Susisiekimo ministerija kartu su Lietuvos geležinkeliais bando raminti gyventojus: žada jiems mokėti kompensacijas už prarastą turtą ir aiškina, kad dar dvejus metus jie galės gyventi savo namuose: „Kad kažkoks ponelis su šlipsu pravažiuotų į „Varšavą“ greitai, aš turiu kažkur išeiti, kokios nesąmonės, čia nesąmonių muziejus.“
Jau kelias savaitės sostinės pakraštyje, Zuikių gatvėje, gyvenantys vilniečiai tarpusavyje tariasi, nežino, ką reikės daryti. Mat dalį kaimynų pasiekė laiškai, kad tiesiai per jų namus, žemę, eis nauja „Rail Baltica“ geležinkelio linija.
Troleibuso vairuotoja vilnietė Liucija niekur kraustytis nenori – jau beveik 20 metų čia kartu gyvena su vyru Gintautu, kuris šiame mikrorajone nuo pat gimimo:
„Labai blogai. Ką mums už šitą namą duos? Kur mes gyvensim? Kiek jie duos už seną namą. Mes net bendrabučio nenupirksim.“
„Per mano virtuvę, tiesiai eina geležinkelis, niekas nei perspėjo, ką galima sakyti.“
Vietos gyventojai žino, kad valstybė už rinkos kainą arba atkuriamąją vertę supirks jų nekilnojamą turtą – mokės kompensacijas už namus ir žemę, tačiau žmonės reikia ne pinigų, o naujos gyvenamosios vietos:
„Tegul jie mums duoda kitą namą, sodo namelį. Prašyta, duoda kompensaciją ir pusę metų išsikraustyti, ir gyvenk kur nori, tai ką aš už pusę metų sau surasiu? Tiek žmonių dabar iškraustys, ten su vaikais gyvena.“
„Sveikatą praradom, vyras invalidas po dviejų insultų, ir širdies nepakankamumu, aš pati nepaeinu ir sąnariai, nugara. Norisi verkti, žinokit.“
„Turiu vaiką ir darželis šalia, jam patogu labai. Pripratom, remontą padariau, kažkaip nesinori iš čia išvažiuoti.“
Liucijos kaimynė Albina, kuri čia gyvena ilgiau nei pusę amžiaus, taip pat nenori kraustytis: „Kur mums, seniam, invalidam dėtis, kur mums dėtis. Pirkom pečių naują, norėjom pastatyti, pasigerinti sąlygas, viską, nežinome, ką daryti dabar.“
Kaimynai apie naują geležinkelio liniją aiškina nieko anksčiau nenutuokę. O kitas vietos gyventojas ramiai sau statėsi garažą, o dabar pasirodo – be reikalo. Gyventojams labiausiai pikta, kad Lietuvos geležinkeliai ir Susisiekimo ministerija nesugebėjo anksčiau pranešti apie planuojamus darbus: „2018-ais metais sakė šitas projektas yra. Tai perspėkit žmones, pasiruoštų!“
Dėl Europinės vėžės nuo Kauno iki Vilniaus, valstybė turės išpirkti daugiau nei 2000 žemės sklypų ar jų dalių, kurių bendras plotas siekia beveik 1200 hektarų. Visuomenės poreikiams iš žmonių bus paimta apie 280 statinių, iš kurių pusšimtis – gyvenamieji pastatai:
„Taigi yra galimybė kitur pro Vaidotus daryti, ten geležinkelis, kodėl būtinai per čia?“
„Ši parinkta alternatyva yra optimali, ji turi patį mažiausią poveikį visuomenei, gyventojams“, – tikina „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo vadovas Mantas Kaušylas.
Susisiekimo ministerija skuba raminti gyventojus. Esą vilniečiams per pusmetį išsikelti nereiks. Jei projektas vyks sklandžiai, dar trumpiausiai 2 metus gyventojai galės dienas leisti senuose namuose.
„Kol neprasidės statybos, žmonės galės gyventi savo namuose. Idealiu atveju, rangos darbai prasidės 2025 metų pradžioje“, – teigia Susisiekimo ministerijos vyresnysis patarėjas Vytautas Palevičius.
„Ne anksčiau kaip 2025-ųjų metų pabaigoje turėtų prasidėti statybos darbai“, – tvirtina M. Kaušylas.
Susisiekimo ministerija pabrėžia, kad planai dar negalutiniai: esą gyventojai iki kitų metų sausio 4-os dienos gali teikti pasiūlymus projektui. Tiesa, į juos valstybė atsižvelgti neprivalo.
„Jeigu patenka žemės sklypas ant pagrindinės „Rail Baltica“ linijos. Įsivaizduokit, 250 km/h greitis, radiusas 4000 metrų, aplenkti, koreguoti jokių galimybių nėra, bet jeigu sklypas patenka ant automobilio kelio, galima ten jį kažkaip pastumti“, – kalba V. Palevičius.
Kitais žodžiais tariant, projekte galima keisti tik neesmines sklypų ribas: tas vietas, kur bėgiai neplanuojami.
„Iš esmės, nekeičiant pagrindinių trasos sprendinių, galima bus tam tikrus visuomenės žemės sklypų poreikius indentifikuotus papildomai suprojektuoti“, – sako M. Kaušylas.
Kai valstybė Zuikių gatvėje išties naują „Rail Baltica“ trasą, dalis vietos gyventojų bus įkalinti tarp dviejų geležinkelio linijų. Jau dabar žmonės čia skundžiasi, kad sunkiai gali pasiekti miestą, yra priversti nesaugiai kirsti bėgius arba landžioja pro ne pėstiesiems skirtą tunelį.
Jei gyventojai nesutiks valstybei perduoti savo namų, tikriausiai turės bylinėtis teismuose. Žmonės, abejojantys, ar jų turtas „patenka“ po europiniais bėgiais, gali tai pasitikrinti internetiniame žemėlapyje.
