Europos Sąjungoje krizė sunaikino 6,1 mln. darbo vietų, ir nykimas vyksta toliau, nes krizė, persikėlusi į darbo rinką,dar nesibaigė

''BET ATSIMINKIT TAI BUVO NEUZDIRBTI PINIGAI , JIE BUVO SUMOKETI AVANSU''
Toks ir poziuris i darbuotoja ,ka ekonomikos klestejimo metu uzdirbo darbdavys tai pelnas o ka uzdirbo darbuotojas tai cia avansas.
Ne duok die tokiu darbdaviu

Kilo algos kilo ir pelnai o algas ir kainas sukele ne statybininkai o RINKA .Jeigu statybininkui skambina ir tarkim praso uzdengti stoga ir siulo didesnius pinigus kad tik jis atsisakytu turimu darbu tai kas tada kelia alga?
Uz darbo nasuma atsakingi tiek darbdavys tiek darbuotojas Vienas darbdavys duoda kastuva ir sako kask griovi ,kitas darbdavys nuperka ekskavatoriu nusiuncia darbuotoja i kursus apmoko kaip dirbti su tuo ekskavatorium is to ir gaunasi darbo nasumo skirtumai .Jeigu darbdavys nenori investuoti i darbuotoja ir darbo vieta tai tada nereikia ir lygint darbo nasumo su vakarais

nu tu cia nusipaistei , krize sukele debilai kubilinas su semetinu pagrinde .O SAMDOMI DARBUOTOJAI \DARBININKAI AR PANASIAI \ BUVO TIEK ISNAGLEJE , KAD PASKUTINIU METU TIK EME ALGA \DAUG KUR \ O BEVEIK NEDIRBO .ALGOS KILO KASMET PO 20-22 PROC. , O DARBO NASUMAS ZIAURIAI K R I T O ... DAUG KRITO . DARBUOTOJAI DYKTAVO ,GEDINGAS SAVO SALYGAS , NES NEBUVO KAM DIRBTI .SUSIDARE PANASUS BURBULAS PANASIAI KAIP STATYBOJE .PRIES PUSANTRU METU JAU RASIAU , KAD BEGALINIS ALGU KILIMAS BUS PRAZUTINGAS\KAIP IR ISLAIDAVIMAS\ .TIESIOG NEGALEJO ZMOGUS MAZIAU PADARYDAMAS GAUTI VIS DYDESNI IR DYDESNI ATLYGI, O GAUDAVO .INFLIACIJA PER 4 METUS BUVO APIE 35 PROC. O ALGOS KYLO APIE 100 PROC. .. KUR 65 PROC. DINGO ? PRAVALGET ,PRARYJOT , ISMETET , BET ATSIMINKIT TAI BUVO NEUZDIRBTI PINIGAI , JIE BUVO SUMOKETI AVANSU . PASAKA BAIGESI ... O TAI BEVEIK KIEKVIENAS I PALANGA VAZIUODAVO PO 3 KARTUS PER VASARA , IMDAVO LIZINGU NAUJAS MASINAS , ISLAIDAVO VISUR KUR TIK GALEJO . GYVENIMAS NEPELNYTAI GEREJO IR VISKAS TAI VYKO LABAI MAZEJANT DARBO NASUMUI . BET DABAR PADETIS PASIKEITE ,SALYGAS NUSTATINES TAS KAS IR TURI NUSTATINETI , KAIP IR YRA VISAME PASAULYJE . TIESA AS NEI DARBININKAS , NEI DARBDAVYS , PATS 15 METU SUKU SAVO VERSLA JEIGU KA ...,.

patis darbdavei krize ir sukele nesaziningai vesdami versla ir dalyvaudami versle.apgaudinedami valstybe ir darbuotojus.krize ju vaisius tik ragaut nenori kisa darbuotojuj.tauta manau ateina laikas valyt parabeles ir i vilniu traukt negi matydami ka jie ten isdirbineja taip ir toliau dantis sukande kentesim

Suprask žmogau, kad jei nebus verslininkų, kurie nori ir toliau lobti ir nenori dalintis su darbuotoju, kuris kuria produktą, tai nebesisuks žemė ir nebepatekės saulė. Manau, kad ponai turi pabūti solidarūs ne žodžiais, o darbais, priešingu atveju visuomenėje bus daug socialinių įtampų. Nebe reikalo Grybauskaitė kratosi tokių kaip Kubilius ir į jį panašių palaikymo, nes turint tokius draugus jokių priešų nebereikia.

