Geležinkelio „Rail Baltica“ projektas juda į priekį, tačiau jau dabar suskubta vilioti investicijas, kad projektas vėliau atsipirktų, rašo „Respublika“.
Geležinkelio linijos „Rail Baltica“, kuria siekiama sujungti Baltijos šalis ir Lenkiją, o traukiniai turėtų važiuoti ne mažiau kaip 120 km/h greičiu, tiesimo darbai turėtų prasidėti 2010 m., o baigtis 2013 m. Ar projektas bus įgyvendintas laiku, ar ne, jau seniai keliama daug diskusijų, tačiau dabar didžiausias dėmesys kreipiamas ne į tai. Projekto dalyviai šiuo metu daugiausia susidomėję verslo sektoriumi siekdami pritraukti investicijų.
Kreipiamasi į verslą
„Projektas realiai bus pradėtas įgyvendinti labai greitai, nes derybos su konkrečiu projektuotoju pradedamos, tikimės, kitą savaitę. Tačiau kitas klausimas – verslo interesai šiame projekte. Nelaukiant projekto įgyvendinimo, jau dabar panaudojant dabartines infrastruktūros galimybes, piniginių srautų auginimas yra labai aktualus vien tam, kad ateityje projektas ekonomiškai atsipirktų“, – spaudos konferencijoje sakė Susisiekimo ministerijos sekretorius Alminas Mačiulis.
„Rail Baltica“ projekto koordinatoriaus Pavelas Telička pridūrė, kad kiekviena projekte dalyvaujanti valstybė narė turi atlikti savo uždavinius, bet labai svarbu priartėti prie verslo atstovų ne tik Europos Sąjungos (ES) narėse, bet ir Rusijos rinkoje.
„Mes turime ieškoti galimybių, kad būtume atviri investuotojams. Ir manau, kad su „Rail Baltica“ ir krovinių vežimo problemomis turi būti supažindinta ne tik ES, bet ir Rusija. Jūs negalite kalbėti apie krovinių ateities srautų augimą, jei negalvosite apie tai, kad kroviniai ne tik bus vežami iš Rytų į Vakarus, bet ir judės Rusijos teritorijoje“, – teigė P.Telička.
Anot jo, įgyvendinant šį projektą visada ieškoma problemų, tačiau dabar situacija esanti pasikeitusi nei prieš trejus metus – su šalimis planą derinti jau lengviau. Vis dėlto koordinatorius atkreipia dėmesį, kad ne visos šalys projektu suinteresuotos vienodai.
„Būkime atviri, projekte dalyvaujančios šalys nėra suinteresuotos vienodai. Bet visada yra išeitis. Projekto pradžioje kai kurios šalys priešinosi šiam projektui. Nepaisant to, kad viena šalis suinteresuota daugiau, o kita mažiau, šiandien yra tokia situacija, kad turime įgyvendinti šį projektą“, – teigė P.Telička.
Žemė bus nusavinta
Paklaustas, kaip bus sprendžiamas žemės nusavinimo klausimas tiesiant geležinkelio linijas, A.Mačiulis pabrėžė, kad tai nebūsianti problema, mat dabar priimtos teisinės normos padės išspręsti šį klausimą.
„Žemės nusavinimas nėra lengvai įgyvendinamas. Yra visuomenės poreikiams skirtų nusavinimo aktų, kurie gina ir privačius savininkų interesus, tačiau dabar yra atskirta dokumentacija grynai teritorinio planavimo dokumentams, įskaitant žemės nusavinimo dokumentus. Iki 2010 m. pagal mūsų parengtą ir dabar deryboms atiduotą dokumentaciją žemė turi būti nusavinta visuomenės poreikiams 40 kilometrų sekcijoje“, – teigė sekretorius.
Anot P.Teličkos, projekto įgyvendinimo kaina svyravo nuo 800 mln. Eurų iki 3 mlrd., tačiau pasirinktas pigiausias variantas – 2 mlrd. litų.
„Mano ketinimas buvo šį projektą įgyvendinti kaip galima pigiau ir pasiekti 120 km/h greitį. Turiu pasakyti, kad pinigai „Rail Baltica“ projektui yra išskirti ir dabartinė visą pasaulį apėmusi finansinė krizė neturėtų paveikti šio projekto“, – sakė P.Telička.
Geležinkelio atkarpą, jungiančią Lenkiją ir Estiją, kuria traukiniai važiuos ne mažesniu nei 120 km/h greičiu, ketinama baigti tiesti 2013 m.
Indrė Lauciūtė
