Anot apklausų, šalies gyventojai šviesą ekonomikos tunelio gale tikisi pamatyti po kelerių metų. Tuo tarpu verslininkams apklausų poreikis dabar esą lyg ir nebeaktualus, nes pats gyvenimas parodo, kaip reikia elgtis norint įveikti sunkmetį.
Lietuvos visuomenė daug optimistiškiau vertina perspektyvą išbristi iš krizės, nei manoma oficialiai, rodo pernai gruodį „TNS Gallup“ atliktas tyrimas. Tuo pat metu verslininkų atstovai sako, kad šiuo metu apklausos ir rinkos tyrimai įmonėse yra labai reti. Mat, verslo atstovų teigimu, sunkmečiu geriausias patarėjas yra savo pačių nuojauta.
Vaistas nuo krizės - optimizmas?
Pagal požiūrį į recesiją išskirtos šešios šalies gyventojų polinkių grupės - pozityviai nusiteikusiųjų (7,1 proc.), atspariųjų (21,6 proc.), vertinančių prabangą (7,1 proc.), jaunųjų profesionalų (5,7 proc.), persidirbusiusiųjų (11,6 proc.) ir pažeidžiamųjų (26,4 proc., kurių pajamos per mėnesį - apie 800 litų).
Anot „TNS Gallup“ tyrimų strategijos direktorės Rūtos Gaudiešienės, krizė nuo mūsų pačių priklauso daug labiau nei manome iš tiesų. Dauguma gyventojų jau dabar atsisako ne pirmo būtinumo prekių, jaučiasi nesaugiai.
„Vertindama žmonių grupes pastebėjau, kad pažeidžiamiausiųjų grupės tonas dominuoja. Tai dar kartą patvirtina, kad krizės priežastis yra psichologinė. Krizė gimsta ir miršta ne dėl ekonomikos pakilimo ar nuosmukio, o dėl žmonių, kuriančių ekonomiką, veiklos. Jei sau pasakysime, kad krizė truks trejus metus, tai ji tiek ir truks. Ekonomika - žmonių susitarimo dalykas,“ - sakė R. Gaudiešienė.
Lietuviai ir latviai, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu, mano, kad krizė užsitęs kur kas ilgiau. Lietuvoje 26 proc. žmonių teigia, kad krizė siautės dvejus-trejus metus, 22 proc. apklaustųjų mano, kad - ilgiau nei trejus metus. Tuo tarpu europiečiai dažniau linkę tvirtinti, jog sunkmetis baigsis po metų ar dvejų.
Lietuviai krizės priežastimi pirmiausia įvardija Lietuvos valdžią - taip mano 54 proc. apklaustųjų. Esą nuo sovietinių laikų padėtis nepasikeitė ir žmonės tikisi, kad jiems ir toliau viskas bus patiekta ant lėkštutės. 51 proc. respondentų dėl sunkmečio kaltina pasaulinę ekonomiką.
„Ko gero, pirmą kartą per tiek metų matomas absoliučiai socialistinis vaizdelis - žmonių paklausus, ką jie daro siekdami išsikapanoti iš krizės, didžioji dalis Lietuvos gyventojų teigia, kad - nieko. Bet iš valdžios 97 proc. tautiečių tikisi padidinto minimalaus atlyginimo, sumažintų komunalinių mokesčių, nusikalstamumo,“ - teigė R. Gaudiešienė.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdančiojo direktoriaus Mariaus Busilo teigimu, apklausų duomenys paprastai labiausiai svarbūs įmonėms, tačiau šiuo atveju dėmesį reikėtų atkreipti politikams ir padaryti išvadas.
„Verslui statistika yra naudinga tiek, kiek galima numatyti ateitį, o tai yra nepaprastai sudėtinga. Verslo įmonės pačios daro apklausas ir reaguoja, kad imtųsi veiksmų iš karto, bet jų poreikio šiuo metu nėra. Šiandien labiau vadovaujamasi nuojauta, o ne apklausomis,“ - „Respublikai“ sakė M.Busilas.
Pinigų švaistymas
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas tikino, kad šiuo metu reikėtų rimtų ilgalaikių tyrimų energetikos ir kitose srityse. Esą rinkos tyrimų ir ministerijų daromos visuomenės apklausos dažnai liekančios skaičiais popieriuje ir didelės naudos neturi.
„Manau, kad šiandien daryti rinkos tyrimus yra tas pat, kas pinigus išmesti į balą. Aišku, jei orientuosimės į vadinamuosius „greitaeigius“ produktus ir paslaugas vidaus rinkoje, apklausos gali duoti naudos. Bet jei turėsime omenyje ilgalaikio verslo perspektyvas, apklausos čia bus bevertės,“ - sakė D. Arlauskas.
Anot jo, dažnai ministerijos rengia tyrimus, kad išleistų tam skirtus pinigus, - net nesupažindinant visuomenės ar verslo organizacijų su techninėmis užduotimis, nepasakant, ko norima sužinoti iš studijų. Paprastai daromi tyrimai apie šalies vystymosi perspektyvas.
„Tai yra pinigų mėtymas, kuris nepasiteisina. Ministerijose buvo padaryta daug studijų, kurios nepadėjo žengti į priekį, nes besiformuojančioje rinkoje niekas, tarp jų - analitikai ar ekspertai, negali pasakyti, kada baigsis ekonominė krizė. Neaišku, ir kaip finansinė krizė realiai paveiks ekonomiką. Daug kas išaiškėja praktikoje ir reikia turėti gerą intuiciją, į kurią įsiklausius rezultatai gali būti geresni nei iš tyrimų pasisemtos rekomendacijos,“ - komentavo D. Arlauskas.
Pagrindinės ekonominės krizės Lietuvoje kaltininkai
Lietuvos valdžia 54 proc.
Pasaulinė ekonominė krizė 51 proc.
Amerikos bankai 16 proc.
Cikliškas reiškinys 13 proc.
Europos Sąjunga 8 proc.
Kaip ekonominė krizė pasireiškia?
Didėja nedarbas 83 proc.
Mažėja perkamoji galia 66 proc.
Infliacija 65 proc.
Mažėja darbo užmokestis 62 proc.
Didėja paskolų palūkanos 45 proc.
Krenta nekilnojamo turto kainos 37 proc.
Didėja indėlių bankuose palūkanos 25 proc.
Mažėja degalų kainos 19 proc.
Gerėja aptarnavimo kokybė 5 proc.
Pagal „TNS Gallup“
Indrė Lauciūtė