Elektros kainoms trūksta pagrindimo – tokią išvadą paskelbė Valstybės kontrolė, išanalizavusi elektros energijos kainų didėjimo priežastis.
Išvadose teigiama, kad didžiausią įtaką kainoms turėjęs skirstymo paslaugų kainos augimas. Labiausiai užkliūta ties Elektros energetikos įstatymu – Vyriausybei pasiūlyta teikti įstatymo pakeitimą, kuris Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK) užtikrintų didesnius įgaliojimus reguliuoti energetikos įmonių pelnus, viršijančius nustatytą normatyvinį pelną ir skaidrinti elektros kainų nustatymo procesus, rašo „Respublika“.
Išvados pagrįstos
VKEKK rekomenduota atlikti metodikos ir kontrolės sistemos pakeitimus. Jos pirmininkas Virgilijus Poderys sutinka su visomis Valstybės kontrolės pastabomis ir teigia, kad galutinės elektros energijos kainos skaičiavimo praktiką reikia griežtinti.
„Visų pirma reikia sustiprinti kontrolę ir patikrinti, ar įmonės mums teikia teisingus duomenis. Reguliuojant ar skaičiuojant kainas iš įmonės reikia reikalauti veiklos efektyvumo. Kainų nustatymas turi būti siejamas su įmonės efektyvumu. Kitaip tariant, turi mažėti sąnaudos, o investicijos turi būti efektyvios, ne šiaip sau pinigų įsisavinimas“, - „Respublikai“ sakė V. Poderys.
Per 2004-2007 m. elektros energijos kaina buitiniams vartotojams padidėjo apie 16 proc., komerciniams - 26 proc. Valstybės kontrolierėRasa Budbergytė atkreipė dėmesį, kad esminę įtaką elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų viršutinių kainų ribų augimui turėjo 2004 m. priimto Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriame pelno norma buvo susieta su turto verte.
Skirstomųjų tinklų įmonės per pastaruosius ketverius metus turtą perkainojo du kartus, dėl to jo vertė padidėjo apie 4 kartus. Tai sudarė galimybę normatyvinio pelno dydį padidinti apie 5 kartus.
Lyginant 2007 m. su 2003 m. AB Rytų skirstomųjų tinklų nusidėvėjimo sąnaudos padidėjo 2,4, AB „Lietuvos energija“ - 2,5, o AB VST - 4,7 karto. Išaugusios nusidėvėjimo sąnaudos padidino viršutinę kainos ribą apie 13 proc. Jei nebus atliekami atitinkami teisės aktų pakeitimai arba nebus turto vertės sumažėjimo, perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų viršutinė riba ateityje esą gali dar labiau didėti.
Procesai skaidrės
Auditorių nuomone, nustatydama elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų viršutines kainų ribas 2005-2007 m. VKEKK vadovavosi tik įmonių pateiktais galutiniais turto vertę nurodančiais skaičiais.
Todėl, neįsitikinus jų pagrįstumu, yra rizika, kad perdavimo ir skirstymo paslaugų viršutinės kainų ribos gali būti nustatytos neteisingai.
Akcinės bendrovės VST generalinis direktorius Aidas Ignatavičius pastebi, kad tvirtinant viršutines kainų ribas turto vertė kaip vienas rodiklių yra daugelyje užsienio valstybių. Energetikos sektoriuje, kaip ir kituose ūkio sektoriuose, statybų kainos nuolat augo, todėl esą natūralu, kad perkainojus turtą jo vertė didėjo.
Beje, turto vertė, jį perkainojus, gali ne tik padidėti, bet ir sumažėti. Jeigu perskaičiuojamo turto tikroji vertė reikšmingai skiriasi nuo jo balansinės vertės (sumažėja arba padidėja), būtina atlikti perskaičiavimą.
Anot V. Poderio, Valstybės kontrolės pateiktos išvados esą padėsiančios atsiriboti nuo elektros įmonių spaudimo ir skaidrinti elektros kainų nustatymo procesą. Šiuo metu Seime kaip tik svarstomos elektros Energetikos įstatymo pataisos.
„Tai turėtų į kainų reguliavimą įnešti ekonominės prasmės, nes dabar yra taip: perkainoju turtą, padarau buhalterinius įrašus ir dėl to turėtų didėti tarifas. Taip neturėtų būti. Viena vertus, yra buhalterinės apskaitos taisyklės. Kita vertus, reikia atkreipti dėmesį, kokia turto vertė yra naudojama nustatant tarifus. Bet tai jau visai kita istorija. Vakarų pasaulyje tarptautiniai apskaitos standartai ir tai, ką daro kainų reguliuotojas, nėra tiesiogiai susiję“, - teigė V. Poderys.
Indrė Lauciūtė
