Tuo metu, pasak A. Jackaus, dėl „Rail Baltica“ atšakos iki Klaipėdos statybos ir finansavimo derybos dar tik prasideda.
„Turime iniciatyvų ir norą rasti kitus variantus, kaip būtų galima tą Vilnių (Kauno–Vilniaus atšaką – BNS) prafinansuoti. Gal partnerystė su privačiu sektoriumi. (...) O laikinai, kad Vilnius neliktų vis tik nuošaly, padaryti kintamos vėžės mechanizmą ir keleiviai galėtų važiuoti netrukdomai nuo Vilniaus iki Varšuvos be jokių perlipimų“, – šią savaitę Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje kalbėjo „Rail Baltica statybos“ vadovas.
Pasak A. Jackaus, kol kas atkarpos statyboms suplanuota apie 200 mln. eurų.
Susisiekimo ministerija siūlo Vyriausybei patvirtinti linijos Kaunas-Vilnius komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą – tada bus galima pradėti žemės paėmimo procedūras.
A. Jackaus teigimu, dėl „Rail Baltica“ atšakos nuo Kauno iki Klaipėdos statybos parengiamieji darbai jau pradėti, o derybos su Briuseliu dėl jos finansavimo turėtų prasidėti iki 2030 metų.
„Klaipėda eilėje, turime pasirašyti architektūros sutartį, kuri duotų atsakymą, pro kur ekonomiškiausia ir logiškiausia leisti vėžę į Klaipėdą. Gavus išvadą bus dėliojamas planas, kaip tą atkarpą statyti“, – teigė jis.
„Rail Baltica statybos“ vadovo teigimu, projektavimas paprastai trunka ilgai, todėl rangos darbus bus galima pradėti ir užbaigus pagrindinę „Rail Baltica“ liniją.
„Tai yra TEN-T (angl. EU’s trans-European transport network – BNS) atšaka, kuri papuola ir turi teisę būti finansuojama. Su Klaipėda prieš akis ilga kelionė“, – sakė A. Jackus.
„Rail Baltica“ pabaiga gali nusikelti iki 2033 metų
„Rail Baltica statybos“ vadovas sako, kad vėžės statybos Lietuvoje turėtų būti baigtos, kaip ir suplanuota, – 2030 metais, tačiau jis taip pat įspėjo apie rizikas, kurios projektą gali pristabdyti.
A. Jackaus teigimu, šiuo metu analizuojama, kiek projektas galėtų pabrangti, jeigu jo pabaiga būtų atidėta iki 2033 metų.
„Turime tikslą iki 2030 metų pabaigti. Šiuo metu turime visą eilę rizikų identifikavę, dalis jų yra pasireiškę ir tai įgyvendinimą gali pavėlinti netgi iki 2032-2033 metų. Šiuo metu yra daromas planas, kiek tai galėtų kainuoti papildomai ir kaip užbaigti 2030 metais, o kiek pabrangtų, jeigu mes pabaigtume 2033 metais“, – komitete pareiškė A. Jackus.
Jis, be kita ko, pabrėžė, kad Latvijoje situacija dar sudėtingesnė – ten, anot jo, projekto įgyvendinimas gali užsitęsti ir iki 2035 metų.
Anot A. Jackaus, dabar svarbiausia yra užtikrinti 2027 metais planuojamų atlikti darbų finansavimą. Anot jo, iki 2028-ųjų, kai prasidės nauja ES finansinė perspektyva, naujų paraiškų Europos Komisijai nebebus galimybės teikti.
„Šių metų gale dar gali būti likučių perskirstymas. Tai tam ruošiamės“, – pridūrė jis.
„Panašu, kad 2026-2027 metais, netgi dalinai 2028 metais reikės visoms trims valstybėms rasti būdą, kaip uždengti techninę finansavimo duobę. Išlaidų tinkamumas, jeigu bus tos pačios taisyklės, bus nuo 2028-ųjų sausio. Iki to laiko mums reikės pinigų, kad nesustotume su darbais. Labai svarbu, kad Europos Komisija pripažintų tas išlaidas tinkamomis ir leistų užsidengti iš ateinančios finansinės perspektyvos“, – kalbėjo A. Jackus.
Jo teigimu, Lietuva Europoje vienintelė turi daugiausia entuziazmo nutiesti europinę vėžę: „Tiek suomiai, tiek latviai, estai, airiai, ispanai žiūri į tai atsargiau, nes didelės sumos (investicijų – BNS)“.
Pasak jo, kovą numatytas institucijų pasitarimas, kuriame bus įvertintos visos projekto tolesnio įgyvendinimo galimybės ir variantai: „Tikimės, kad pavyks tas rizikas suvaldyti, jeigu bus priimti tam tikri sprendimai. Jeigu ne, tada projekto įgyvendinimas gali kažkiek vėluoti.Sąžiningai būtų apie tai pasakyti.“
„Rail Baltica“ statybas brangina karinis mobilumas
„Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus Egidijaus Lazausko teigimu, „Rail Baltica“ statybų sąmatą koreguoja ir geležinkelio pritaikymas kariniam mobilumui.
„Projektą pradedant daryti nebuvo vienos svarbios dedamosios, kuri dabar ypač aktyviai matosi, – karinio mobilumo ir dvigubos paskirties momento. Tai turėjo įtakos ir sąmatas susidėliojant. Karinei technikai vežti yra papildomi reikalavimai, didesni krūviai“, – komitete teigė E. Lazauskas.
Jis pabrėžė, kad su eurokomisaru Andriumi Kubiliumi aptarta, ar dėl dvigubos paskirties geležinkelio Lietuva galėtų pretenduoti į didesnį finansavimą.
„LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas pabrėžė, kad Lietuvoje nėra tokių linijų projektavimo kompetencijų, todėl reikia samdyti užsienio projektuotojus.
„Tai greituminės linijos, mūsų regione ta kompetencija neegzistuoja, ją reikia pirkti užsienyje. Ten daugybė projektų, nes geležinkelio industrija sparčiai vystosi visame pasaulyje, ir tai stabdo tempus ( „Rail Baltica“ statybos – BNS)“, – aiškino V. Žalimas.
Pasak „LTG Infra vadovo, rangovų rasti yra lengviau, bet ir čia kyla sunkumų, pavyzdžiui, įmonės darbuotojų yra priverstos ieškoti užsienyje.
„Pavyzdžiui, tiltą per Nerį dabar stato vien tik užsieniečiai, lietuviai dirbti neina, nes per mažos algos, dirba tik portugalai bulgarai, rumunai“, – komitete tvirtino jis.
Visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.
„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
