Viešojoje erdvėje sumažėjus priekaištų Lietuvos paštui, "Respublika" nusprendė pasidomėti šios valstybinės įmonės planais ir gyvenimu. Savo planais ir idėjomis pasidalyti sutiko AB Lietuvos pašto generalinis direktorius Ernestas Vaidelys.
- Girdėjome apie ateities planus pertvarkyti pašto sistemą, kad išspręstumėte susidariusias problemas, kokių žingsnių ketinate imtis?
- Peržiūrėjome savo paslaugų struktūrą ir pradėjome įvairius žingsnius, kur, manytume, ateityje paštas galėtų turėti iš to naudos. Pernai mūsų IT ūkis galutinai persitvarkė, todėl paštuose atsirado kompiuterių, šiandien turime vieną didžiausių "online" darbo vietų skaičių Lietuvoje ir manome tą tinklą plėsti. Tai galina eiti į tokius verslus kaip elektroninės paslaugos. Turėdami tokį tinklą galime teikti paslaugas, kurioms reikia tiesioginio ryšio su duomenų bazėmis. Kai sumažėjo popierių, visas apsikeitimas informacija vyksta elektroniniu būdu. Todėl mes tikrai į elektroninių paslaugų sektorių žiūrime su didele perspektyva, be to, ir išlaidos jam kur kas mažesnės.
- Įdiegti elektroninę sistemą turbūt gana brangu. Kiek jau investuota ir kiek dar planuojama?
- Taip, elektroninę sistemą įdiegti yra brangu. Kalbant apie buhalterinės apskaitos sistemos įdiegimą, tai, manyčiau, nėra labai brangu. Prieš trejus metus Lietuvos pašte visa buhalterinė apskaita buvo vykdoma rankomis. įmonei, kuri turi daugiau nei 8000 darbuotojų, tai yra absurdas, todėl dabar visose apskrityse yra atliekama vienoda apskaita, galima matyti, kokia yra pajamų arba išlaidų struktūra bet kokioje apskrityje.
Tai viena medalio pusė. Kartu diegėme ir pardavimo sistemą, t.y. kiekvienas pardavimas iš karto atsispindi apskaitoje. Dabar sistema jau paleista, tačiau atsiranda plėtros klausimų. Kai pradėjome šį diegimą, buvo daug skepticizmo: žiūrėkite, kokio amžiaus darbuotojai dirba Lietuvos pašte, kaip jūs sugebėsite išmokyti kompiuterinio raštingumo. žmonės dar nežinojo, kas yra klaviatūra ir kompiuteris, reikėjo mokyti 3,5 tūkst. darbuotojų. įgavome patirties, ir pasirodo, kad amžius yra ne rodiklis. Svarbiausia yra žmogaus nusistatymas ir noras priimti naujoves arba ne. Dabar vargu ar rastume žmonių, kurie norėtų grįžti prie to paties darbo, koks buvo anksčiau.
Taigi sistemos diegimas buvo kompleksinis, todėl sunku įvardyti konkrečias jam skirtas sumas. Trečia investicijų grupė - procesų suvienodinimas - buvo pati sunkiausia. Vienoje apskrityje tą funkciją atlikdavo buhalterijos žmonės, o, sakykime, kitoje - IT skyriaus žmonės. Todėl vienodos logikos sukūrimas buvo daugiausia darbo imlumo ir aistrų sukeliantis procesas. Iš viso investuota daugiau nei 4 mln. Lt.
- Lietuvos pašto logistinė sistema labai sudėtinga ir jos funkcionalumas ne visada pasiteisina, ar ketinama ją tobulinti?
- Logistika - antra rimta šaka, kurią norėtume pertvarkyti. Mes kasdien dirbame kiekviename Lietuvos kaime ir mūsų logistikos ūkis yra labai didelis. Tačiau kai mastai dabar taip auga, reikia ir kitokio požiūrio. Todėl artimiausiais metais didžiausia investicijų dalis bus nukreipta būtent į logistikos sektoriaus peržiūrą.
Mes žadame logistiką pertvarkyti ne tik savo reikmėms, ketiname šią paslaugą pasiūlyti ir rinkai, t.y. šias paslaugas pardavinėti išoriniams subjektams. šiais metais pradedami projektavimo darbai, ir per artimiausius dvejus metus Lietuvoje turėtume turėti modernų logistikos centrą.
Projektą įvykdyti planuojama per dvejus metus. Kainos įvardyti negalėčiau. Paprastai Lietuvos pašto investicijos siekdavo 7-7,5 mln. Lt, pernai jos buvo 15 mln. Lt, šiemet planuojama skirti daugiau nei 20 mln. Lt.
- Kam dar bus teikiamos paslaugos?
- Jos bus teikiamos rinkos dalyviams, kurie užsiima didžiuliais projektais. Logistine prasme mes tikrai turime pranašumų - esame vieni rimtesnių žaidėjų rinkoje vokavimo paslaugų ir fizinio pristatymo gyventojui į rankas. Didžiąją savo planų dalį bandysime sieti su logistikos paslaugomis, o paslaugų spektras labai platus - nuo krovinių vežimo iki fizinio laiškų pristatymo, įvairių institucijų bendradarbiavimo su Lietuvos piliečiais ir pan.
- Kai kurios paslaugos Lietuvoje jau tampa neaktualios, pavyzdžiui, telegramų siuntimas ir pan. Ar pertvarkant paštą ketinama atsisakyti kokių nors paslaugų?
- Peržiūrime savo paslaugų spektrą ir manome, kad tų paslaugų, kur reikia "daug dirbti ir neuždirbti", bandysime atsisakyti. Tai vadinamosios pajamos iš komercijos ar mažmenos tinklo pardavimo. Pardavinėjame įvairiausias smulkias prekes, pradedant pieštuku ir baigiant kitokiomis smulkmėmis. Sumažinome parduodamų smulkių prekių skaičių ir mažmeninė prekyba toliau bus mažinama.
- Kaip savo planus ketinate įgyvendinti lėtėjančios Lietuvos ekonomikos, didėjančios infliacijos fone? Ar ruošiatės tam?
- Darbo užmokestį per metus planavome didinti apie 18 proc., tačiau tai padarėme anksčiau ir jį padidinome 28 proc. Mes suprantame, kad galbūt tai reikėjo padaryti daug anksčiau, mažesniais žingsniais, tačiau tam reikėjo tam tikrų sprendimų ir savotiškos rizikos prisiėmimo, nes darbo užmokesčio fondas mūsų įmonėje sudaro daugiau nei 60 proc. apyvartos. Tai yra labai jautrus klausimas esant tokiam dideliam darbuotojų skaičiui.
- Ačiū už pokalbį.
Indrė Lauciūtė
