Kasmet skiriama 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) parama nevyriausybinėms organizacijoms iš tiesų pildo biudžetinių įstaigų sąskaitas. Įstatymas esą jau seniai iškreiptas ir nebeturi prasmės, o vietoj to būtų galima sumažinti GPM ar iš paramos lopyti biudžeto skyles.
Pagal pirminę idėją 2 proc. GPM buvo sumanyta kaip paramą skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms, tačiau vėliau į sąrašą buvo įtrauktos ir biudžetinės įstaigos. Dvejus metus egzistuojantį įstatymą siūloma keisti arba visiškai naikinti, nes jo tikslas esą jau seniai iškreiptas, rašo „Respublika“.
Tvirtinama, kad paramos negauna tie, kuriems jos labiausiai reikia. Keliamas klausimas, ar iš viso neatšaukti įstatymo, svarstoma, kiek jis yra reikalingas, nes 2 proc. GPM gyventojai dažnai perveda ten, kur nurodo jų darbovietė.
Į sutartį įrašoma prievarta
Nors parama skirta patiems vargingiausiems sluoksniams, ja pasinaudoja ir biudžetinės įstaigos, kurios, kaip ir asociacijos, labdaros ir paramos fondai, viešosios įstaigos, yra įtrauktos į 2 proc. GPM paramos gavėjų sąrašus.
Viešosios įstaigos per metus sukaupia didelius pelnus, nes paramą gauna iš struktūrinių fondų ir dar 2 proc. GPM. Tuo tarpu ne pelno siekiančios organizacijos priverstos gyventi vargingiau. Keliamas klausimas: jei biudžetui trūksta pinigų, kodėl Seimas neperžiūri įstatymo ir valstybė nepasiima tų „dviejų procentų“?
„Idėja Lietuvoje skirti nevyriausybinėms ar pilietinėms organizacijoms 2 procentus GPM buvo išrutuliota pagal Vengrijos pavyzdį. Jos nėra tiesiogiai išlaikomos iš valstybės kaip, tarkim, biudžetinės įstaigos. Išėjo taip, kad, įtraukus į paramos gavėjų sąrašą biudžetines įstaigas, gyventojai tuos 2 proc. aukoja pirmiausia joms. Tuo tarpu „nevyriausybininkai“ lieka už borto. Rasti 2 proc. GPM iš gyventojų gaunančių nevyriausybinių organizacijų šiandien yra daug sunkiau nei mokyklų, ligoninių ar vaikų darželių“, - „Respublikai“ sakė Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas.
Neretai biudžetininkams gyventojai 2 proc. GPM aukoti yra priverčiami. Pašnekovas prisiminė atvejį, kai į mokyklą vaiką atvedusi mama gavo sutartį, kurioje buvo privalomas punktas pervesti dalį gyventojų pajamų mokesčio. Su tuo nesutikusiai motinai buvo pasakyta, kad tokiu atveju jos vaikas į mokyklą priimtas nebus.
Seimui jau buvo teiktos pataisos ir siūlymas eliminuoti biudžetines įstaigas, tačiau į jį nebuvo atsižvelgta. Tuometinė socialdemokratų Vyriausybė esą nieko nenorėjo keisti, todėl dabar bus laukiama žingsnių iš konservatorių. Pataisas ketinama teikti sausio pabaigoje, kai viskas paaiškės dėl biudžeto ir valdžia turės laiko kitiems sprendimams.
„Jei paramos gavėjų sąraše biudžetinės įstaigos ir toliau liks, įstatymas nebeturės prasmės. Kita vertus, bandysime inicijuoti įstatymą pakeisti taip, kad gyventojai tik laisva valia skirtų 2 proc. GPM nevyriausybinėms organizacijoms, t.y. asociacijoms, fondams. Arba sieksime, kad įstatymas išvis būtų panaikintas“, - sakė M. Žaltauskas.
Išeitis – mažinti GPM?
Tuo tarpu Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Giedrius Kadziauskas siūlo naikinti 2 proc. GPM pervedimo galimybę ir tokiu pat procentu sumažinti GPM. Esą jei valdžiai nereikia 2 proc. GPM biudžeto reikmėms finansuoti, tada nėra jokios prasmės iškreipti įstatymą ir įpareigoti žmones remti biudžetines įstaigas.
„Sumanyme yra tam tikros kontroversijos, nes valdžia lyg ir pasako, kad galėtų išgyventi be tų 2 proc. GPM, jei viskas būtų skirta nevyriausybinėms organizacijoms, bet jų neatsisako. Kita vertus, pastebime, kad pinigai yra naudojami biudžetinėms įstaigoms remti. Ir tai yra tendencija, o ne atsitiktinumas, kad daugiausia paramos gauna darželiai ir mokyklos“, - teigė G. Kadziauskas.
Pašnekovas priduria, kad švietimo ir sveikatos įstaigos yra palyginti mažiau finansuojamos už kitas, todėl 2 proc. GPM atskaitos mechanizmas leidžia gyventojams savo lėšomis prisidėti prie jų finansavimo - pavyzdžiui, gydymo įstaigos prašo lėšų iš savo pacientų ar draugų.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) su 2 proc. GPM susijusių galimų piktnaudžiavimo atvejų plačiau nekomentavo. Bet tvirtino, kad praktikuoja prevencines priemones - girdi, paramos teikėjai per elektroninę sistemą yra informuojami, kad jie skyrė dalį GPM paramai. Jei mokesčių mokėtojų duomenimis pasinaudoja „sukčiai“, kurių vardu yra pateiktas prašymas teikti paramą, gyventojas turėtų informuoti VMI, kad prašymo nepildė. VMI, sulaukusi mokesčių mokėtojų pagalbos, gali nustatyti piktnaudžiavimo atvejus, sustabdyti paramos skyrimą ir pradėti tyrimą.
Iki 2 proc. 2007 m. sumokėto GPM beveik 519 tūkst. gyventojų paramai skyrė apie 60 mln. litų.
Pagal įstatymą paramai skirtų lėšų panaudojimą kontroliuoja pats paramos teikėjas ar organizacijos direktorius, stebėtojų taryba - jie teisiškai atsako už paramai gautų lėšų sąžiningą panaudojimą.
Indrė Lauciūtė