''Jis gali nedirbti, pasiimti nedarbingumo lapelius, blogai dirbti, o tu negali jo net atleisti''
Atleisti darbuotoja kuris nedirba tikrai nera labai sudetinga ,tam ira sukurti istatymai galima sustatyti aktus ,reikalauti pasiaiskinimu ,paaiskinimu ir t.t. Dabartine darbdaviu praktika tai gerai irodo.
''Visa rizika del veslo, produktu realizavimo ir pan, prsiima jisai, o darbuotojas niekuom cia nerizikuoja.''
Tik nereikia cia apie rizika ,darbdavys rizikuoja noredmas pagerinti SAVO finansine padeti ,SAVO gerbuvi ir ta rizika turi buti pamatuota.O darbuotojas tik irankis,kitaip tariant jai darbdavys blogai atliko savo darba tai nereikia kaltinti irankiu, galu gale bijai vilko neik i miska
'' O jei pasikeicia ekonomine padetis ir tu turi staigiai suktis is susidariusios padeties''
Jokia ekonomine padetis negli pasikeisti staigiai ,jeigu darbdavys bent kiek domisi ekonomika turi kazkoki supratima kaip viskas sukasi globaliu mastu o ne vien savo imoneles lygije.Drbdavys turi numatyti pasikeitimus galu gale juk jis rizikuoja savo turtu ir tikrai ne darbuotoju labui.
'' jis dar turi pasiruinti iseitinem kompensacijomis ''
Na jei imonei sekesi verslas kelis metus ir imone uzdirbo pelnus ,tai nemanau kad didele nasta butu ismoketi kompensacija dvieju-triju menesiu vidutini atlyginima .
'' Tai kam tada reikalinga valstybei moketi mokescius vardan socialines apsaugos'' Cia jau atskiras klausimas moka visi tiek darbdavys tiek darbuotojas o rezultatus patys matot.

Panagrinekime ka reiskia fraze darbo santykiai. Tai kiek suprantu, zmogus dirba ir sukuria vertybes, uz kurias gauna atlyginima. Kai darbdaviui nebereikia kurti tu vertybiu, jis nustoja pirkti is darbuotojo jo paslaugas. O kas dabar gaunasi, kad tu priimdamas darbuotoja, netgi nesaziniga uzsineri saukilpa ant galvos. Jis gali nedirbti, pasiimti nedarbingumo lapelius, blogai dirbti, o tu negali jo net atleisti, o jei atleidi, tai dar turi sumoketi iseitines. O kodel darbuotojas iseidamas is darbo savo noru, nesumoka darbdaviui kompensacijos. Apie toki varianta negirdejau. Pavyzdziui ei 12 menesiu, sumoka darbdaviui 1 menesio savo atlyginimo kompensacija, nes paanalizavus padeti, tai silpnesneje padeti yra darbdavys. Visa rizika del veslo, produktu realizavimo ir pan, prsiima jisai, o darbuotojas niekuom cia nerizikuoja. O jei pasikeicia ekonomine padetis ir tu turi staigiai suktis is susidariusios padeties, turi mazinti darbuotoju skaiciu, jis dar turi pasiruinti iseitinem kompensacijomis. Tai kam tada reikalinga valstybei moketi mokescius vardan socialines apsaugos. Jei valstybe nori pasirupinti darbo netekusiais darbuotojais, tai turi tai daryti savo saskaita, o ne darbdavio.

Nesuprantu kokios problemos,bent kiek izvalgesnis darbdavys matydamas kad prasteja reikalai gali iteikti ispejimus apie atleidima pries 2menesius ''juk negali imones reikalai suprasteti per 2valandas'' na o reikalams pasitaisius galima si ispejima atsaukti .Dabartiniuose reikalavimuose matau darbdaviu nora kad galetu atleisti neispeja,o apie iseitines tai ir kalbos nera,gal tik kokie 20% darbdaviu ismokejo iseitines ir tai daugiau aplinkybiu spaudziami. Nezinau ponai darykit kaip ismanot tik pries tai pagalvokit kas jums dirbs itariu kad laukia didele emigracijos banga

Panaikinti biudžetini kultūros etatų finansavimą, o tomis lėšomis subsidijuoti kultūros projektus.