ekonominį Baltarusijos gelbėjimo planą. Ketvirtadienį Vilniuje kartu posėdžiavo Lietuvos ir Lenkijos Vyriausybės.

Baltijos šalims statant europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“, pagrindinės linijos tiesimas Lietuvoje vyksta sparčiai, šalis įsipareigoja projektą įgyvendinti iki 2026 metų, teigia premjeras Saulius Skvernelis.  Laiške už transportą atsakingai eurokomisarei Adinai Valean jis padėkojo už paramą projektui ir įvardijo jį prioritetiniu Baltijos šalių projektu, praneša Vyriausybės kanceliarija.

Įvertinus Covid-19 sukeltą ekonominę krizę, trys Baltijos šalys, regis, galėtų pasidžiaugti, kad turi puikų gelbėjimosi ratą – „Rail Baltica“ projektą, kuris netrukus vien į Lietuvos ekonomikos kraujotakos sistemą turėtų „įpilti“ apie pusę milijardo eurų.  Didelės investicijos lauktų ir Latvijos bei Estijos ekonomikų, tik reikia pasiskubinti pereiti prie realių darbų įgyvendinimo.

Europos auditoriams įvardijus europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ rizikas, susijusias su projekto pabrangimu, statybos terminais ir ekonomiškumu, premjeras Saulius Skvernelis pabrėžė, kad nepaisant auditorių pastebėjimų, „Rail Baltica“ projektas buvo įvertintas bene geriausiai iš audituotų didžiųjų Europos Sąjungos (ES) infrastruktūros projektų.

Jungtinėms Valstijoms paskelbus apie dalies karių atitraukimą iš Vokietijos, Lietuva ir Lenkija turi bendrą interesą siekti jų buvimo regione, penktadienį pareiškė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Kalvarijos pasienio punkte po dvišalio pokalbio su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu S. Skvernelis sakė, kad šis klausimas buvo aptartas tete-a-tete susitikime, tačiau teigė negalįs detalizuoti jo turinio.

Apie naująjį Baltijos kelią ir asmeninius kelius į sėkmę susitikome pasikalbėti su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) absolvente Rūta Blagnyte.  Aplinkos inžinerijos studijas baigusi mergina šiandien yra atsakinga už projekto „Rail Baltica“ aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimą. Tai, su kokia profesine atsakomybe ir pilietine branda Rūta žiūri į savo darbą ir aplinkosaugą, nuteikia viltingai – mums tikrai pavyks. Ir su projektu, ir su šalies ateitimi.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ grupės bendrovė „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ pervedė 1,039 mln. eurų avansą bendrai trijų Baltijos šalių europinės vėžės „Rail Baltica“ projekto įmonei „RB Rail“.  „Mūsų bendrovės pervesti pinigai užtikrins stabilų „RB Rail“ mokumą, kol projekto partneriai pasirengs ilgalaikiam įmonės finansavimui“, – pranešime sakė įmonės generalinis direktorius Karolis Sankovskis.