Aukštaitijos darbo biržose laisvų darbo vietų beveik nėra, o atsiradusios išgraibstomos tą pačią dieną. Rajonuose daugiau žmonių įdarbinti tikimasi tik pavasarį, prasidėjus sezoniniams darbams. Naujieji metai Klaipėdos darbo biržoje prasidėjo tikra sumaištimi.
Panevėžyje per gruodį darbo ieškojo 1603 miesto ir rajono gyventojai, bet darbo birža nedaug ką galėjo pasiūlyti. Vakar, pirmąją naujųjų metų darbo dieną, laisvos buvo vos 47 darbo vietos, o bedarbių – daugiau kaip pusantro tūkstančio. Iki krizės darbą būdavo galima rinktis net iš 300-400 laisvų vietų, rašo „Respublika“.
Darbo birža nenudžiugina
Užvakar iki pietų Panevėžio darbo biržoje spėjo užsiregistruoti net 95 interesantai. Darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė teigia, kad du trečdaliai jų buvo pagal verslo liudijimus dirbantys asmenys. Į darbo biržą jie užsuko pažymos, kurią būtina pristatyti mokesčių inspekcijai, kad galėtų pasinaudoti lengvata pratęsdami pasibaigusius verslo liudijimus. Pasak A. Biguzienės, smulkieji verslininkai pažymų eina kiekvienų metų pirmosiomis dienomis.
Per gruodį su viltimi surasti darbo kasdien kreipdavosi 80 bedarbių, iš viso užsiregistravo 1603 žmonės. Lapkritį - 1226, spalį - 1100 gyventojų.
Apie bankrotus ar įmonių likvidavimą tarp Kalėdų ir Naujųjų metų pranešimų negauta. Iš verslo žemėlapio nyksta mažytės įmonėlės, kuriose dirbo 3-4 žmonės, o vidutinio verslo įmonės darbuotojų atsikrato po truputį, per daug nesigarsindamos. Apie grupinius atleidimus pranešė tik „Panevėžio gelžbetonis“, UAB „Žalvaris“. 15 darbuotojų darbo neteko likvidavus bendrovę „Riktamet“.
Keturios vietos tūkstančiui bedarbių
Žiemą rasti darbo Biržuose taip pat sunku, kaip sausį miške aptikti žibuoklių. Pirmąją naujųjų metų dieną darbo ieškojo 1088 biržiečiai, o darbo birža tegalėjo pasiūlyti vos keturias vietas. Optikos parduotuvei reikėjo kvalifikuoto darbuotojo, viena įmonė darbo siūlė medkirčiui, trūko vieno statybininko ir pamainos vadovo.
Biržų darbo biržos direktorė Laima Kudukienė teigia, kad darbdaviai apie grupinius darbuotojų atleidimus nepranešė, bet per gruodį užsiregistravo net 150 bedarbių. Biržiečiai grįžta namo iš užsienio, netenka darbo didmiesčiuose.
Galimybė susirasti darbą labai menka. Per pirmuosius tris žiemos mėnesius dirbti viešuosius darbus turės galimybę vos 27 biržiečiai, o darbo biržos duris varsto daugiau kaip tūkstantis bedarbių.
Pasvalyje yra buvę blogiau
Pasvalio darbo biržoje per pastaruosius du mėnesius bedarbių registravosi 35 proc. daugiau, po 130 per mėnesį. Darbo neturi 1440 Pasvalio miesto ir rajono gyventojų, o darbo birža gali pasiūlyti vos 20 laisvų vietų. Tačiau problema ta, kad trūksta ne darbininkų, o aukščiausios kvalifikacijos specialistų, gydytojų, užsienio kalbų mokytojų, policijos pareigūnų.
Vos tik darbdaviai praneša apie laisvą darbo vietą, ji užimama tą pačią dieną. Pasvalio darbo biržos direktorius Marijonas Žagunis pastebi, kad rajono įmonėse vyksta apsivalymas. Darbdaviai apie grupinius atleidimus nepraneša, bet darbuotojų skaičių mažina. Gatvėje pirmiausia atsiduria žemos kvalifikacijos, menkos darbo patirties darbuotojai. Sunkmetis yra gera proga atsikratyti tinginių ir girtuoklių.
Atleidę netikusį darbuotoją darbdaviai neskuba priimti bet ko, laukia aukštos kvalifikacijos specialisto.
Pasvalyje situacija nėra tragiška. Nedarbas siekia 7,4 proc., bet pasvaliečiai dar neužmiršo 2001-2002 m., kai nedarbo lygis buvo pašokęs net iki 24 procentų. „Tokioje situacijoje šiemet tikrai neatsidursime“, - nepraranda vilties darbo biržos vadovas.
Prieš Naujuosius metus Pasvalyje atidarytoje vieno prekybos tinklo parduotuvėje buvo įdarbinta 17 žmonių. Daugiau prošvaisčių galima tikėtis tik pavasarį, kai prasidės sezoniniai darbai miškuose, žemės ūkyje, į kelius išvažiuos kelininkai.
Rokiškyje trūksta tik siuvėjų
Rokiškyje per tris paskutinius mėnesius nedarbas šoktelėjo smarkiai. Per gruodį užsiregistravo net 315 bedarbių. Ankstesniais metais darbo ieškodavo kur kas mažiau - 180-200 rokiškėnų.
