Dėl kitąmet planuojamos uždaryti atominės elektrinės ir nežinia kiek pakilsiančios elektros kainos brangs produkcija, tačiau kainos gali didėti ir dėl investicijų į energetikos ūkį. Kiek - panašu, kad atsakymų niekas negali pateikti.
Uždarius atominę elektrinę, trūkstamos elektros dalį ketinama tiekti iš šalių kaimynių, tačiau ką nors apie tai sužinoti konkrečiau neįmanoma - laukiama rudens, kai bus matyti degalų, dujų kainų tendencijos. Jau baiminamasi, kad pramonės ir verslo produkcija gali brangti ir dėl elektros įmonių skiriamų investicijų į energetikos sektorių. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) jau dabar atkreipė dėmesį į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) parengtą naują energetikos įmonėms investicijų panaudojimo tvarkos projektą, kuriuo bus suteikta teisė kiekvienais metais peržiūrėti kainas ir tarifus elektros, dujų ir šilumos sektoriuose. Manoma, kad nauja tvarka gali paveikti galutines elektros, dujų ir šilumos kainas.
Jei žinosime - nebus rinkos
“Galimybių pirkti elektros energiją bus tiek vidaus, tiek išorės rinkoje. Šiuo metu yra deramasi tiek su mūsų artimiausiais kaimynais, tiek su latviais, tiek su estais. Estijoje kaina jau daugiau ar mažiau prognozuojama. Žinoma, dalis energijos bus perkama iš Skandinavijos rinkos. Be to, didelė pasiūla yra iš Rusijos. Jei visų šalių siūlomos elektros kainos konkuruos, tai kainų tendencija nedidėti tikrai bus”, - LPK posėdyje teigė “Lietuvos energijos” Rinkos administravimo departamento direktorius Edvardas Važgėla.
VKEKK pirmininkas Virgilijus Poderys nesijaudina dėl to, kad dar nežinoma, kokiais keliais į Lietuvą bus tiekiama elektros energija, nes esą tai padaryti dabar tiesiog neįmanoma.
“Labai gerai, kad mes to nežinome, nes kuriant rinką mūsų tikslas yra susimušti kaktomis. Jei viską iš anksto deklaruosime, kur, iš ko ir ką pirksime, tai kokia čia rinka? Mūsų tikslas - rinkos kūrimas. Neįsivaizduoju tokios rinkos, kur žinosime, kur, iš ko ir kiek pirksime. Tai tada jokios rinkos ir nebus. Dabar pagal strateginį Vyriausybės nutarimą dėl rinkos yra deklaruojama, kad tikrieji rinkos santykiai bus segmente tarp 35-50 proc. viso elektros kiekio. Kokios bus kainos, tikrai negaliu pasakyti”, - teigė V.Poderys.
Nauja tvarka
LPK atstovų teigimu, įmonei, kaip energijos vartotojai, svarbu žinoti teisingą elektros transportavimo kainą, kurią jai gali priskirti perdavimo ir skirstymo tinklo operatoriai, nes investicijos (ypač neefektyvios) į tinklų infrastruktūrą yra svarbi kainos sudedamoji dalis, galinti branginti produkciją. Esą investicinių projektų vertinimas pagal socialinius, sistemų saugumo ir tiekimo patikimumo aspektus, esamų modernizavimas negali didinti reguliuojamų kainų esamiems vartotojams, tačiau ar bus pakankamai kontroliuojamas suderintų investicijų įvykdymo efektyvumas, o neefektyvios investicijų sąnaudos ar nebus pripažįstamos pagrįstomis sąnaudomis?
Pagal energetikos įstatymą VKEKK derina energetikos įmonių investicijas, ir jei jos yra pripažintos pagrįstomis, tuomet įvertinamos skaičiuojant viršutines dujų, elektros, šilumos kainas. Dabar komisijos siekiama nustatyti investicinių projektų vertinimo kriterijus ir derinimo principus, vykdyti jų kontrolę.
“Šiandien buitinis elektros vartotojas be elektros neišgyventų. Paprastai buitinio elektros vartotojo prijungimo investicijos būna neefektyvios, todėl kartais jam gali tekti sumokėti net 100 proc. investicijos”, - sakė VKEKK Dujų skyriaus viršininkas Renatas Pocius.
Anot jo, pagrindinė problema, aktuali elektros buitiniams ir šilumos vartotojams, - naujų vartotojų prijungimas. Siūlomas naujas elektros įstatymo pakeitimas, kai yra numatoma, kad nauji vartotojai turėtų mokėti tik 20 proc. prijungimo įkainio, neužtikrina to, kad vartotojas jo vis tiek nemokės. Esą tokiu atveju kiti vartotojai per padidėjusį tarifą turėtų padengti papildomas naujo vartotojo prijungimo išlaidas.
“Mes puikiai suprantame, kad kiekvienos įmonės atliekamos investicijos fiziškai negalėsime įvertinti, todėl numatėme bent jau pagrindines stambiąsias investicijas, kurios iš tikrųjų turėtų didesnę įtaką tarifams”, - sakė R.Pocius.
Pagal energetikos įmonių atliekamas investicijas išskirtos investicijos į elektros tiekimo saugumo ir patikimumo užtikrinimą; investicijos į sistemų plėtrą, įskaitant ir naujų vartotojų prijungimą. Trečias investicijų tipas - į sistemos rekonstrukciją ir modernizaciją, ketvirtas - į esamo turto atkūrimą.
“Jeigu nėra naudos tai tuomet nėra poreikio iš viso investuoti. Mums yra svarbi finansinė investicinio projekto vertė ir atsipirkimo laikotarpis. Pagal savo tvarką nustatome, kad investicija ne buitiniams vartotojams turėtų atsipirkti per 15 metų, buitiniams - per 20 metų. Mūsų nuomone, tai protingas atsipirkimo laikotarpis, kuris plačiai taikomas Europoje”, - teigė R.Pocius.
Indrė LAUCIŪTĖ
