Visoje atkarpoje laikinai uždarius traukinių eismą, bus rekonstruojamas Kauno geležinkelio tunelis, naikinama probleminė Amalių pervaža, o vietoj jos statomas didžiausias „Rail Baltica“ projekto infrastruktūrinis statinys – keturių arkų požeminis tunelis automobiliams, pėstiesiems ir dviratininkams, pranešė "Lietuvos geležinkeliai".
Ketvirtadienį Amalių požeminio tunelio statybvietėje rengiama spaudos konferencija, kurios metu bus pristatyti Kauno mazgo ir projekte dalyvaujančių valstybių - Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Suomijos - europinio geležinkelio plėtros planai.
Spaudos konferencijoje dalyvaus susisiekimo ministras Rokas Masiulis, „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška, infrastruktūros direkcijos vadovas Karolis Sankovskis, „RBRail“ valdybos narys Ignas Degutis ir Lenkijos geležinkelių „PKP Polskie Linie Kolejowe“ valdybos viceprezidentas Marek Olkiewicz.
Apie 15 kilometrų geležinkelio už 54,762 mln. eurų iki 2021 metų pabaigos rekonstruos „Hidrostatybos“, „Autokaustos“ ir „Leonhard Weiss RTE“ konsorciumas.
Taip pat numatyta pastatyti du automobilių tunelius, viaduką, triukšmą slopinančias sienutes, tvoras, atlikti kitus darbus.
„Rail Baltica“ nuo 2026 metų turėtų sujungti Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą.
Būsimos europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ atkarpoje nuo Kauno iki Palemono baigti parengiamieji darbai ir pradedamas tiesti europinis kelias. Visų darbų vertė – 66 mln. eurų.
„Tai yra faktinis įrodymas, kad tas projektas, kurį tiek metų diskutavome, ruošiamės, jau vyksta“, – spaudos konferencijoje Kaune sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
„Startuojame ir pradedame esminį etapą viename didžiausių projektų visame regione, „Rail Baltica“ sujungiant Kauno stotį su intermodaliniu Kauno terminalu. Darbai vyksta, projektas sėkmingai veržiasi į priekį“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška.
Pasak ministro, šis terminalas bus labai svarbus tiek Lietuvos ekonomikai, tiek visam projektui.
„Kaip logistikos akumuliuojantis centras Kaune, vaidins nemažą rolę ekonomikoje ir pagrįs, kad „Rail Baltica“ kaip projektas yra ekonomiškas ir pagrįstas“, – sakė R. Masiulis.
Dėl pradedamų darbų nuo gegužės 22 dienos iki rudens šioje atkarpoje bus uždarytas traukinių eismas.
„Artėjant vasarai dalinai nutrauksime eismą ir kol kas traukiniai vyks tik iki Palemono“, – sakė M. Bartuška.
Artimiausiu metu tikimasi pradėti projektuoti ir kelio atkarpą nuo Kauno link Vilniaus.
„Norėtume šiais arba kitais metais pradėti projektavimą Vilniaus-Kauno jungties, nes ji yra neatsiejama „Rail Baltica“ jungtis, kuriam jau esame užsitikrinę finansavimą“, – sakė ministras.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“ vadovo, šiuo metu paskelbtas atkarpos specialiojo plano rengimo konkursas, jos statybą planuojama pabaigti iki 2025 metų.
Visoje 9 kilometrų ilgio atkarpoje nuo Kauno iki Palemono laikinai uždarius traukinių eismą, bus rekonstruojamas unikalus XIX amžiuje pastatytas Kauno geležinkelio tunelis, jame bus įrengtas sugretintas europinės ir plačiosios vėžės geležinkelis.
Taip pat bus naikinama probleminė Amalių pervaža, o vietoj jos statomas didžiausias „Rail Baltica“ projekto statinys – keturių arkų požeminis tunelis automobiliams, pėstiesiems ir dviratininkams.
Panaikinus Amalių pervažą Ateities plente, jos prieigose bus įrengti du požeminiai geležinkelio kirtimo taškai – pagrindinis jų bus už pusės kilometro nuo Amalių pervažos, Kauno marių kryptimi.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“, sujungus Kauno intermodalinį terminalą su Lenkijos geležinkelių tinklu, Kaunas taps pagrindiniu krovinių krovos centru – čia bus aptarnaujami ir plačiąja, ir europine vėžėmis važiuojantys traukiniai.
„Tai bus didžiausias „Rail Baltica“ krovos taškas“ , – sakė „Rail Baltica“ projekto vadovas Karolis Sankovskis.
Pernai rudenį pradėtų parengiamųjų darbų metu buvo nukastas gruntas, išardytas geležinkelio kelias ir iešmai, pakloti drenažo tinklai, paruošta žemės sankasa, pakloti elektros, signalizacijos, ryšių kabeliai.
Rekonstruojant kelią nuo Kauno geležinkelio stoties iki Palemono intermodalinio terminalo bus rekonstruojama 3,6 km ilgio plačioji (1520 mm) vėžė, o šalia tiesiama nauja 9 km ilgio siauroji (1435 mm) vėžė, įrengiama kita infrastruktūra.
Projektą įgyvendina „Hidrostatyba“ su partneriais ir „Autokausta“. Jungtinės veiklos partneriai darbus turi baigs 2020-aisiais.
Be to, „Lietuvos geležinkelių“ už savo lėšas – 14,6 mln. eurų – iškels visus inžinerinius miesto tinklus, kertančius geležinkelį, ir pakeis juos naujais. Bendrovė savo lėšomis atnaujins vandentiekio, šilumos, elektros, komunikacijų, gatvių apšvietimo ir troleibusų tinklus.
Kauno geležinkelio mazgą sudaro trys atkarpos: Jiesia-Rokai, kurios rangos darbai baigti 2018 metų spalį; Rokai-Palemonas – darbai startuos 2019 metų pabaigoje ir Palemonas-Kaunas.