Darbdaviai reikalauja tik siuvėjų, reikėjo vieno automobilių elektriko. Nekvalifikuoti darbininkai iš darbo biržos išeina nusiminę - jiems darbo nėra. Darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Algirda Žemaitienė teigia, kad jei atsiranda kokia laisva vietelė, jį užimama per 1-2 dienas.
Nors Rokiškyje žiemos pradžioje nebankrutavo nė viena įmonė ir darbdaviai nepranešė apie grupinius atleidimus, ir čia vyksta tylus atsikratymas. Darbdaviai pasilieka tik pačius reikalingiausius, kvalifikuočiausius žmones.
Žiemos mėnesiai Rokiškyje visuomet sunkūs ieškantiems darbo, bet ši žiemą išskirtinė. Laisvų vietų beveik nepasiūloma, o bedarbių armija vis didesnė, nedarbas siekia jau 7,8 proc.
Rokiškėnai viltingai laukia pavasario, kai darbininkų prireiks miškuose, žemės ūkyje, šiek tiek atsigaus statybos.
Biržoje – eilės
Naujieji metai Klaipėdos darbo biržoje prasidėjo tikra sumaištimi. Pirmąją darbo dieną nespėta registruoti visų ieškančiųjų darbo. Pasisekė tik 93. Likę ir nauji bedarbiai biržą užgulė vakar. Pirmieji jų į eilę prie durų išsirikiavo dar gerokai prieš darbo dienos pradžią, jau apie 6 val. ryto. Prieš pietus biržos koridoriuose jų jau rikiavosi per šimtas.
Kad suspėtų registruoti darbo netekusius žmonės, klaipėdiečiai į pagalbą pasikvietė kolegas iš kitų apskrities padalinių. Nepaisant to, žmonėms laukti teko po kelias valandas. Didesnio bedarbių skaičiaus tikimasi ne tik šią, bet ir kitą savaitę.
Klaipėdos darbo biržos specialistai nesigėdi prisipažinti, kad pasikalbėjus su darbo netekusiais asmenimis jiems kartais tenka tvardyti ašaras. Ypač kai sužino, kad be pragyvenimo šaltinio liko abu mažus vaikus auginantys tėvai.
Dalis klaipėdiečių darbo neteko prieš pat Naujuosius metus. Gausėti bedarbių pradėjo nuo praėjusio lapkričio. Per antrąją gruodžio savaitę jų užregistruota net apie pusę tūkstančio. Šiuo metu uostamiestyje yra apie 6 tūkstančiai bedarbių.
Per šį laikotarpį laisvų darbo vietų uostamiestyje sumažėjo tris kartus - nuo 1200 iki 400. Tad žmonės nelabai tiki, kad jiems jo bus pasiūlyta.
Dalis darbo bandė ieškoti savarankiškai, bet jo neradę buvo priversti kreiptis pagalbos į valdiškas institucijas.
Darbo birža bedarbiams yra socialinių garantijų išsaugotoja. Ypač susirgus.
Pernai Klaipėdos darbo birža išmokėjo 13 milijonų litų pašalpų. Planuojama, kad ši suma šiais metais gali padvigubėti.
Pernai visoje šalyje bedarbių pašalpoms numatyta per 80 milijonų litų, bet prireikė dvigubai daugiau. Šiais metais skaičius dar įspūdingesnis - apie 200 milijonų litų.
Info
Bedarbio pašalpos mokėjimo tvarka
* Pašalpą gali gauti asmuo, per tris paskutinius metus turintis 18 mėn. darbo stažą.
* Jei darbuotojas yra atleistas darbdavio ar šalių susitarimu ir kreipėsi į darbo biržą, aštuntą dieną jis gali gauti nedarbo draudimo pašalpą.
* Pašalpos dydis priklauso nuo darbuotojo atlyginimo ir darbo stažo:
Jei darbo stažas mažesnis nei 25 metai, pašalpa mokama iki 6 mėn.
Jei darbo stažas yra nuo 25 iki 30 metų, pašalpa mokama iki 7 mėn.
Jei darbo stažas yra nuo 30 iki 35 metų, pašalpa mokama iki 8 mėn.
Didžiausia pašalpa mokama išdirbusiems 35 metus ir daugiau - iki 9 mėn.
* Didžiausias dydis mokamas pirmus tris mėnesius, o paskui ji laipsniškai mažėja.
* Vidutiniškai maksimali bedarbio pašalpa Lietuvoje siekia 1088 litus.
* Darbo birža gali atsisakyti mokėti pašalpą, jei klientas nesutinka priimti siūlomų darbo pasiūlymų.
* Praėjusių metų gruodžio 1d. Lietuvos darbo biržoje buvo įregistruota 77 tūkst. bedarbių - 15 tūkst. daugiau nei 2007 m.
Komentaras
Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Dilbienė
Pašalpas išmokėti kelias savaites vėluota spalio mėnesį, bet dabar esame išmokėję, kiek priklauso, ir įsiskolinimų nėra. Pašalpoms pinigų gauti sudėtinga ir, aišku, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skundžiasi, kad mes jau viršijome visus limitus, bet kol kas pašalpas išmokame. Vidutinis nedarbo draudimo pašalpos dydis gruodžio mėnesį buvo 687,7 lito.
Genė Silickienė, Indrė Lauciūtė, Darius Čiužauskas
